Valsts.
Riik ...
Trys sesutės:
Lithuania (-10.6‰),
Latvia (-10.3‰),
Estonia (-6.8‰),
Pirmoji 1918-tais nusipiešė naują vėliavą, o kitų dviejų ligtol nebūta.
фальшь
Этимология
Происходит от ср.-в.-нем. valsch, из лат. falsus «ложный, неверный», из fallere «вводить в заблуждение, обманывать» (дальнейшая этимология неясна) . Русск. фальшь — уже с 1488 г., также стар. фальша (1633 г.). Возможно, заимств. через польск. fałsz.
Kremlinų propaganda?
- falsetto (n.)
- "an artificial voice," 1774, Italian, diminutive of falso "false," from Latin falsus (see false).
- late 12c., from Old French fals, faus (12c., Modern French faux) "false, fake, incorrect, mistaken, treacherous, deceitful," from Latin falsus "deceived, erroneous, mistaken," past participle of fallere "deceive, disappoint," of uncertain origin (see fail). Adopted into other Germanic languages (cognates: German falsch, Dutch valsch, Danish falsk), though English is the only one in which the active sense of "deceitful" (a secondary sense in Latin) has predominated. False alarm recorded from 1570s. Related: Falsely; falseness.
Puolis.
:)
Griuvo griuvo ir sugriuvo.
Falšas.
Be stuburo.
O būta...
2 válstis sf. (1) Grv; Lp žr. 2 valtis: Kai retos avižos, ir válstys didesnės Vs. Šįmet avižos gerai kuliasi: barkšterė[ja]i spragelu, ir visi grūdai iš válsčių išbyra Srj.
2 váltis sf. (1) K, J.Jabl, NdŽ; BTŽ
1. R, MŽ392, P, N, Š, K.Būg, NdŽ, DŽ1, KŽ, Lbv, Pun, Šil, Gdl, Brb (avižos) varpa, šluotelė: Grūdai avižų váltyse guli J. Šitų avižų labai gražios váltys J.Jabl. Avižų váltys tik karo Dkš. Geros avižos – avižų váltys sprindžiavos Prng. Valtẽlė KŽ
2. KŽ bot. tuščioji aviža (Avena fatua).
1 váltis sf. (1) KBII102, KI172, K, LTEXII60; Q289, H, R, MŽ350, Kos37, Sut, N, M, LL68,276, Š, ŠT24,81,99,139, ŽŪŽ127, Smln laivas (ppr. nedidelis), dažniausiai medinis, plokščiu dugnu, vienu arba abiem smailėjančiais galais, luotas, laivė, eldija: Žvejų váltis DŽ. Krovinių váltis DŽ. Upinė váltis NdŽ. Plokščiadugnė váltis NdŽ. Traukiamoji váltis NdŽ. Motorinė váltis NdŽ. Válčių prieplauka NdŽ. Valties pavidalo LL77. Kitur valtį vadin irklumi I. Valtis – nedidis būklas yrimo ant vandenio I. Irklinė valtis LKGI570. Žėgliai, marės trauka váltį, váltis bėga Rsn. Čia su válčia važinėjo prie mūs namo PnmŽ. Tarp bangų nebuvo válties matyt Pgg. Prūsai valtyse veža grūdus Nemunu į Karaliaučių iš Kauno J. Sutūpusys į valtis mandė į Rygą laužties S.Dauk. Laivų, valčių tiltas R307. Valtis tiltinė I. Didžioji valtis ant upės I. Valtis, sugadni pri iškrovimo naudos didžiųjų eldijų I. Traukiama krovinių váltis BŽ14. Atrišk váltį nuo kranto ir galėsi plaukt Mrj. Ans persikėlė valtyje, laive Jn. Su válčia persikeldavo per Nemuną Vlkš. Válties insistvėrė ir pavertė Sug. Mes vadinam i válčia, i luotu, o kap teisingiau – negaliu pasakyt Alv. Greitai bėgo į savo váltį Sch139. Valtis, tarytum pašautas paukštis, gavęs laisvės, įstrižai raižė bangas A.Vien. Valties griaučius sudarė storas medžio tašas, prie kurio skersai buvo prikalami mediniai groblai rš. Turtingesni ūkininkai turi savo valtis ir reikalingą daugį tinklų A1884,265. Nuleidė valtį ant marių BtApD27,30. Anų valtys grimzdo ŽCh83. Sukuliamas yra laivas, valtis, ekrūtas BPI201. Bėk bėk, valtele, ant greitos Nemonelės RD85. Rods gelbėčiau, rods gelbėčiau, neturiu valtelės neigi nei irklelio KlvD302. Kai tik šviežiai sustabdo Nemuną, su valčikè eini – kad biskį įsmuksi – kibsies į valčikę Vl. Valtùtė KII77. | Būdavo, pasidaro dideles valtis (klumpes) Vv. | prk.: Valdyk ir mano valtį trumpo gyvenimo brš. Likimo valtelė išnerdavo iš sudėtingiausių situacijų rš.
Valią turėjom.
Valiojom.
Valio!
1 valiõ interj. OGLIII372, Rtr, Š, RŽ, DŽ, KŽ; LL279 šauksmas reiškiant džiaugsmą, pritarimą, pagyrimą: Tris kartus valio daktarui! Valio! Valio! Valio! Mš. Sušukim jam triskart valio! V.Bub. Šaukti valiõ NdŽ. Valio, sūrio gausiu! – linksmai sucipo pelė Mš.
◊ víenu valiõ nesustojant, tuo pradėjimu: Víenu valiõ supjovė avižas Mrs. Víenu valiõ išgėrė gorčių alaus Mrs.
2 valiõ refr. J, DŽ, NdŽ ppr. šienapjūtės dainose: Valiõ, valiõ, pjovėjėliai valiõ! LTR(Ds). Valiõ pievelė, valiõ, valiõ, žalioji valiõ! Lbv. Nepapustęs dalgelio, nepapjausi šienelio, valiõ, dalgeli, valiõ, valiõ! J. Auk, rugeli, žiemkentėli, ei valiõ, valiõ! Tršk. Valiõ, žirgeliai mano, valiõ, juodbėrėliai mano! Lkš.
Neužsibūdavo čia nei vikingai, nei slavai, nei danai.
Apie 1020 m. pastarieji laimėjo mūšį Semboje, bet jau po 50 metų jų karalius Svenas pripažįsta: „Sembai nepakenčia jokių ponų.“
1 val̃stis sm. (2) NdŽ, KŽ; M
1. K.Būg = valsčius.
2. G119, K.Būg, ArchIV579 sritis, apygarda: Iš to čėso Klaipėda bei jos val̃stis pry Prūsų žemės priklauso MitI64. Pagal šitą zokoną kožnos šuilės valstis su vienu mokytoju gaun po 400 markių LC1888,17.
3. G119, I, KŽ valdžia, viešpatavimas, valdymas.
Dutch valsch
Maxima Maxima!
Valsch geblasen the amateur musicians
by Betsy Repelius
Amateur.
Cigono amatas meluoti:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą