Nei Testuotis, Nei Vakcinuotis Neisiu

 

Vasario 5 d. I. Šimonytė, susitikusi su žiniasklaidos atstovais paminėjimo, kad teks testuotis ir vakcinuotis. Nušvietus kaip tai bus daroma Lietuvoje, pasidarė baisu, todėl nei testuotis, nei vakcinuotis tikrai neisiu. Tačiau jei tektų tirtis, o kai prieis eilė skiepytis, tuomet nuomonė į būtinus veiksmus bus kitokia. Visa minėta baimė kyla dėl to, kad ministrė pirmininkė nenutuokia kaip svarbu taisyklingai kalbėti ir puoselėti gimtąją kalbą.

Dažnai I. Šimonytė mini apie darbą „iš namų“. Nejaugi ministrė pirmininkė šiuo metu dirba ne LR Vyriausybėje, o iš Vyriausybės. Manau, kad tie kas dirba darbovietėje, tai ir dirba darbovietėje, bet ne iš darbovietės, tie kas dirba sode, tai ir dirba sode, bet ne iš sodo. Iš namų gali tik šiukšles išnešti, bet ne dirbti „iš namų“. Toks vertalas iš anglų kalbos (from home) taip paplito, kad jau nebepastebime kai ir patys ištariame taip, kaip vyriausybės žmonės šneka. O viešieji kalbėtojai gan dažnai pasako „genialių nesąmonių“ kaip antai: mes kalbamės ir diskutuojame... Tik ar įmanoma diskutuoti nesikalbant?

Kažkoks gudrus globalizatorius pakeitė pirminę žodžio prasmę ir visus svetimžodžius mums pavadino „tarptautiniais“ žodžiais. Pirmasis lietuvių kalba „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis. Skaitytojams palengvinimas“, sudarytas 1906 m. Jurgio Šlapelio, pasirodė Tilžėje 1907 m. Kiek vėliau – 1924 m. – Kaune išleistas Jono Norkaus „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis“. Nesamos tarptautinės kalbos žodyno nerasite visame pasaulyje, išskyrus Lietuvoje. Gal turite mintyse „Dictionary of Foreign Terms in English“, arba „Словарь иностранных слов“ ir kitus užsienio kalbų žodynus, bet nerasite „tarptautinių žodžių“ žodyno pavadinimo jokia kita kalba. Kai kyla noras kalbėti tarptautine kalba, tai – kalbėkite. Tam yra sukurta esperanto kalba. Ji sukurta ne kažkur, o Lietuvoje, bet kodėl, pasitelkę ne esperanto, o įvairių kalbų kratinį, jį išaukštiname iki nesamos „tarptautinės“ kalbos pavadinimo. Teisingiau „tarptautinių“ žodžių žodyną būtų vadinti „Dažnai vartojamų svetimžodžių sąrašu“ arba, pagal to globalizatoriaus norą, ją vadinti globish kalba.

Svetimžodžių kalba yra tautos pažangos stabdis. Gal manote, kad per skambiai pasakyta? Nykstant kalbai – nyksta tauta, tautinis sąmoningumas. Tampa madinga kalbėti "globish" arba puskalbe, kurioje prie svetimžodžių pridėtos lietuviškos galūnės sudaro įspūdį, kad kalbama lietuviškai. Todėl manoma, kad kalbėti taip, kaip kalba I. Šimonytė ir pamėgdžioti jos kalbėseną yra priimtina, juk ji yra tarp išrinktųjų.

Daug viešai kalbama apie atslinkusį ir gyvenimą jaukiantį nematomą priešą. O jis pirmiausia smogė per valdininkų smegenis, nes užkratui pavojingu laikotarpiu nebuvo nė vieno jų patarimo, siūlymo, nurodymo kaip elgtis, kaip apsisaugoti nuo to užkrato, o tik rekomendacijos diagnozuotis, bet ne tirtis. Vietoje patikros, ištyrimų – patikrinimų ar žmogus susirgo, jie siūlo testuotis, vietoje tyrimams naudojamų tepinėlių, mėginių ar bandinių – perka vėl tą patį – testus, vietoje saugaus atstumo – siūlo socialinę distanciją, vietoje atsiskyrimo – saviizoliaciją. Daug padaryta, daug daroma, kad sumažėtų užkrato plitimo pavojus, bet tas pavojus  vadinamas rizika.

Kai, po nepriklausomybės atkovojimo, šaliai reikėjo daug užsienio kalbų mokovų, įvairiose įstaigose ir vyriausybės darbuotojams buvo rengiami užsienio kalbų mokymai. Per anglų kalbą, dažniausiai per vertimus, atėjo daug kalbos svetimybių, dalis jų pradeda įsigalėti lyg būtų nepakeičiami. Dabar matosi, kad tose pačiose įstaigose reikalingi lietuvių kalbos mokymai. Tačiau keisčiausia, kad vykdomas atvirkštinis veiksmas – jau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ketinama bendrojo ugdymo mokyklose atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Kodėl? Manau todėl, kad šios vyriausybės vadovė neišlaikytų mokyklinės lietuvių kalbos įskaitos. Štai keli sakiniai iš įžanginio ministrės pirmininkės I. Šimonytė pasisakymo po susitikimo su Lietuvos prekybos įmonių atstovais (globish kalbos žodžiai pateikiami su vertimais):

Natūralu (suprantama), kad keliamos temos (klausiama) apie...

Ta diskusija (pašnekesiai, pokalbiai) vyksta nuolat su asociacijų (susivienijimų, sąjungų) atstovais.

Testų(tyrimų, bandinių, mėginių) skaičiaus didėja...

Vyriausybė turėjo planą (užmačių, užmojų, sumanymų, minčių sąrašą)...

Apsvarstyti grafiką (tvarkaraštį) kaip keičiantis situacijai (aplinkybėms, padėčiai) keistųsi konkrečių (tam tikrų, aiškių, įvardintų) verslų ir konkrečių veiklų...

Diskusijos(pokalbiai) su ekspertais (žinovas, nusimanančiais, turinčiais reikiamų žinių)...

Mokyklų atsivėrimas išprovokuoja (sukelia) susirgimų bangą (susirgimus), kadangi padažnėja žmonių kontaktų (susijungimų, sąlyčių, tik šiuo atveju gal geriau „bendravimas“).

Pereisime prie horizontalaus (gulsčio, bet gal norėta pasakyti „tapataus“) sprendimo mokykloms...

Bandysime pilotinį projektą... Suprantam, kad ne apie lakūnus kalbėta. Pilotinis projektas – tam tikros veiklos numatymas. Jeigu jis pavyksta, sėkmingai, tai tokiu pat būdu dirbama toliau ir tai vadinama„bandomuojutyrimu“.

Senovės išminčiai sakė, kad pusiau sakoma tiesa yra melas, o lietuvių kalboje ši išmintis slypi pačiuose žodžiuose ir mes žinome, kad tik tai kas tiesiai šviesiai sakoma yra tiesa. Tiesiai šviesiai, t. y. aiškiai, suprantamai, tarsi nušviečiant su šviesa tai kas buvo tamsoje ir nematoma. Lietuvių kalboje yra mūsų senolių išmintis, kuri išgaruoja it dūmas kai pradedame kalbėti svetimžodžiais.

Vincą Kudirką mokyklose žinome kaip „Tautiškos giesmės“ kūrėją, o jis rašė ir tai, kad: „Stipriausiu pamatu tautystės, pirmiausiu jos ramsčiu yra prigimtoji kalba. Atimk žmonių kuopai kalbą – dings tautystė su visais jos primestais priedais. Iš kur mūs tautystė gali būti stipri ir nepasiduoti vodingoms [kenksmingoms, žalingoms, pražūtingoms] rūdims, jeigu mes patys ištraukiame iš po jos pamatą, atimame ramstį – vienu žodžiu, jeigu mes patys neapkenčiame savo prigimtos kalbos?“Nuolat girdimi ir matomi politikai turėtų būti viešosios pavyzdinės kalbos skleidėjai, pašaukti vartoti pačią taisyklingiausią kalbą. Tačiau I. Šimonytė, su tokiais pat bendraminčiais, kalbančiais „globish“ puskalbe, pamažu terpia ją į lietuvių kalbą.

Reikėtų suprasti, kad nepaisant gimtosios lietuvių kalbos prisidedama ir prie žmonių, ypač jaunosios kartos, dorovinės kultūros nuosmukio, žeidžiamos bendrinės lietuvių kalbos nuostatos. Nors įstatyme yra įtvirtinta, kad „tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų“, bet I Šimonytei tai nė motais. Nepamirškime, kad ministrė pirmininkė ne tik pažeidžia minėtą įstatymo nuostatą, bet yra ištarusi priesaikos žodžius: „prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei...“, tik ar visomis išgalėmis su „testavimo schemomis ir algoritmais, diskusijomis apie vakcinas, pilotiniais projektais“ bei daugeliu kitų svetimų žodžių brukimu į valstybinę kalbą sąžiningai tarnaujama Tėvynei, ar nėra sulaužyta priesaika?