2020-02-01

Steven King PaLieka BukaSnukį


Jam kai kas nusibodo:

Pompeo Minske




Lagarde And Von Der Leyen


Lagarde and von der Leyen are doing great things for feminism, but can they save Europe?
Josie Cox @JosieCox_London
Saturday 6 July 2019 12:00
Both women have stellar CVs and myriad accolades, but they step into their jobs at a moment when herculean tasks await

As well as being the first woman to lead the International Monetary Fund, Paris-born Lagarde was the first female finance minister of any G8 economy.

A lawyer by background, she was the first woman to chair global law firm Baker & KcKenzie and has for years been a staple on any credible list of the world’s most powerful individuals, regardless of gender.

Internationally lesser known, German defence minister Von der Leyen grew up in Brussels and attended the London School of Economics. Though you could say politics is in her blood (her father was a prominent EU civil servant in the 1960s), the mother of seven was a relative latecomer to the field and first qualified as a doctor.

As Germany’s minister of family affairs from 2005 until 2009, she was instrumental in implementing improved parental benefits and boardroom gender quotas in a country still shaped by a widely held, but wisely unspoken, belief that women should obviously be the primary caregiver. More recently, she’s been campaigning hard to increase Germany’s armed forces budget.

So, both women have stellar CVs and accolades galore, but it’s doubtful those will equip them for the herculean tasks that now face them.

Lagarde’s key challenge will be to revitalise the eurozone’s stagnant economy. Markets rallied when traders and investors learned she was likely to take the ECB’s top job, largely on expectations that she will continue Draghi’s policies to stimulate growth. But her armory of tools to hoist the region back to prosperity is not exactly well stocked.

A cocktail of international trade wars, rising geopolitical uncertainty (including but not limited to Brexit) – and sluggish global economic growth has stung the eurozone, especially export-driven Germany. Lagarde has proved an expert negotiator and an adroit diplomat, managing to repair the IMF’s reputation when it was catastrophically tarnished by unproven accusations of attempted rape levelled against her predecessor Dominique Strauss-Kahn. But she has no formal experience of running a central bank or deciding on and implementing monetary policy.

And even if she did, her options for what to do are painfully limited. Interest rates, which can be cut to stimulate economic growth, are already at record lows. She could cut them more or resort to unconventional measures – quantitative easing, for example – but scrutiny is sky high and her lack of economic training will no doubt prompt fierce questions from seasoned Eurocrats, especially if we’re forced to brave a fresh recession.

Meanwhile, von der Leyen’s suitability is already being challenged, most fiercely on home turf. Germany’s pro-business Free Democrats bluntly dismissed her as “not the best candidate”. The country’s Green party derided her nomination as an “old-school backroom deal”.

A particular bone of contention seems to be the decisions she’s made as defence minister in charge of an underfunded military. It’s a job widely acknowledged to be a poisoned chalice, and one that’s ended several of her predecessors’ political careers.

Her reputation has also been marred by accusations of nepotism after heavyweight military contracts were awarded to consultancies including McKinsey – her son’s employer. Claims she plagiarised her PhD dissertation have been dismissed.

Qualified or not, with Brexit on the horizon, a fresh economic crisis not exactly unlikely, and global trade wars threatening to escalate, the charming Christine Lagarde and affable Ursula von der Leyen – if confirmed – will have the unenviable task of steering a bruised Europe through one its most testing periods in history. Both their terms would start on 1 November – a day after Britain might crash out of the EU without a deal.

The term “glass ceiling” is universally understood to mean the invisible barrier that professional women encounter in their careers because of their gender. More recently, a theory of “glass cliffs” has emerged arguing that women are often parachuted in to leadership positions when organisations face a crisis, because of a perceived mildness of temper, an ability to stay rational and effective communication skills.

I’ve written before that I think women are often better leaders than men when times get tough. In Europe, we’re now balancing precariously on a precipice, so I’m keen to put my theory to the test. Even the staunchest feminist will hopefully see that, at this point, it really could go either way.

Kodėl Britai IšĖjo


Pažiūrėkim ir paklausykim:


"Štai ir viskas, paskutinis puslapis, kelio pabaiga… 47-erių metų politinis eksperimentas, kuriuo britai, atvirai kalbant, niekada nebuvo labai patenkinti. Mano motina ir tėvas stojimo metu balsavo už bendrąją rinką, ne už politinę sąjungą, ne už vėliavas, ne už himną, ne už prezidentus, o dabar jūs netgi norite savos Europos Sąjungos kariuomenės.
[…]
Svarbiausias dalykas įvyks 23 val. šį penktadienį, 2020-ųjų metų sausio 31-ąją. Ši diena žymės išėjimą be grįžimo atgal. Kai mes išeisime, mes niekada nebegrįšime ir visa kita, atvirai kalbant, yra tik detalės. Mes išeiname, mūsų nebebus ir tai yra mano politinių ambicijų viršūnė.

Man pasirodžius [Europos Parlamente], kaip jau minėjau, jums tai, ką kalbėjau, atrodė baisiai juokinga, tačiau jūs nustojote juoktis 2016-aisiais. Mano požiūris į Europą pasikeitė 2005-aisiais, kai išvydau Europos Sąjungos Konstitucija, kuri buvo parengta Giscard d’Estaing. Mačiau, kaip ji referendumo būdu buvo atmesta Prancūzijoje, kaip ji referendumo būdu buvo atmesta Nyderlanduose ir aš mačiau, kaip jūs šitose institucijose visa tai ignoravote. Ši sutartis buvo grąžinta kaip Lisabonos sutartis ir jūs gyrėtės, kad ji priimta be jokių referendumų. Airiai visgi surengė referendumą ir referendume ją atmetė, bet buvo priversti balsavimą kartoti. Jums labai gerai sekasi priversti žmones balsuoti dar kartą, bet mes įrodėme, kad britai yra per daug dideli, kad juos būtų galima žeminti, ačiū Dievui.

Tapau stipriu viso Europos Sąjungos projekto kritiku. Noriu, kad Brexitas pradėtu debatus likusioje Europoje. Ko mes norime iš Europos? Jei mes norime prekybos, draugiškų santykių, bendradarbiavimo, partnerystės, mums nereikia ES Komisijos, mums nereikia ES [Teisingumo] Teismo, mums nereikia tų institucijų ir visų šitų jėgų. Ir galiu užtikrinti jus – tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Brexito partijoje, mes, trumpai tariant, mylime Europą, bet nekenčiame Europos Sąjungos.

Tikiuosi, kad tai bus šio projekto pabaigos pradžia. Tai netikęs projektas, jis ne tik nedemokratiškas – jis antidemokratiškas, suteikiantis žmonėms galią be atsakomybės. Turime žmonės, iš kurių atsakomybės negali pareikalauti jų rinkėjai. Tai yra nepriimtina sistema. Iš tiesų, šiuo metu Vakaruose – Europoje, Amerikoje ir kitur – vyksta istorinis mūšis: globalizmas prieš populizmą, ir jūs galite nekęsti populizmo, tačiau, juokingas dalykas, jis labai populiarėja.

Mes gauname didžiulę naudą – daugiau jokių finansinių įnašų, jokio Europos Teisingumo Teismo, jokių bendrų Europos Sąjungos žvejybos kvotų, daugiau jokio kalbėjimo su mumis iš aukšto, jokio žeminimo, jokio ghee
Verhofstadt!
Žinau, kad mūsų pasiilgsite, žinau, kad jūs norite uždrausti mūsų tautines vėliavas, bet mes jums jomis atsisveikindami pamojuosime. [išsitraukia vėliavas] Ateityje tikimės bendradarbiavimo su jumis jau kaip suvereni valstybė.

------------------------------------------------------------

Nigel Farage’ui nebaigiant paskutinių žodžių išjungiamas mikrofonas, viceprezidentei Mairead McGuinness kalbant:

„Jei nusižengiate taisyklėms, [mikrofonas] išjungiamas. Prašyčiau pašalinti vėliavas. Pone Farage, prašau pašalinti vėliavas. Prašau, atsisėskite į vietas ir pasiimkite savo vėliavas. Jūs išeinate, pasiimkite jas su savimi, jei išeinate jau dabar (pritariantys plojimai ir juokas salėje). Viso geriausio. Norėčiau kai ką trumpai pasakyti. Paskutiniame pasisakyme buvo panaudota sąvoka „nekęsti“. Manau, kad, turėdami galvoje, ką išgirdome prieš tai, neturėtume jausti neapykantos niekam (plojimai salėje), jokiai šaliai, jokiems asmenims.“

Nigel Farage


Donald'asTrump'as Palestinoje ŠianDien


Palestiniečių prezidentas pareiškė, kad jo žmonės nutraukia „visus ryšius“ su Izraeliu ir JAV
2020-02-01 15:10
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas šeštadienį paskelbė nutraukęs visus ryšius su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis, įskaitant bendradarbiavimą saugumo srityje.

Pasak M. Abbaso, antradienį JAV prezidento Donaldo Trumpo pristatytas naujas Artimųjų Rytų taikos planas „pažeidžia susitarimus“ dėl Palestinos autonomijos, sudarytus 1993 metais Osle palestiniečių ir Izraelio.

Izraeliui, „kaip okupacinei galiai, teks visa atsakomybė“ už padėtį palestiniečių teritorijose, M. Abbasas sakė per Kaire surengtą nepaprastąjį Arabų Lygos posėdį.

„Nenorėčiau patekti į istoriją kaip lyderis, pardavęs Jeruzalę“, – kalbėjo jis, turėdamas omenyje D. Trumpo planą, jog Jeruzalė turi tapti „nedaloma“ Izraelio sostine, o palestiniečių būsimos valstybės sostine galėtų tapti dalis Rytų Jeruzalės ir jos priemiesčių.

Visos pagrindinės palestiniečių frakcijos šį planą piktai atmetė.

Prisiminkim kaip D.Trump'o šalis - JAV - pripažino Palestinoje įkurtą Izraelį:
Jeruzalė:

Резолюция Генеральной Ассамблеи ООН № 181 от 29 ноября 1947 года, известная под названием «Резолюция о разделе Палестины»,* 
предполагала, что после окончания британского мандата (15 мая 1948 года) международное сообщество возьмёт будущее Иерусалима под свой контроль. Однако в результате Арабо-израильской войны (1947—1949) Иерусалим был разделён между Израилем (западная часть города) и Трансиорданией (восточная его часть). 13 декабря 1948 года парламент Трансиордании принял закон об аннексии оккупированной ею территории Палестины, включающей в том числе и Восточный Иерусалим (в составе западного берега Иордан). 5 декабря 1949 года Израиль объявил Западный Иерусалим своей столицей; в апреле 1950 года Трансиордания также объявила Иерусалим своей второй столицей[94].
В 1951 году «Согласительная комиссия ООН предприняла свою последнюю энергичную попытку выступить посредником между сторонами конфликта и представила ряд конкретных предложений, касающихся беженцев, компенсации, пересмотра территориальных вопросов и соглашений о перемирии, в целях обеспечения свободы доступа к Святым Местам в районе Иерусалима. Однако Комиссия вновь пришла к выводу о том, что отсутствие готовности сторон осуществлять соответствующие резолюции и учитывать перемены, произошедшие на местах, не позволяют приступить к урегулированию палестинского вопроса». В 1959 году Ассамблея ООН отменила решение о выделении ассигнований на установление постоянного международного режима в Иерусалиме[95].
В результате победы в Шестидневной войне 1967 года Израиль аннексировал Восточный Иерусалим, таким образом получив контроль над всей территорией города, законодательно отделил Восточный Иерусалим от западного берега реки Иордан и объявил свой суверенитет над объединённым Иерусалимом. ООН и значительная часть международного сообщества официально не признают аннексии восточной части города и израильского суверенитета над ним[71][96][97][97][98].
США официально признали Иерусалим столицей Израиля 6 декабря 2017 года[116] и планируют перевести туда посольство. В тот же день с вопросом о перенесении посольства в Иерусалим обратились Филиппины[117] и Чехия[118], заявившая также и о признании Западного Иерусалима столицей Израиля[119]. Попытка стран ЕС осудить признание США Иерусалима столицей Израиля была заблокирована Венгрией[120]. 21 декабря 2017 года Генассамблея ООН одобрила проект резолюции, не признающей решение президента США Дональда Трампа о статусе Иерусалима как столицы Израиля. В поддержку резолюции высказались 128 стран, против — девять, включая США и Израиль, а ещё 35 государств воздержались от голосования.
25 декабря 2017 Гватемала тоже объявила о переносе посольства в Израиле в Иерусалим[121].
14 мая 2018 года была официально проведена церемония открытия посольства США в столице Израиля[122].
2 января 2019 года Гондурас заявил о возможном переносе посольства в Иерусалим[123]. 24 марта 2019 года Румыния заявила о переносе посольства в Иерусалим[124].
* Palestina šiandien:


Made In Pabradė


Savaitgalis,
 todėl uždaryta.

Šiaip jau dirba, daro „Made in Pabrade" (sovietmečiu taip juokaudavom), tik gal taip nežymi savo gaminių:)
 Mokesčiai -
Lichtenšteine:
Ten gi, tame „gudragalvių"
Lichtenšteine,


"mokesčių rojus":)


Toks vienas „didysis vadas" Kunas fon Lichtenšteinas kadaise Žalgiry gavo pliauskų:)

Ar Jau SuDirbo Vyrus?




Pėtnyčia Lietuvos Sostinėje








Lietuvos Policija Ispanijoj







???

Laisvalaikis?

Tokiu būdu?

2020-01-31

Ant Kieno Galvos Karūna?



Nu Jo Majo




Nu jo majo, o kam kabint pri euro?

AMazing


Etymology:

From Middle English *amasen (to bewilder, perplex), from Old English āmasian (to confuse, astonish), from ā- (perfective prefix) + *masian (to confound), equivalent to a- +‎ maze.

maze

From Middle English mase, from an aphetic variant of Middle English masen (to perplex, bewilder); or perhaps from Old English *mæs (delusion, bewilderment); akin to Old English āmasian (to perplex, confound)Icelandic masa (to chatter). More at amaze.


Mažė Didžkė


Laiškas atkeliavo:
Foto, gal neturėjai :)

Gautieji
x

Kazimieras Juraitis

19:17 (prieš 1 valandą)
skirta 





Neturėjau.

Čia mes su ja, Didžke, laukiam Vilniaus rajono savivaldybėj, ketinam gintis, kad jokios stirnos nenugalabijom.

Apsigynėm.

Šitaip atrašiau Kazimierui:

Ačiū.

Nunuodijo ją, vargšę.

Taip, kad net liežuvio galiukas nukrito.

Gydžiau Jakovo klinikose ilgiau negu savaitę;
jau, regis, lyg ir atsistatė jai virškinimas,
bet, deja, ant mano rankų prieš pat pernykščius
Naujus Metus iškeliavo Anapus, pas Dimą namuose
(bene tris naktis tuo metu pas jį nakvojau).

Beje, ji, kai dar buvo Mažė, labai rūpinosi tavo
Briedžiu - mat tas, būdamas mažiukas, buvo nevalgus
ir liesas, tai visaip jį globojo.

Klastūnai...


SuSiMąstymui


Nei Švedija, nei Suomija žydų neįsileido:


Pastebėjimai:

1. Nagi, nepasakysit, kad švedai ar suomiai prasčiau už mus gyvena.

2. Neturi jie bėdos dėl Holokausto, kaip kad turim mes, nors, esu tuo tikras, vien pripažintų „Pasaulio Teisuoliais" žydus gelbėjusių lietuvių tarpe yra daugiau, negu juos šaudžiusių; jau nekalbu apie litvakų, kilusių iš Senosios Lietuvos žydų (kai mes juos, žydus, įvairiausiose šalyse pogromuose žudytus bei išvarytus, priėmėm kadaise) yra dabar bene daugiau negu mūsų, lietuvių, Lietuvoj belikę. Mūsų VRM jiems kas mėnesį šimtais Lietuvos pasus išduoda, taip?

Getų istorija:


Verta ne tik susimąstyti.



Lithuanian Is Not An Animal

Laida „Farai", tik Britanijos - "Cop Squad"; pasigrožėkim:



Ką jis ten šūkauja - "not an animal"...

;)

Jews In Finland


Исторические сведения

На положение евреев в Финляндии оказала влияние политика в еврейском вопросе со стороны двух государств: Швеции и России. Законы, касавшиеся евреев и их проживания в Финляндии на протяжении XIX — начала XX веков оставались со шведских времён и долгое время сохранялись в силе и после того, как были отменены на территории Швеции. Шведские законы на территории Великого княжества Финляндского были дополнены и подписаны императором.
В период шведского господства по официальным данным в Финляндии не было еврейского населения. По указу 1782 года на территории шведского государства черта еврейской оседлости была ограничена лишь тремя большими городами — СтокгольмомНорчёпингом и Гётеборгом, что исключало поселение евреев в финских землях.
В первые десятилетия XIX века благодаря сочувственному отношению к евреям некоторых официальных лиц в Великом княжестве Финлядском отдельные еврейские семьи появились на территории страны и смогли собрать значительный капитал на торговле. Самым известным среди них был владелец ресторана Натан Хорд — личность, популярная среди студентов Императорского Александровского университета в Хельсинки.
Однако, несмотря на отдельные случаи, официальные лица в Великом княжестве Финляндском старались соблюдать крайне строгое шведское законодательство о евреях и, таким образом, перед лицом имперской России косвенно подчёркивали автономный статус страны. В этой связи до 1858 года в Финляндии продолжало действовать безусловное запрещение проживания для евреев, которые не были обращены в христианство. Запрет был снят в 1858 году для военнослужащих-евреев, окончивших службу, и матросов, размещённых в Финляндии. Но данное постановление не привело к заметному увеличению численности евреев.
У поселившихся в Финляндии отставных еврейских военных не было, как правило, достаточного образования, поэтому они в большинстве своём занимались лишь ремесленным трудом и мелкой торговлей, в связи с чем получили прозвище «рыночные евреи». В Хельсинки еврейские рынки находились на месте нынешнего Финского банка и, позднее, на месте нынешнего Симеоновского поля.
«Евреям, которые согласно предсказанию, оказались разбросанными по миру, официально запрещено поселяться в нашей стране. Но поскольку закон позволяет уволенным со службы военным еврейского происхождения со своими семьями оставаться в этой стране, в Хельсинки и Выборге встречается несколько сот евреев, которые держат лавки со старой одеждой и мебелью и у которых есть своя синагога, где они проводят богослужения по законам Моисея. Чаще всего они торгуют дешёвыми изделиями, у евреев нет богатства и силы, как и в других странах, но все знают евреев как удивительный народ, который в древности был богоизбранным народом и который постигла Божия кара».
— Сахариас Топелиус «Наша страна» (1875)
Сахариас Топелиус сам был прямым потомком торговца по имени Изак Забулон, который был в числе первых переселившихся в Финляндию евреев. В 1672 году Забулон на основании исключительного закона получил разрешение поселиться на жительство в Оулу при условии, что он примет христианство и возьмёт христианское имя Кристофер.[источник не указан 2849 дней]
Первая в Финляндии синагога была устроена в так называемой вилле Лангенска в Силтасаари в Хельсинки. Российское государство частично оплачивало аренду помещения для синагоги в силу тех привилегий, которые были предоставлены демобилизованным еврейским военнослужащим.
После смерти Александра II положение евреев было осложнено постановлением Сената от 1886 года, по которому постановление о поселении от 1858 года было отменено и заменено временным видом на жительство, дававшим право проживать в городе лишь шесть месяцев по специальному разрешению губернатора.

Депортации евреев из Финляндии


27 октября 1942 года из рабочего лагеря Суурсаари девять евреев-беженцев были перевезены в штаб-квартиру Валпо в Хельсинки. Их должны были передать гестапо в Эстонии вместе с некоторыми другими иностранцами. По пути с Суурсаари им удалось послать открытку Абрахаму Стиллеру, известному члену еврейской общины в Хельсинки. Он сразу же связался с несколькими влиятельными людьми; информация стала известна прессе[2].
30 октября шеф гестапо в Эстонии Мартин Зандбергер был проинформирован о том, что 27 человек находятся на пути в Таллин. Однако, из-за вмешательства общественности, их отправка в последнюю минуту была отменена. Дело было отложено министром финансов Вяйно Таннером, который в тот момент был самым старшим по рангу среди членов кабинета министров, поскольку премьер-министр И. В. Рангелл и министр внутренних дел Тойво Хорелли отсутствовали — охотились на лосей[2].
Несколько газет написали о праве на убежище; известные интеллектуалы подписали петицию, указывая, что депортация может повредить репутации Финляндии на международной арене; члены еврейской общины обратились за помощью к министрам; еще одна петиция, с более чем 500 подписями, в поддержку Вальтера Коэна, имя которого было в списке депортируемых, была доставлена из Пиетарсаари[2].
3 ноября правительство обсуждало этот вопрос на неофициальном заседании. Министр социального обеспечения К.-А. Фагерхольм угрожал своей отставкой, но президент Ристо Рюти уверил его, что беженцы не будут депортированы. В результате, когда 6 ноября еврейские беженцы были отправлены в гестапо в Таллин вместе с 19 другими депортируемыми, это стало сюрпризом и для министра Фагерхольма, и для еврейской общины Финляндии, уже поверивших в благополучный исход дела[2].

Иудаизм в современной Финляндии


По словам Дана Кантора, коммерческого директора еврейской общины Хельсинки, «большинство финских евреев нерелигиозны и состоят в смешанных браках»[1].
По состоянию на конец 2011 года в Финляндии имеется одна еврейская школа — она находится на территории еврейского общинного центра в Хельсинки. Программа обучения — общая для всех школ в Финляндии, но имеются дополнительные занятия — по ивриту, еврейской традиции и истории. В школе учится 90 человек. Школа субсидируется государством. В Еврейской школе учатся также дети, у которых отец еврей, а мать — христианка, хотя с точки зрения Галахи такие дети не являются евреями, в возрасте бар-мицвы (бат-мицвы) они проходят гиюр[1].
В городе Хельсинки на конец 2013 года в общине состояло 1 054 зарегистрированных членов[2].
Годы198519902003200420052006200720082009201120122013
Число членов общины в Хельсинки1 0811 0551 0551 0721 0591 0731 0611 1141 1191 0771 0681 054
В городе Турку на конец 2013 года в общине состояло 116 зарегистрированных членов[3].
Годы198519902003200420052006200720082009201120122013
Число членов общины в Турку237256132131125121120116117121128116


Численность еврейского населения Финляндии в 1872 году составляла 700 человек. В 1985 году численность еврейского населения Финляндии оценивалась примерно в 1300 человек[7], в 2011 году примерная численность евреев в Финляндии составляла полторы тысячи человек[1].

English