Konstitucijoj teismas įrašytas ketvirtuoju, žr. 5 straipsnį.
O žodį "teismas" sugalvojo Jonas Jablonskis.
Nelabai senai.
O kas ir kaip vykdė teisingumą ligtol?
Kaip yr Europoj?
Justicija.
just (adj.)
late 14c., "righteous in the eyes of God; upright, equitable, impartial; justifiable, reasonable," from Old French juste "just, righteous; sincere" (12c.), from Latin iustus "upright, equitable," from ius "right," especially "legal right, law," from Old Latin ious, perhaps literally "sacred formula," a word peculiar to Latin (not general Italic) that originated in the religious cults, from PIE root *yewes- "law" (cf. Avestan yaozda- "make ritually pure;" see jurist). The more mundane Latin law-word lex covered specific laws as opposed to the body of laws. The noun meaning "righteous person or persons" is from late 14c.
from PIE root *yewes- "law".
Ei, indoeuropiečiai - ar turit žodžioų su "PIE root *yewes-"?
jurist (n.)
mid-15c., "one who practices law," from Middle French juriste (14c.), from Medieval Latin iurista "jurist," from Latin ius (genitive iuris) "law," from PIE *yewes- "law," originally a term of religious cult, perhaps meaning "sacred formula" (cf. Latin iurare "to pronounce a ritual formula," Vedic yos "health," Avestan yaoz-da- "make ritually pure," Irish huisse "just").
Мой папа юрист!
from PIE *yewes- "law," originally a term of religious cult, perhaps meaning "sacred formula"
a word peculiar to Latin (not general Italic) that originated in the religious cults
Be kolonos - koks kultas?
Čia - religija?
Teisėta?
Teisėta.
Tiems, kas žino, kodėl право - bravo!
- Судный день — в эсхатологических религиях и верованиях последний день существования мира, когда над людьми с целью выявления праведников и грешников Богом будет совершён последний суд. В переносном смысле конец света.
Last Judgement.
Суд- ir Jud-.
Не рассуждать!
Bliūdan žiūrėk...
from iudicem (nominative iudex) "a judge,"
O kaip sengermanai?
Rikių paveldas vokiečiuos.
Žuvėdų ratveiza.
Visi apstoja ratu ir pažiūri.
Ir nusprendžia.
Senovėj, matyt, taip ir būta.
Teko girdėt, kad senovėj mūsų laisvam krašte ir bausmės būta - išvarydavo pas griešnus griekus ar civilizuotus lotynus; mat tie vergiją turėjo.
Kadaise, kai dar kunigo nebuvom pasiskolinę.
O Jonas Jablonskis, matyt, teisėją mums vietoj sūdžios įtaisė.
Mat, šitokie
Birutė, 2012-01-23 13:52
prie sūdžius "teisėjas" yra nuoroda į sūdžia, o šio žodžio nerandu
Dėl žodžio sūdžia, 2012-01-24 10:49
Žodžio „sūdžia“ straipsnis žodyne yra. Tik, deja, antraštiniame žodyje liko nepastebėta korektūros klaida – trumpoji u vietoj ilgosios ū. Ačiū už pranešimą.
Tik kad žodynas bene ketvirta para neveikia.
5. užduoti, užkirsti: Jis jam gerai užsū́dė. nubausti: Jam stipriai užsū́dė.
Sąd.
Rząd.
Atsuk kitą žandą!
Audrius rašė...
Politika yra antroji pagal senumą profesija. Ir aš pastebėjau, kad labai primena pirmąją. (Ronaldas Reaganas)
Sutapk gi...
courtesan (n.)
early 15c., from Middle French courtisane, from Italian cortigiana "prostitute," literally "woman of the court," fem. of cortigiano "one attached to a court," from corte "court," from Latin cortem (see court (n.)).
A courtesan was originally a courtier, which means a person who attends the court of a monarch or other powerful person. The modern use of the term for a prostitute or mistress of a man of rank belies a much more complex heritage.
Today, the term courtesan has become a euphemism to designate an escort or a prostitute, especially one who attracts wealthy clients.
Kur tas Wealth?
court (n.)
late 12c., from Old French cort (11c., Modern French cour) "king's court, princely residence," from Latin cortem, accusative of cors (earlier cohors) "enclosed yard," and by extension (and perhaps by association with curia "sovereign's assembly"), "those assembled in the yard; company, cohort," from com- "together" (see com-) + stem hort- related to hortus "garden, plot of ground" (see yard (n.1)). Sporting sense is from 1510s, originally of tennis. Legal meaning is from late 13c. (early assemblies for justice were overseen by the sovereign personally).
Turininga...
perhaps by association with curia "sovereign's assembly"
Perhaps.
O be aptvaro, o be kohortos - kaipgi apsieisi teisingumą vykdydamas?
Niekaip.
cohort (n.)
early 15c., "company of soldiers," from Middle French cohorte (14c.) and directly from Latin cohortem (nominative cohors) "enclosure," meaning extended to "infantry company" in Roman army (a tenth part of a legion) through notion of "enclosed group, retinue," from com- "with" (see co-) + root akin to hortus "garden," from PIE *ghr-ti-, from root *gher- "to grasp, enclose" (see yard (n.1)). Sense of "accomplice" is first recorded 1952, American English, from meaning "group united in common cause" (1719).
from com- "kartu" (see co-) + PIE *ghr-ti-, dėl drąsos gal.
Kohorta!
Student kohorts:
Galgi ne kortą meta court'ininkai.
Teismo procesas = Trial.
Trial.
Atlaikys?
O kaipgi sengermanai dabar?
Vokiečiai - išklauso.
Žuvėdai dūmoja...
Ir sudūmojo.
Pranešimai
6 komentarai:
Juristas ir Konstitucija
Jurij'us ir Konstancija
Jūristė ir Keistutis, gali būt ir -istas su -tucija
Jūratė ir Kastytis, vyr. Jūratė vYR Marius
Jūristė vaidilutė Birutė vaidė langą į jūrą keistučiams sėdėdama ant Pa langės švieslangio Šventosios tekmės dabodama skaistybę tiesos tejisėjinės kabydama birkutes banderolines muitinės poste ant kalno ir žibidama sviecias, kad marėjai ir kiti tavariščiai regėtų kur gaut birkuci, bandera, falagą, palą patvirtintą vyriausios birkintojos Birutės, kad ištoli matytų kranto apsauga.... Xytras Kęstutis buvo ir išpirko šventosios langą į vakarus su palangės aukų rinka ir gražiąją Helena Bi Rute, o šeip ne grožyje esmė.... Galvojat kas, kad tikri sandoriai tarp dievų toron ar birkutėn rašomi, tik tarnams ir vergams jarlykai duodami, toros, kunygos ir kitokie įdiegiai duodami, kad artimas iš toli matytų ir nepasiimtų kaip niekieno.... Gal tada kas skyrėsi nuo daba? Ai, aiponų, gal nebuvo:)
Jurgis juristas jūrųgyvis, ganė žemės avelas, teliukus, telovekus ir ant kopos KopLyčią gavo. Vot ir išsiaiškinom tuos džiudžicu sekrėtus, kurie patys juos pateikia, o pokiek laiko paneikia, o poto vėl lykę teikia vėlykom.
Jurų gyvis su ragais amorito ir čiuptuvais besiatrofuojančiais ganė aveles ir kitokius teliukus juridiškai įdiegdamas įdagus ant skuros prekių kūno, kuriuos supirkdavo aukštesniam dievui Perkūnui perku pilius(plius) kūnas ir ronydavo į kūnygą kūnus ingyjamus, bei parduodamus, tai vesdamas balansą perkūno. Turbūt ir senas dievas prabuvotis čia buvis, bei griausmus su audrom kėlęs Dundulis pakliuvo ton kūnygos tonan, kad vėliau baimes keltų kunygų toras girdintiems dievobaimingiesiems per kūnygus....
O ką gi pati pačiausia viešpats vaidilutė vadeliotoja kurstė, birkutes ir jarlykus dėjo, per savo patiniausią juristą ir jo patinimus? O gal vyrų rata(vyruta, byrut) bytė rutavojo su šluota ir stuopa, kai ratągana Vyrutė? Vėlykiems vėl lykusiems ir dAugantiems perma maja bitė motinėlė, kaip ir kiekvienam tikram lietuviu ar žemaičiui žydinčiam su sėmija sava radastnam sode perma vYRA motina gimdytoja, tik karui užėjus vyrai kavoja savo bobas užpečkin ir vaidilom karaliais kunigais viso svieto viešpačiais vyriausias. Dar karas nesibaigė? Na, taip. Žiopla to klausti, kai net moterys vyrais bando tapti karajerą darydamos, o ne žolynus rinkdamos. Gana tos įžangos apie atvirą slėpinį, juk gal kas girdėjo, kad slėpti geriausia neitikėtinoj vietoj, o tai vYRA, o gal bYRA, nors tebunie te bus tYRA yra, kuri paslėpta prieš nosį ir matomai retas patikės, ką ir kodėl Birutė kurstė. Raktai: amžina ugnis, įdagas, brendas, tau, tav, tavr, čipai, ševron'a, tauta, te vonija(von, vania't, s'merdž,..) ir tt, juk iš kiekvienam skirtas tik jam raktas nuo tų pačių durų ar atvirkščiai:)
http://dev.lzinios.lt/sitemain/Istorija/Jokios-Birutes-Kestutis-nepazinojo
Kaip atrodė valdovės, valdovai didžiausios karalystės? Gal pas ką rusyje paslėptas koks portretas ar profilis ant monetos? Ar dar nelaikas? Ar bent gražūs buvo, tie mūsų valdovai, kas svarbiausia LTV'iui? O gal kokie raguoti buvo, baba jėga Birutė nebuvo, juk ji babilonskaja jėga valyjo, kaip ir grožiu beje? Ar mums tik Bobelio Bona s Forsą iš VavelBabelio veizėt? O gal tai ta pati Birutė? Gal ir gražioji šviesioji Helena Trojos kumelė buvo, o visi arklio ieško? Kodėl Aleksas didžiusai s Mokėdonijos ant pinigų to meto su ragais kaip Mojesėjiko, kaip ir visokių povyzų? Ar buvo kaip su caro šeima ir kurią visiems laikams pakeitė Volodia bijantys žasų? ....?
Rašiau apie court'us ir courtesan'es, o atsidūriau jėzuitų liudijimais paremtame straipsnyje:
"Ikikrikščioniškoje Lietuvoje nė vieno kunigaikščio žmonos, išskyrus Mindaugo Mortą, vardas nėra minimas, jei ji nebuvo stačiatikė".
!!!
"Be to, žinant to meto vedybinius papročius, kai tuokiamasi buvo grynai politiniais sumetimais, o ne su simpatijomis, neįtikima, kad Kęstutis būtų vedęs kažkur Palangoje sutiktą mergelę, - sakė istorikas."
Sakė istorikas - vedybinių papročių žinovas.
Išties, kas gi veda "kažkur Palangoje sutiktą mergelę"?
Nebūna taip!
Pilys tuo metu, kai Kęstutis Palangoje nesutiko Birutės, dar buvo, o bet tačiau pilietikos nebebuvo, tik politika...
Jėzuitai, matyt, graikišką jarlyką istorikams duoda.
Ar šiaip - "prarijom" tą politiką ir gromuliuojam, gromuliuojam ... laukiam kol gyvulėlių globėja Birutė uos mums vandenėlio atsigert;)
Dievo keliai nežinomi, nes vYRA uja kurti žonai ir visokie pižonai, pažai, ekipos pažų trendinančių tavarus birkutėm su jarkais jarlykais ir kitokiais įdiegiamais įdagais gyvulėlių teliukus žymėti ir programuoti baimės terpėje.... Kurtizanai, keistučiai su konstancijom .yra uja tarpinkų tarp dievo,-u ir ujamų kurie bijo būti be tarpininkų arba kitaip pasakius bijo likti be pinigų, likt atstumtiems bandos ganomos-ujamos, juoda varna rujoje baltai boluojančių balandžių karovėlius myrėn taikančius uon taikinyje...., likt vienyje su baisiuoju dievu be savo dievinamų autoritetų iš vaidilų keisto teatro kuriame kunigas ir juniversitetas garantavo vietas ložėje prabirkavę įdagu šerdį ir abonentą ausin įvergė, įvėrė giją-čypą, baimė jei nesupirks perkūnas vilnos, skūros, mėsos, gyvatos ir užsirūstins prakeikimu jei auka bus nenuošerdies, jei savo kūdikius, vaikus, brolius, seseris, artimus mes sudvejosim paaukoti ant aukuro, be džiugesio, maldų, išmaldų, giesmių, rujų ir didžiavimosi pride'didiškumu rurojimo viešnamija kurčiųjų kurtizanų....
O juk dievas yr tik gamtos dzyvas su dzyvais, kurios stebuklus galim stebėti tik be pamaivų tarpininkų, kaip ir tuos juokingai keistus pamaivas vaidilas. Gamta ji ir kiekvienas joje viena esam, tik perkūnus pati gamta, kažkokia gamtos sąmoninga sielų mazguva stebi gyvenimo stebuklus. Stebėtojas stebi stebuklę savo virsmų, kaitas, daugimus ir visas kitas kaitas gamoje toje sylų raibuluojančių raibulų...
Čia dar prie ruslano ir liudmylos, biručių su keistučiais, jurgyvių su konstitucijoms, bei kurtizanų su prostitucijoms,... Didžių kurėjų jezuitų UNGURIO pavertimas VULGARUMU, kas tolygu paversti prigimtį žmogaus gyvatos gyvenime paprastame paprotiniamė į pūvančią valiagalyščia nutraukiant ryšį su liuosa valia galių gimtos gamtos...
vulgarus?
O kai žodžiai, vardai virsta negerais? Gal kas žino negerą žodį ir koks negeras žmogus jį sugalvojo ar pasakė, kad šitie blogi ir jų žodžiai patys blogiausi, negeriausi, o įpatingai labiausiai tų negerų, negrų, pagonių, akmens amžiaus žmonių ir visų kitų kurie nepaklus man....? Ką jūs, mieli vis bandot išvirkščiai apverst, juk net dundukui danguje ar ant žėmės aiškų, kad mano priešo visi žodžiai ir net tyla sukelia priešiškus jausmus ir pyktį nuo tos baimės, kad priešas yra pats artimiausias man, nes jis prie šalia lyti vergia manąji aš asmenį, kuris yra aukščiau visko, arčiau visko kaip pančiai, kurių netekčiau ir liusai tą kuris prieš mane apsikabinčiau.... Oi, ne aš juk pykstu ant keistuoliu, kurie daug svarvesni ir didingesni už manaji paverkšlenimą? Gal ten atėjo teatras pasijuokti iš menkystų visko bijančių? Žodžio baimė virsta kūnų priešingu patiems gražiausiems žodžiams bailių bijančių žodžių ir dar aukštinančių save, savo gražbyliavimus prieš kitus. Va ta ir turim, kur vynas ir bibliejos liejasi lietaujos nuo lietaukos pa šalyje, lengvaliežuviaujant lengvojutuvose ant lietuvių lithu enija...
Ant kiek žmones suklailina ir susargdina tos visokios įdėjos įdedamos baimėms sukelti. Gyvata, žuvis, jūrgyviai su visom gyvatėm ir jurgiais siejasi su gajumu, gyvenimu, guvumu, judėjimu, sėmės kyla, dAugimu, virsmais gyvatos,... Ir tik paimk iš gyvatos, iš gyvos įgimtos, paprotinės kalbos kurie riša, sieja, atspindi gamtą ir susiek su kokia baisybe, šlykštyne sukurta tų keitikų, kurie tik nekaltai kuria bezdalias bezdūmes šposui, kad atskirti pelus nuo grūdų, išrink pagedusias sėklas.... Ir kuo čia padės Donelaičio, toros ar kitų kūnygų būkų testamentų metų metrikų balansų skaitymas.... Kaip kunigai sako, kad tikrasis gyvenimas po mirties, o dabar ark ir galbūt jei geras būsi ir nepiktžodžiausi ant kunigų boso,m tai gausi arklie, lyrą ir melžėją:) Iš kur čia pakvipo sena pranovyta vulva garuojančia šuto peregaru...?
Vulgarumas ungurys gyvatė... Kur slypi gyvatė?
vulgar (adj.) late 14c., "common, ordinary," from Latin vulgaris "of or pertaining to the common people, common, vulgar," from vulgus "the common people, multitude, crowd, throng," from PIE root *wel- "to crowd, throng" (cf. Sanskrit vargah "division, group," Greek eilein "to press, throng," Middle Breton gwal'ch "abundance," Welsh gwala "sufficiency, enough"). Meaning "coarse, low, ill-bred" is first recorded 1640s,probably from earlier use (with reference to people) with meaning "belonging to the ordinary class" (1530). vulgarity (n.) 1570s,"the common people," from Late Latin vulgaritas "the multitude," from vulgaris (see vulgar). Meaning "coarseness, crudeness" is recorded from 1774
угрь [ муж. род ] рыба Muraena angvilla. Угря в руках не удержишь, скользок. Личинка или гусеница овода, в лошадях и скоте. Сгущенная сальная смазка, в кожных порах, особ. в лице которая, будучи выдавлена, выходить угорьком, червячком. Прыщик в лице. У пьяниц нередко все лицо в угрях". Угри, на оленях, сиб. черви или гусеницы и личинки их, обычная летняя болезнь, мелкие нарывы. Угри, в шкурках, проточенный червем места, пробоинки, угревина [ жен. род ] то же. Угревая кожа хороша на кошельки, с угря снятая дудкой. Угревый пирог, с угрем. Угристая речка, обильная угрями. Угревой, угреватый вкус. Угристое или угреватое лицо, в угрях и прыщах. -тость, свойство, состоянье это. Угреватеть, становиться прыщеватым. Угревина, мясо рыбы угря, угрятина, то же. Угрица, малейшая глиста, angvillula. Угрище, веревка,
Va taip ir iš gyvatos pakalnėje nuo jūros jūrgis virsta vulgarumu, o gal tai tas Žilvinas, kurį pikti broliai Georgijai užkapojo..? Krasna puta, balta puta, .... Savyje nugalėti gyvatos sylybvyna, gyvatos sielos būties rusnijančia syvyna ar panašiai...
Rašyti komentarą