Совершенно секретно

Baigiant santykių su Vilniaus savivaldybe epopėją, galima pasakyti, kad galų gale po ilgiausių derybų paslaptingąjį kompiuterinį sostinės žemėlapio variantą pavyko išplėšti iš biurokratų nagų sumokėjus 1500 litų, taigi vos ne dešimt kartų daugiau negu už visą Berlyno išklotinę. Ir žemėlapis buvo išgautas beveik prieš pat parodos atidarymą. Nors jau smagiai veikė Vilniaus – Europos kultūros sostinės (VEKS) biuras, kuris net skyrė šiam projektui nedidelę dalį lėšų (apie 10 000 Lt). Taigi jei būtume pasitikėję vien Vilniaus biurokratų rangumu, būtume, be abejonės, žlugę.

Bet neveltui sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Iš keblios padėties išsisukti mums padėjo… okupacinė sovietų kariuomenė. Tai jai buvo paruošti detalūs ir tikslūs visos Lietuvos, be abejo, ir Vilniaus, žemėlapiai. Ant jų buvo patikslinanti data 1990 m. ir užrašai „Soveršeno sekretno“.

Rasos.

Vilniaus sekretai.

Daug jų.

Koks slaptas žemėlapis!

Paslaptis.

Paslaptorius.

Kodėl žemėlapiai, ir ne tik jie, paišomi tokie, o ne kitokie, paišytojų reikia klausti.

Sodo name ant židinio turiu apylinkių žemėlapį su šešiais ežerais miškuose – nė vienas vietinis gyventojas, paklaustas, nesuskaičiavo visų. Sykį jaunas vyrukas, soduose gyvenantis, atsakė kad ežerai šeši.

– Iš kur žinai?– nustebau.

– Žemėlapį turiu.

– Kas ant jo parašyta?

– Совершенно секретно, – sako.

Ant manojo parašyta “Чемпионат сухопутных войск СССР по спортивному ориентированию 1987”

Draugas orientacininkas padovanojo.

- Kad žinotum ką turi, - sakė.

Jie, orientacininkai, orientuojasi...