Karališkasis miestas

"Klasikos" radijas širyt viktoriną rengė, sužinojau, kad Lietuvos Respublikoj yra vienas Karališkasis Miestas.

Miesto pradžia laikomi 1252 metai. Tuomet Dangės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas nusiaubė gyvenvietę ir jos vietoje pastatė Memelburgo pilį, prie kurios kūrėsi miestas.

Ačiū.

O tai tebebūtume nenusiaubti gyvenę gyvenvietėj, ne mieste.

Įtariu, kad Kunegsgarbe Nemunas nuseko, todėl šitie kūrėjai kūrė.

O už Karališkojo Miesto titulą, "Klasikos" radijo nuomone, klaipėdiškiai turėtų Napoleonui padėkot.

Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose, į kurį iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją karališkoji šeima atvyko 1807 m. sausį ir prabuvo čia iki 1808 m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija.

Tuometinė Klaipėda ir kultūrine prasme negalėjo daryti įspūdžio išsilavinusiai Luizei.

Vis dar ne?

Vienintelis laisvas miestas, o nekultūringas.

Karalienei Klaipėda priminė tas dienas, kai ji su vyru 1802 m. birželį čia pasveikino Rusijos imperatorių Aleksandrą I.

Lietuvos didijį kunigaikštį: 1807-1812 m. buvo svarstoma, ar verta atkurti Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, pavaldžią Aleksandrui.

Gal kalbėjo, kaip sekasi mus valdyt, gal apie būsimąją Šventąją Sąjungą kalbėjo?

Bet, matyt, kiti dalykai jiems rūpėjo.

Mat, kas tuo metu nutiko.

Bet sugrįžkim į Klaipėdą.

Karališkoji pora prisidėjo prie miesto tvarkymo bei gražinimo, rūpinosi vargšais.

Štai ji.

Klaipėdoje praleisti metai žymėjo ir reikšmingų reformų pradžią: čia buvo paskelbta apie valstiečių išvadavimą iš baudžiavos, vykdoma universitetų reforma. Karalienė Luizė rėmė Prūsijai reikalingas reformas, ji tapo pouliari „Prūsų Lietuvoje“.

Gal patys buvo baudžiavon įklimpę?

Yra Lietuvoj Karališkas Miestas!

Ne šitas.

Ir ne šitas.

KlaipėdaMėmelis.