Gediminas stovi Katedros, kurios jo laikais nebuvo, vardu pavadintoje aikštėje.
Ten gi, kur Vilnius, kurį, anot legendos, Gediminas įkūrė, prasidėjo - Trys kryžiai įbesti.
Kokį gi kitokį požiūrį į Žalgirio mūšį siūlo Elertė autorius?
Gal tokį?
Gal šitokį?
O gal štai tokį?
Ne...
Istorikas Rimvydas Petrauskas mano, kad Žalgirio mūšį užgožia Mindaugo karūnavimo diena.
Herkus Monte, žuvęs 20 metų po Mindaugo karūnavimo kalavijuočių atvežta karūna, neužgožia.
Nė kiek neužgožia.
Pasak istoriko, kalbant apie Žalgirio mūšį neretai dedamas akcentas ne ten, kur derėtų.
„Kartais pernelyg paprastai sakoma, kad Žalgirio
mūšis sustabdė ordino riterių puldinėjimus. Iš tiesų yra truputį kitaip.
Puldinėjimus sustabdė kitas labai svarbus įvykis – Lietuvos krikštas ir unija su Lenkija. Tai smarkiai pakeitė padėtį visame regione ir
Lenkijos bei Lietuvos valstybė tuomet, sujungusi jėgas, tam tikra prasme
tapo šio regiono hegemonu“, – teigia R.Petrauskas ir priduria, kad
naujų priemonių, kaip dar būtų galima išreikšti Žalgirio mūšio reikšmę,
galbūt reikėtų ieškoti ir muziejams, kurie populiarina istoriją.
Būtų nusilenkę protėviai, būtų sugebėję ne paskutiniai Europoje priimti krikštą - ir muštis Žalgirio mūšyje būtų nereikėję!
Kaip kad dabar nereikia.
Kaip kad dabar nereikia.
Kokio regiono?
Присоединив к своим владениям Юго-Западную и Западную Русь, Великое княжество Литовское стало крупнейшим государством Европы того времени.
O kur gi Nemokama žūklė?
Nemokamai žvejoti Lietuvos Krašte galima dvi dienas per metus: liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d.
Liepos 6 d. Mindaugas, panašiai kaip Meška, nusilenkė ir gavo svetimųjų karūną.
Ta proga galim nemokamai pažvejoti.
Ta proga galim nemokamai pažvejoti.
O kas nutiko rugpjūčio 15 d.?
P.S. Uogaut ir grybaut Lietuvos krašte vis dar nemokamai galima, ne tik tokiomis progomis.
P.P.S. Savo ruožtu Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos
prorektorius mokslui ir studijoms profesorius Valdas Rakutis įsitikinęs,
kad Lietuvos valstybė tinkamai pamini šią datą: „Ji tikrai reikšminga,
matomos vėliavos ant valstybinių įstaigų. Kiekvienas mokinys neblogai
žino šią dieną, Lietuvos delegacija važiuoja į Žalgirio mūšio lauką.“
Pasak V.Rakučio, būtina užtikrinti esamų veiklų
tęstinumą ir galbūt ieškoti naujų priemonių. „Lietuviai galėtų taip pat
imtis iniciatyvos prisidėdami prie šios datos paminėjimo, pavyzdžiui, dviračiais nuvažiuodami iki mūšio lauko. Tokia pilietiška veikla,
papildanti valstybės politiką, duotų tikrai neblogą rezultatą“, –
neabejoja V.Rakutis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą