Nuodų taurė

1 nuodaĩ sm. pl. (4) K, (3) Jrb, Pls
1. SD73,372, KlG70 organizmui kenksmingos medžiagos: Gyvatė nuodus įleido Skp. Pasturgalėje tų bičių yra nuodų pūslelė S.Dauk. Žmogus prie bičių nuodų pripranta J.Krišč. Agi ir vaistai – nuodaĩ Rmš. Atneš jam taurę vyno su nuodais BsMtI113. Vaistus savus ing nuodùs atmaino DP339. Ligonis nuodùs geria DK143. Nuodaĩs apduotas K. Per nuodùs mirti KI546. Žodžiai tavo kaip strėlos, nuodais pagirdytos PK90.
2. prk. žalingos, kenksmingos idėjos, mintys: Tarybų Lietuvoje auga naujas žmogus, laisvas nuo buržuazinės nacionalistinės ideologijos nuodų (sov.) sp. Kam reik silpnai dvasiai nuodus dar užduoti? A1884,257. O ant širdies apslėptų nuodų neparodo SGII26.

2 nuõdai sm. pl. (2) Kp; SD34, Kos243(An) burtai, kerai: O čia kas par nuodai?! Skp. Mano tėvelis į nuodus tikėjo Ėr. Vingriai davė man nuo nuodų ir mazgelį kokį juodą O. Anoji ... pahonka nepasitekėjo nuodump DP116.

2 nuõdas sm. (2)
1. Ds, RtŽ burtininkas, kerėtojas, nuodininkas.
2. nelabasis: Nuodas žino, kas čia pasidarė Sb. Kad jį nuõdas, tokį gaidį! Sb. Šitokis nuodas, anas, kad pramanytų, tave šaukšte nutapytų Dglš. ^ Ak tu nuodai, a kad tave nuodas! KlbVI101.
3. žr. 2 nuodai: Gal nuodas, kas čia – nebesiseka nei darbas An.
◊ nuodù nérti griūti, virsti: Koja kur klius, tai ir neri nuodu (senas žmogus greit virsta, griūva) Str.

Kas čia per burtai?

núodala (plg. la. nodaļa) sf. (1)
1. kam nors priklausanti ko nors dalis: Čia mano nuodala Grž. Kiekvienam po núodalą duok Grž.
2. skyrius (knygoje): Galūnės ir pašakės tabokų, apie kurias yra sakyta dešimtoje nuodaloje, galia būti diegamos ir duos naujus tabokus S.Dauk.

núodalė sf. (1), nū́dalė (ž.) (1) tam tikra dalis: Dirvožemis susideda iš molio ir nuodalės juodžemio Ps.
◊ su nū́dale po tam tikrą dalį, kiekį: Duoda duoną, bet su nū́dale, ne kiek nori Žeml. Ir kareiviai duonos gauna su nū́dale Žeml.

Ar tik nebūsim svietą besidalindami nuodus atradę?

núodalis sm. (1) žr. nuodalia: Reiks padalint sviesto po núodalį: matau, kad be núodalio niekas neišeina Jnšk.

Kur gi ne...

Tvorom reikia atitvert - čia mano, o čia ne mano.

Belgijoj mačiau, kaip atrodo miškas tvorom sklypais sklypeliais atitvėriotas.

Nuosavybė - tokia to miško savybė.

Taurė.

Kada būsim vietoj tauraus gėrimo nuodus jon pilt ėmę?

Gal po Taurojos-Trojos žlugimo?

Klasta.

Baigęs mokslus, Jonas Karolis Chodkevičius buvo paskirtas didžiojo kunigaikščio rūmų taurininku.

Taurininko pareigybė pirmą kartą paminėta XIII a. dokumentuose. Lenkijos karaliaus dvare ji atsirado beveik tuo pačiu metu, kaip ir Vakarų Europoje. Po Liublino unijos buvo nustatyta tokia taurininkų hierachija:

Karūnos didysis taurininkas
Lietuvos didysis taurininkas
Žemietijos taurininkas

Dvaro pariegūnų hierarchijoje Karūnos taurininkas ir LDK taurininkas – septinti. Lenkijos karalystės žemietijų pareigūnų hierarchijoje buvo šeštas, Lietuvos – keturioliktas. Nuo 1768 m. Karūnos didysis taurininkas buvo tarp didžiojo medžioklio ir pastalininkio, Lietuvoje tarp gorodnyčiaus ir pataurininkio.

Pradžioje taurininkas buvo karališkųjų vyno rūsių saugotojas. Karaliui vynas ir midus buvo daromi atskirose statinėse, gėrimai jiems buvo pilami į atskirus ąsočius ir patiekiami asmeninėse taurėse. Taurininkas atnešdavo vyną, midų ar kitą gėrimą, pripildavo jo į karaliaus ar kunigaikščio taurę, demonstratyviai iš jos nugerdavo gurkšnį, tuo parodydamas, kad gėrimas nėra užnuodytas ir pateikdavo valdovui.

Kodėl gi jūs, anglakalbiai, lenkiškai tokią garbią pareigybę vadinat?

Nesikuklinkit.

Cup-bearers in Greek myth.

The King of Bohemia ranked as Arch-Cupbearer of the Holy Roman Empire.

Tai, vadinas, Vytautas bus Žygimantui taurėn pylęs - midų gal, ne nuodus?

Arch!

Kaip neprisiminsi ne tik pagrindinio prižiūrėtojo, bet ir biskūpo...

CUPBEARER, a high ranking royal official primarily in charge of serving wine to the king. Since he was close to the person of the king, who feared intrigue and the possibility of poisoned food, the cupbearer was required to be a man of irreproachable loyalty capable of winning the king's complete confidence.

Genesis 40:1 mentions Pharaoh's cupbearer (Heb. mashkeh, mashqeh), who, in the next verse, is called the chief cup-bearer (Heb. sar ha-mashqim). Indicative of the importance of the position is the fact that it was the cupbearer whom Joseph asked to intercede with Pharaoh in order to bring about his release from prison (Gen. 40:14). In I Kings 10:5 and II Chronicles 9:4, it is possible that the word mashkav (mashqaw) refers to Solomon's cupbearers who were among the king's many possessions which amazed the Queen of Sheba so much that "there was no more spirit in her." The word may, however, refer to Solomon's "drinking service," i.e., decanters and cups. Nehemiah's words, "For I was cupbearer to the king" (Neh. 1:11b), attests to a cupbearer at court as late as the Persian period.

An Aramaic inscription of the ninth century B.C.E. consisting of the word lšqy' ("belonging to the cupbearer"), has been found on a large stone jar at Ein Gev. It is assumed that lšqy' is the honorific title of a dignitary or royal official at the court of Ben-Hadad II or Hazael. The word was probably an imitation of such Assyrian titles as šāqû, or rab-šāqê, which denote an important official at the royal court. The title rab-šāqê appears in the Bible as *Rab-Shakeh, Sennacherib's chief cup-bearer (II Kings 18:17ff.; Isa. 36:2ff.). That such a title could be honorary and also connected with practical duties is apparent from the context of II Kings 18:17–19 and Isaiah 36:2 where the Assyrian rab-šāqê challenges Hezekiah king of Israel. Assyrian palace reliefs indicate the importance of the cupbearer in relation to the king's other servants. Representations in pictorial art and literary sources show that cupbearers also existed at the courts of the various kings of Canaan.

Štai iš kur nuodų taurė pareina!

Poison!

Oi!

Pompadour, Jeanne-Antionette Poisson.

Žuvis juk ne nuodai, žuvį valgyt sveika ir madinga!

Oi - joij!

Lingua Europea!

poisoner (n.) 

late 14c., agent noun from poison (v.). OED notes that in Australia and New Zealand it was used for "A cook, esp. for large numbers."

Ką?

In many Germanic languages "poison" is named by a word equivalent to English gift (cf. Old High German gift, German Gift, Danish and Swedish gift; Dutch gift, vergift).

gift (n.)
mid-13c. (c.1100 in surnames), from a Scandinavian source, cf. Old Norse gift, gipt "gift, good luck," from Proto-Germanic *giftiz (cf. Old Saxon gift, Old Frisian jefte, Middle Dutch ghifte "gift," German Mitgift "dowry"), from PIE root *ghabh- "to give or receive" (see habit).

For German Gift "poison," see poison (n.). Old English cognate gift meant "bride-price, marriage gift (by the groom), dowry" (Old English noun for "giving, gift" was related giefu)

For German Gift "poison"...

habit (n.)
early 13c., "characteristic attire of a religious or clerical order," from Old French habit, abit (12c.) "clothing, (ecclesiastical) habit; conduct," from Latin habitus "condition, demeanor, appearance, dress," originally past participle of habere "to have, to hold, possess," from PIE root *ghabh- "to seize, take, hold, have, give, receive" (cf. Sanskrit gabhasti- "hand, forearm;" Old Irish gaibim "I take, hold, I have," gabal "act of taking;" Lithuanian gabana "armful," gabenti "to remove;" Gothic gabei "riches;" Old English giefan, Old Norse gefa "to give").

Base sense probably "to hold," which can be either in offering or in taking. Applied in Latin to both inner and outer states of being, and taken over in both sense by English, though meaning of "dress" is now restricted to monks and nuns. Meaning "customary practice" is early 14c. Drug sense is from 1887.

...gabal "act of taking:)

able (adj.)
early 14c., from Old French (h)able (14c.), from Latin habilem, habilis "easily handled, apt," verbal adjective from habere "to hold" (see habit). "Easy to be held," hence "fit for a purpose." The silent h- was dropped in English and resisted academic attempts to restore it 16c.-17c., but some derivatives acquired it (e.g. habiliment, habilitate), via French.

Habilitaciją priėjom.

nuoda sf. N žr. 1 nuodai:
1. Angies nuoda R273. Užduomi nuodomis R71.
2. Su tuo mokslu įsiverš į vaikų sąžinę nuoda rš.

Science!

Vėl padalinta gabalais.
 ...

Ką jie moka, laukiniai...

1 nuõdas sm. (4) J; R žr. 1 nuodai 1: Jei musmiris, tai jį tik ir galima sunaudoti kaipo giltinę (nuodą) musėms A1884,379. Yra nuodas gražiame žiede paslėptas SE185. Smertie, aš tau būsiu nuodu BPII8.