Inflanty - kas ir ką padidino, išpūtė, anot katalonų?
Tai ir klausiu - argi lyvių ten žemė?
Lyviai arba lybiai (lyv. līvlizt; latv. lībieši, līvi; lot. Livones; vok. Liven; est. liivlased; suom. liiviläiset; senrusių kalba: либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti vietinė Latvijos finougrų tauta.
Patys lyviai save vadina rāndalizt ('pakrantės gyventojai') arba kalāmīed ('žvejai'). Dar vėliau, po antrojo pasaulinio karo save vadina – līvõd, lībõd, līvnikād, līvlizt. Savo kalbą vadina rāndakēļ, kas reikštų 'pakrantės kalba'. Lotyniški vardai apibūdinti jų gyvenamai žemei ar jų tautai yra Livonia, Livonicus, Lyvones, Livoni, Lyvonia pirmiausiai pavartoti XIII amžiuje Sakso Gramatiko ir Henriko Latvio kronikose. Pirmiausiai Livonijos pavadinimas buvo pritaikytas tik teritorijai, esančiai į rytus nuo Rygos įlankos, bet vėliau, vokiečių riteriams tęsiant finougrų ir baltų genčių užkariavimus, buvo naudojamas visoms užkariautoms žemėms.
O čia rasim apie Latvijos vardo atsiradimą.
O Henrikas Latvis dar visai neseniai vakariečių vien Henriku Livoniečiu vadintas.
Tai kieno ten, kuri dabar Latvija vadinas, žemė, jei po to, kai Juris Alunāns (tikrasis vardas Gustavs Georgs Frīdrihs Alunāns, sukūrė apie 500 žodžių) būsimiesiems dabartiniams latviams, ir jie prabilo visiškai ne finougriškai, bet, nepaisant Gustavo Georgo Frīdriho
žodžių naujadarystės pastangu, mums beveik suprantamai.
Gal į šį klausimą mums, nuolankumu šiandien pasižymintiems, šis pastebėjimas padės atsakyti:
Livonija taip pat vadinama feodalinė konfederacija, nuo 1346 m. apėmusi bene visą dabartinės Latvijos ir Estijos teritoriją, dar vadinama Marijos žeme (lot. Terra Mariana) (kaip analogiškai prūsų žemės (Prūsija) buvo vadinamos Šv. Petro žeme)...
Antano Baranausko paklausykim:
Nu Lietuva, nu Dauguva!
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą