Tyliai tyliai investituotojai investituoja - į duomenų centrą.
duomenys - Žodyne žodžių nerasta...
.
duomenys - Žodyne žodžių nerasta...
.
duomuõ sm. ppr. pl. (3a) kas duota, kuo remiamasi, darant išvadas: Kai kurie dúomens rodo, kad sėlių gyventa anapus Dauguvos K.Būg. Iš duomenų̃ suvokti ieškomą skaičių BŽ279. Mokslo duomenimis, mūsų Žemės amžius ne mažesnis kaip 4 milijardai metų rš.
.
.
×duomoti, -oja, -ojo (la. domāt) BzB282 žr. 2 dūmoti.
2 ×dūmóti, -ója, -ójo (brus. дyмaць, l. dumać) intr., tr., dū̃moti, -oja, ojo Dk, Šlčn; Mž494, SD184, SD159, H, R galvoti, mąstyti: Kam pristot, jeigu tu nedū̃moji mergą imt Arm. Neviežlybai vis ant šelmystės dūmóji K.Donel. Jis kitaip kalba, nekaip kad jis dūmója KI49. Vyrai dūmójo ir sudūmójo avižas sėti J. Užgirdau girdėjau girioj balselį, mislinau dūmojau, motulė šaukia Vvs. Neverk, mergele, nedūmok, an rūtų darželio nerymok TDrIV141(Rš). Aš per dieną, šią dienelę dūmeles dūmojau KlpD120. Jūs dūmojot pikt su manimi daryti BB1Moz50,20. Dū̃moja atpėdui sugrįžt DP206.
2 ×apdūmóti tr., intr.; Q54, R apgalvoti, apmąstyti: Gerai apdūmojo, ką daryti turėjo Mž165. Apdūmók, kad mirti turėsi K. | refl. J: Kalbėk apsidūmódams KBI30.
2 ×išdūmóti tr. K; Q159 išgalvoti: Pats sau darbą išdū̃moj[o] sunkesnį Lz. Išdūmota giesmė R161. Ar žalnieriaus n'išmislyta, žalnieriuko n'išdūmota karčemužėj šokti RD187. | refl.: Tep sėdėdamas viso išsidū̃moja Azr.
2 ×padūmóti intr., tr. K; R pagalvoti: Padū̃mojau, kap gyvensiu, tep gyvensiu Azr. ^ Padūmojęs tepešk tėvą VP36. Nepadūmojęs nekalbėk S.Dauk, Sch90. | refl.: O kad prieičiau pasikalbėti, su mergužėle pasidūmóti JV457.
2 ×pridūmóti tr. patarti, prikalbėti dūmojant: Vis tai man, vis tai man močiutė padarė – primusino pridūmojo už bernelio eiti Pls.
2 ×sudūmóti tr. K, J; R sugalvoti: Mergele jaunoji, ką sudūmójai, kam vargo bernelį pasidabojai (d.) Smn, Dkš. Sudūmójau dūmužėlę, katran karan joti JD1169. | refl.: Susidūmókiv mudu, broleli JV1028. Susikalbėjo susidūmojo jot pas vieną panelę Pln.
2 ×uždūmóti
1. tr. sugalvoti: Aždū̃moj[o] anas ženytis Lz.
Kur lygūs laukai, Snaudžia tamsūs miškai,
Lietuviai barzdočiai dūmoja;
Galanda kirvius,
Kalavijus aštrius
Ir juodbėrį žirgą balnoja.
Nuo Prūsų šalies
Kaip sparnai debesies
Padangėmis raitosi dūmai;
Tai gaisro ugnis
Šviečia diena naktis:
Liepsnoja ir girios, ir rūmai.
Tarp tyrų plačių
Ne staugimas žvėrių;
O ne! tai našlaitės lietuvės:
Ar verkia sūnaus,
Ar bernužio brangaus,
Kurs jų nebeginsiąs pražuvęs.
Kryžiuočių seniai
Suvadinti svečiai
Į vaišes per Lietuvą traukia;
Ištroškę garbės,
Kai aušra patekės,
Išvys, ko visai nebelaukia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą