Žydai

Šnipštas.

ЖИД - , жидовин, жидюк, жидюга м., жидова или жидовщина ж., жидовье сp. собиp. - СКУПОЙ, скpяга, коpыстный скупец. евpей, не видал ли ты жида? дpазнят жидов. на всякого миpянина по семи жидовинов. живи что бpат, а тоpгуйся как жид. жид кpещеный, недpуг пpимеpенный, да волк коpмленный. родом двоpянин, а делами жидовин. мужик сделан, что овин, а сбойлив, что жидовин. пpоводила мужа за овин, да и пpощай жидовин. не пpикасайтесь чеpти к двоpянам, а жиды к самаpянам.

Vėl šnipštas.

Żyd.

etymologia:

(1.1) Prasłowiańska (późna) forma *židъ, *židovinъ przejęta od romańskojęzycznych ludów Bałkanów (lub jak przypuszczał Aleksander Brückner: z weneckiego?): od giudeo [transkrypcja: dżudeo], to natomiast od łacińskiego judaeus "Judejczyk". Zachowało się w zasadzie tylko w językach zachodniosłowiańskich, polskie Żyd, czeskie i słowackie, Žid, dolnołużyckie Žyd, wyjątkowo słoweńskie Žid, rzadkie białoruskie Жыд; oraz zapożyczone z języków słowiańskich węgierskie Zsidó [transkrypcja: żidou], ale już chorwackie Jevrejin, serbskie Јеврејин,bułgarskie Евреин, białoruskie (częstsze) Яўрэй/Габрэй, ukraińskie Єврей, rosyjskie Еврей, macedońskie Евреин za pośrednictwem bizantyjskim, od greckiego Ἑβραῖος [hebrajos]^[1][2].

Balkanai Balkanais, slavai slavais...

O Lenkija -- Lenkija.

Judæo-Persian, or Jidi (/ˈdʒiːdiː/; also spelled Dzhidi or Djudi), refers to both a group of Jewish dialects spoken by the Jews living in Iran and Judæo-Persian texts (written in Hebrew alphabet). As a collective term, Dzhidi refers to a number of Judæo-Iranian languages spoken by Jewish communities throughout the formerly extensive Persian Empire.^{[citation needed]} 

On a more limited scale, Dzhidi refers to the Judæo-Persian dialect spoken by the Jewish communities of the area around Tehran and Mashhad.

Ir pats Abraomas

 - iš ten.

/ˈdʒiːdiː/

Žydai.

Civilizacija, sako - iš ten.

Ir abraomizacija - iš ten.

Λιθουανία

Šalom, tautiečiai!

Labas.

žỹdai sm. pl. (2) DŽ, LTEXII518 semitų tauta, gyvenanti Izraelyje ir pasklidusi pasaulyje, kalbanti įvairiomis kalbomis (ivritu, jidiš, ladino): Žydų žemė, mieli krikščionys, yra visų kitų žemių geriausia ir riebiausia buvusi BPII320. Žydų vierą priėmęs R. Jis sakė save santį karaliumi žydų VlnE207. Žydais anys yra ir eš esmi, izraelitai anys yra ir eš esmi Vln34. Ir davė jiems keturiusdešimtį tūkstančių pėstinykų vyrų ir septynis tūkstantis raitinykų, idant anys ant Judavos eitų ir žydus išpūstytų BB1Mak3,39. Ir tasai luomas žỹduosemp buvo labai šventas DP137. Reikia dabar paprašyt ing vardą V[iešpaties] Christaus, tai yra del meilės V[iešpaties] Christaus ir del nuopelnų jo, ko ne tiektai žydai, turkai ir naujakrikščiai nedaro, bet ir tie, kurie prašo drin nuopelnų savų DP223. O sūnūs karalystės, tai yra žydai, turėtų būt amžinai pasmerkti DP77. Vardu Nikodemas kunigaikštis žydų Ev. [Nikodemas] ėmė tad kūną Jėzaus ir sutvarčiavo jį prastyriomis su patepimais, kaip būdas žyduosemp laidot DP180. Kursai esmi apipjaustytas ašmoj dienoj, iš giminės Izraeliaus, iš plemės Benjamino, žydas iš žydų, pagal zokoną farizeušas Ch1PvP3,5. O šventė žydų, (ypačiai) Kūčkų buvo arti Ch1Jn7,2. Žỹdų tauta NdŽ.Senovėje visi Palestinos žydai kalbėjo hebrajiškai rš. Be vokiečių, lietuviai palyginti anksti susidūrė su žydais, greičiausiai šnekėjusiais vokiečių aukštaičių kalbos pagrindu tada dar besiformuojančia žydų kalba (jidiš) rš. Be vokiečių, lietuviai palyginti anksti susidūrė su žydais, greičiausiai šnekėjusiais vokiečių aukštaičių kalbos pagrindu tada dar besiformuojančia žydų kalba (jidiš) rš. zachodnio... Iš vakarų, nebe Lietuvos, jau Europos. O anksčiau?

Žydų žemė, mieli krikščionys, yra visų kitų žemių geriausia ir riebiausia buvusi BPII320.