.
Šiandien Vilniuje tiesiai priešais Vinco Kudirkos paminklą vėl įžiebta menora, mačiau, buvau ten.
Žydai šitaip barbarų saracėnų Vilniuje švenčia pergalę prieš užkariautojus graikus.
Jau senokai šitaipos - šiandien čia praeivis pasakojo sovietmečiu gyvenęs Saracėnų ir S.Fino gatvių sankirtoje, ieškojęs tada ir jokiose enciklopedijose neradęs S.Fino.
Štai jis.
- Kodėl būtent čia statot menorą?
- Zuokas liepė statyt čia ir ne kitur.
Tikrai.
Tas Zuokas!
Mūsų Vilniaus Izaokas!
Izaokas arba Itzhakas (hebr. יִצְחָק „lai Dievas juoksis“) žydų istorijoje – Abraomo ir Saros sūnus, kurį Abraomas turėjo paaukoti Dievui kaip savo tikėjimo išbandymą. Izaokas buvo vedęs iš Mesopotamijos kilusią giminaitę Rebeką.
Lai Dievas juoksis!
Lietuvos sostinė Vilnius - zuokkurate.
Estai tai tokiam pasakytų!
Mes gi - ką ...
Mes nieko.
Beee...
Už nuodėmes buvo paaukotas avinėlis...
Bažnytiniai Naujieji Metai.
Pranešimai
1 komentaras:
"Samuelis Juozapas Finas (1818-1890) - žydų švietėjiško judėjimo Vilniuje dalyvis, rašytojas, leidėjas. Išleido pirmąjį Lietuvoje hebrajų literatūros žurnalą Pirchei cafon ("Šiaurės gėlės"). Sudarė biblinės ir pobiblinės hebrajų kalbos žodyną "Lobis", parašė pirmąją Vilniaus žydų istoriją. Turėjo spausdinimo įmonę. Už veiklą miesto labui buvo apdovanotas dviem medaliais."
Štai dar vienas patvirtinimas, kad soduvijos pirkiose žydėjo žydintys ir vaiskantys žmonės sodininkai bičiųlistai ir ūkavo su bitė mis, o aplinkui miškai, pievos, sodai, darželiai pasidabindavo žiedais....
Žydas žydi ir žydu gali būtįi tik žmogus kurėjas, bičiulis, sodininkas, gamtaūkis. Miestų ubagai mesčionys su buožnycų prievaizdais susigalvojo, kad žydai yra blogis, nes pirkiose gyvena, viskuom pasirupinę sutartinės traukia ir mūsų dievo tarnų, bei visokiausių ubagų išsipuščiusių dabitų meščionių neišlaiko, nors mes tik ir gyvename dėl to kaimo, dėl jo miškus kertam ir kirkes renčiam su knygomis bohemiško sodų rojaus, bei kuriam naujus parėdus, tradicijas, valgius, gėrimus, vertybes ir net išvežiojam po kaimų pirkias su chaimo vežėčiom..... Juk mes mesčionys, pirkliai, nuobogai, kunigai, vagys ir melagiai taip pat esam nuo chaimų, pirkių, bakužių, trobų iš sodų rajonų dyvnajam miške, bohemiški, bogemeško, dievų miškas,.... Juk mės ir žydai, tik netikę sodų rojuj prie ūkio, tad išsiūsti miestan laimės ieškoti ir subręsti, užaugti, tapti žmonėmis....? Mes jau tapome žydais, o pirklius sodinkus kurėjus ir šios žemės rupintojus nuo kurių esam, vadiname kaimiečiais ar vis dar esame pamišę, susmaišę tikrovėje?
Kas gi tas žydas? Kas viską perka ir prichvatizuoja? Ar kas leido ar pardavę, žydo žydinčio sodų rate per amžių amžius su tartinėmis su tarimų visos tos gamtos supančios gamoje toje dyvnuose mišikuose, VARDĄ ŽYDAS?! A gi nieks ir mulkiai gyvena iš mulkių kurdami bezdales svajones, nuo kurių a nei žmogumi, a nei žydinčių žydu, a nei vaiskiu aiškuoliu ar žemaitijos rupintojėliu netapsi, bo mulkis yr cik mulas ar asilėlis įšėjęs laimės ieškoti kur vsio zakonno ir jei sferas žinai tai gali net kapitonu tapti...;)
Rašyti komentarą