Kaip tik dabar per "Klasikos" radiją psichoanalitikas pasakoja, kaip gydo pacientus.
Pacientas.
Kenčiantiems ...
Pacientas - asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis.
Pacientai paprastai yra ligoniai...
Dabar "Klasikos" psichoanalitikas kalba apie pasitikėjimo savimi stoką.
Žr. komentarą.
Vaizdas:Trakai_Lithuania_CoA.svg
Simpatiškas, inteligentiškas mūsų senojo valdovo veidas mūsų senosios sostinės herbe, Lietuvos prezidento patvirtintame 1996 metais.
Ne, ne valdovo, o Jono Krikštytojo.
Kai kokiam užsieniečiui parodysim, iškart atpažins, ir kitaip nepagalvos.
Ką gi kitą galėjo nekrikštai nupaišyti taip mylimos savo senosios sostinės herbe?
Tik užsimerkusį Joną Krikštytoją.
Panašų į traktoristą.
Gal piktą, o gal pavargusį.
Jei jau tokį Trakų herbą turim, atsakykim į psichoanalitiko klausimą - ar pasitikime savimi?
Dabar gerb. psichoanalitikas kalba apie lengvai pas psichoanalitikus ateinančius olandus ir nenorinčius ateiti lietuvių verslininkus, norinčius viską kontroliuoti (mat, ko užsimanė...), ir, nesugebėjus to, imančius gerti.
Dar nebaigė šnekėti, bet, spėju, apie tai nešnekės.
O lietuvis verslininkas, netgi vėl atvirtęs atgalios, dėstytoju, geria toliau, o prisigėręs prieš pat Žinių dieną, važiuoja pasivažinėt.
Tas dabar jau dėstytojas rašo raštą, ne, du raštu, siunčia registruotu paštu (visi tada turi darbo, BVP auga, krizė įveikiama dar labiau):
Į šį laišką tas girtuoklis eksverslininkas dėstytojas, kažkodėl, atsakymo ligšiol neturi.
Keista, bet ir į kitą laišką, kuris minimas šitame laiške, irgi siųstą registruotu paštu, atsakymo negauna.
Negi Lietuvos paštas virto Pasiuntinių paštu?
Bet atsakymo į tą kitą laišką kopiją trečiuoju bandymu gauna:
Pasiskaitęs atsakymą dėstytojas prasiblaivo ir galvoja maždaug šitaip: o kodėl draudimo kompanija savo klientui neatrašo ir tos policijos pažymos neparodo?
Juk įdomu pažiūrėt būtų.
Dokumentas.
Juolab įdomu dokumentą paskaityt, kad tą dabar jau blaivų dėstytoją avariją sukėlus apkaltino šalies, kurią dėstytojas gelbėt susiruošė, ambasados apsauginis (vėl!), o du metus trukęs teismų maratonas, kuriame liudijo ir parodymus keitė kitas tos pačios šalies ambasados apsauginis, nė kiek nenusileidžia šitam teisingumo vykdymui.
Rasiu laiko - papasakosiu.
Ir dar - koks neįtikėtinas sutapimas - geru mėnesiu anksčiau, prieš tam trenktam dėstytojui susimanant girtam pasivažinėt, trečias vis tos pačios šalies tos pačios ambasados apsauginis susimanė tą dėstytoją, iš čia busą su irkluotojais Vilniun parvairavusį, ant betono parmest, pasalūnas.
Burtai kažkokie.
Tų US Embassy apsauginių dabar jau trojka.
Dievaž, gali manyt pragaran papuolęs.
Prarast pasitikėjimą savimi, kaip tas "Klasikos" psichoanalitikas pasakoja, imti krūpčiot ir klausinėt:
- Amerikэnos, não?
- ГРУ?
- Kas tokie?
- Kokia kalba kalbat?
- Ką sakėt?
- Kodėl nepažįstu?
Gerai, kad kantrus.
Tuo tarpu "Klasikos" radijo laida baigėsi.
Atspėjau.
P.S. Pastebėjau, kad šie dokumentai tapo nebeįskaitomi (anksčiau taip nebuvo). Patikrinau - juos galima skaityti parsisiųsdinus.
2013-01-26
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
5 komentarai:
Per ž.radiją katik pasakojo apie J.Mikutį. Priminė tą vasarą, bananų skonį, giesmes, ,,, Dabar prie tų "akmenų" nieks nesirenka, nedainuoja, bananų neduoda,,
D anutė Juodelienė pasakojo, kaip ji Mikučio mirties išvakarėse nuėjo į ligoninę ir pranešė jam, kad Katedros aikštėje milicija išvaikė pirmą Sąjūdžio mitingą, bet jie vis tiek sugiedoję Lietuvos himną. Justinas jau buvo labai silpnas, paklausė: „Ar jūs tikrai sugiedojot?“ Juodelienė net kelis kartus turėjo tai patvirtinti. Tada Justinas pasakė: „Nu tai maladiec“. J. Mikutis išpureno dirvą Lietuvos laisvei. Sąjūdžio suvažiavime sėdėdamas suskaičiavau iniciatyvinėje grupėje bent du trečdalius, kurie pažinojo Justiną, žinojo apie jo mintis. Visas Justino gyvenimas buvo skirtas laisvei – atskiro žmogaus ir valstybės.
1988 birželio 2 d. miręs J. Mikutis buvo pašarvotas Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios kriptoje. Aš naktį jį paišiau, o kunigas Kazimieras Vasiliauskas, kuris gyveno virš zakristijos ir laidojimo kriptos, pasakojo, kad jis svarstė ir niekaip negalėjo sugalvoti, ką pasakyti per mišias už J. Mikutį. Ir štai jis naktį susapnavo Justiną, kuris pats paprašė, kad kunigas rytoj per pamaldas žmonėms nuo jo pasakytų šį eilėraštį:
Žemę noriu karalium praeiti, nesilenkdamas niekam daugiau, nors gavau aš elgetos kraitį, noriu žemę karalium praeiti, ir net mirdamas juoktis iš jų, iš tų vargšų – turtuolių skurdžių.
Bernardinai.lt
Dabar všisko legalu turi būti, visi pikti nebedainuoja, kaučinasi, men'torizuojasi, o jei neesi iškrypės, tai esi antisemitas.
Nieko, pavasaris jau kvepia, kris vergų pančiai, sprogs pumpurai ir žmogus sužydės! Tas ne lietuvis kuris nesužydės! Lietuvos okrainose draudžia žmogui žyd'ėti, bet mielai brukama žydrėti, dą visą tai vadindami primonytais žodžiais.
Kas prieš žydrus - tas antisemitas! Prašau, tiesiai-šviesiai džius njius pirst:
https://www.youtube.com/watch? v=woNvwo05vIo&feature=youtube_gdata_pl ayer
Kaip gi su tuo žmogaus modifikavimu GMH, gal kų pasikis DNA mapuks, kaip su tai raugais galvose, kraujuj. Ko žmogaus raugas pagedęs į kas jį pagadino, kad nežydi žmogumi kuriančiu aplinką, sodą? Visa esmė rauge. Kokia šeiminykė toks ir raugas. eLKZ, manau apie raugą, rugšti, rugštis, rugtį,,,, pasakytų apie DNA daugiau, nei modifikuoti mokslininkai:)
http://www.google.com/search?q=jew+dna+map&hl=lt&client=ms-android-sonyericsson&tbo=d&gl=lt&tbm=isch&nomo=1&biw=320&bih=544
Žirgą krasną turim, beliko rasti riterį riki vytčių didį ir kad tas karalius mūsų mintį daugintų tardamas ją po saule! Lietuvai reikia TRAK'TORISTŲ! Trakus, traktorų turim. Jei reiks turim ir koninešį plaukiojantį šiaurės atlanti su grinais žemaitukais!
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/7/76/Tractor_Belarus_MTZ-2-2.jpg
Tai kad Trakų gerbe ne koks ten biblinis Jonas, o... nė nežinau, kaip lietuviškai: trofėjus, skalpas, nukirsta priešo galva. Lietuvos priešo, nelietuvio — juodžio.
Rašyti komentarą