Rzeczpospolita* szlachecka.
Konstytucja 3 maja -
pirmoji Europoje, prieš 225 metus.
Įdomus*
400 metų senumo žemėlapis su dabartinėmis sienomis,
paaiškinantis, kodėl (
all professors had to take an oath on the Augsburg Confession) 1560-tais
Karaliaučiaus universitetui pakako Žygimanto Augusto privilegijos.
O Vilniaus universitetui
1579-tais reikėjo popiežiaus Grigaliaus XIII būlės...
Ech jūs, Lietuvos istorikai...
Šiandien Gegužės trečiosios Konstitucijai sukanka 225 metai. Seimo Pirmininko pavaduotojo G. Kirkilo kalba metinių minėjime Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose
2016 m. gegužės 3 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)
Šiandien sukanka 225-osios 1791 m. Gegužės trečiosios Konstitucijos (Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo priimto Valdymo įstatymo ir spalio 20 d. priimto Abiejų Tautų tarpusavio įžado) metinės. Ta proga vakar Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, dalyvaujant Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato svečiams, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariams, Konstitucinio Teismo atstovams, Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių diplomatams, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto Signatarams, istorikams ir visuomenės veikėjams, buvo pažymėta ši data, primenanti Lietuvos ir Lenkijos, tuometinės Abiejų Tautų Respublikos Seimo priimtą pirmą rašytinę Konstituciją Europoje.
Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, šios kadencijos Seimo delegacijos ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos pirmininkas, atidarydamas renginį, kalbėjo:
“Didžiai gerbiami šio iškilmingo vakaro dalyviai,
šiais metais pažymime 25-ąsias Lietuvos tarptautinio pripažinimo, diplomatinių santykių su užsienio valstybėmis užmezgimo ar atnaujinimo metines. Šis jubiliejus primena užsienio valstybių ryžtingumą pripažįstant Lietuvą ir mūsų neramų laukimą kol tai padarys kiti, primena Lietuvos politikų pirmuosius žingsnius tarptautinėje arenoje, pirmąsias diplomatines sėkmes ir nusivylimus.
Lietuvos santykiai su Lenkija mums svarbūs ne tik per pastaruosius 25-erius, bet ir Abiejų Tautų Respublikos laikais, bendras politinis paveldas, bendri Seimai, jų darbai, kurie buvo reikšmingi ne tik mūsų bendrai valstybei, bet ir tuometinei politinei minčiai Europoje ir už jos ribų.
Tokiu paveldu laikytini Abiejų Tautų (Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės) 1791 m. gegužės 3-ią dieną Seimo priimtas Valdymo įstatymas ir tų pačių metų spalio 20 d. – Abiejų Tautų tarpusavio įžadas. Šių istorinių dokumentų 225-ąsias metines šiandien minime Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
Galime pasidžiaugti, kad šio paveldo aktualizavime Lietuvoje nemažas vaidmuo tenka Seimui, Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių asamblėjai, kuriai vadovauti šioje Seimo kadencijoje garbė teko man.
Kaip bebūtų sunku, bet šiandien turiu pripažinti, kad dabartinio Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus vadovavimo dvišalės asamblėjos delegacijai metu, 1999 m. Krokuvoje, buvo pasiūlyta išleisti 1791 metų Gegužės trečiosios Konstituciją lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis, ir tai buvo padaryta 2001 metais Varšuvoje. Laikas parodė, kad tai reikšmingas, sudominęs žymius pasaulio valstybių vadovus ir politikus leidinys, praturtinęs solidžias pasaulio bibliotekas.
Neseniai 90-tį šventusiai bei Lietuvoje viešėjusiai (2006 m.) Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Karalienei Elžbietai II tuometinis Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas padovanojo šį leidinį.
2001 m. Varšuvos Karaliaus pilyje, pažymint 210-ąsias Konstitucijos metines, bendrame Lietuvos ir Lenkijos parlamentinių delegacijų posėdyje (Lietuvos Seimo delegacijai vadovavo Seimo Pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius) priimtame dokumente rekomenduota 1791 m. Gegužės trečiosios Konstituciją laikyti abiejų tautų paveldu ir bendrai minėti šią datą.
Galvoju, kad iškilmingiausias Konstitucijos minėjimas buvo 2007 m. gegužės 2 d., vykęs teletilto pagalba, posėdžiaujant Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato delegacijoms Vilniuje ir Varšuvoje, dalyvaujant užsienio valstybių parlamentų svečiams, tarp jų – Europos Parlamento Pirmininkui p. Hansui Gertui Pioteringui (Hans-Gert Pötering).
Būtent tais metais Nepriklausomybės akto signataro Emanuelio Zingerio iniciatyva Lietuvos atmintinų dienų įstatymas buvo papildytas dar viena atmintina diena – 1971 m. Gegužės trečiosios Konstitucijos diena, o vėliau papildyta ir spalio 20 d. – Abiejų Tautų tarpusavio įžado paminėjimu.
2011 m. Gegužės trečiosios Konstitucijos 220-osios metinės paminėtos ir Europos Parlamente.
Atrodo, kad atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu turėjome laiko šios Konstitucijos reikšmei apmąstyti nuo gan ilgai vyravusio juodai balto vertinimo, iki ramaus analitinio jos privalumų ir trūkumų apmąstymo.
Neapsiriksiu pasakęs, kad požiūrio į Gegužės trečiosios Konstituciją pokyčiams didelę reikšmę turėjo Lietuvos istorikų darbai. Prof. Zigmanto Kiaupos, prof. Alfredo Bumblausko, Eligijaus Railos, Vaidoto Vaičaičio, Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, neužmirštant ir Juozo Tumelio dar prieš keturis dešimtmečius atliktų darbų. Kritinio mąstymo pagalbininku mums yra ir lenkų istorikas Julijušas Bardachas (Juliusz Bardach) bei šio vakaro svečias prof. Andžejus Zakževskis (Andrzej Zakrzewski). Už tai esame jiems dėkingi.
Nepaisant to, neseniai pasirodžiusioje monografijoje „Lietuvos konstitucializmo istorija“ teigiama, kad šiuolaikinės Lietuvos konstitucinės teisės mokslas kol kas dar neskyrė tinkamo dėmesio 1791m. Gegužės trečiosios Konstitucijos analizei.
Tačiau tai nėra kliūtis pozityvaus požiūrio į šį paveldą formavimui. To pavyzdžiu man netikėtai tapo… mūsų lenktyninkas Benediktas Vanagas. Viename interviu prieš išvykstant į Dakaro lenktynes paklaustas, kodėl šturmanu pasirinko Sebastianą Rozvadovskį (Sebastian Rozwadowski), atsakė: „Lietuvą ir Lenkiją sieja ilgametė istorija, Lietuvą ir Lenkiją sieja pirmoji Europoje 1791 m. Gegužės trečiosios Konstitucija“. Jei jau vykstant į tolimas, sunkias automobilių lenktynes renkantis šturmaną yra prisimenama bendra Gegužės trečiosios Konstitucija, manyčiau, yra labai gerai…
Mano jau minėtas lenkų istorikas Julijušas Bardachas yra taikliai pastebėjęs: „Lietuvių pasiuntinių ir senatorių paramą Gegužės trečiosios Konstitucijai galima laikyti nuolaida lenkams visos Respublikos interesų vardan, taip Įžado aktas buvo lenkų parlamentarų nuolaida lietuviams. Šis kompromisas, pasiektas unijos rėmuose, iš esmės nekeičiant federacinės valstybės pagrindo, bet sustiprinant ją per bendras centrines įstaigas. Tai sustiprino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Karūnos „politinių tautų konsolidaciją“.
Ši kartą Konstitucijos minėjimas tapo ir geru pretekstu dar kartą pabandyti pasisemti išminties iš praeities, o taip pat po ilgesnės pertraukos pabendrauti Lietuvos ir Lenkijos politikams. Dėkoju Lenkijos Senato Pirmininko pavaduotojai poniai Marijai Koc, Senato nariui ponui Valdemarui Kraska (Waldemar Kraska) ir Seimo nariui ponui Piotrui Pyzikui (Piotr Pyzik), atvykusiems į šį minėjimą.
Prieš dvi savaites Poznanėje su gausybe svečių Jūs pakiliai paminėjote Lenkijos krikšto 1050-ąsias metines, o šiandien pažymime artimesnę laiko prasme datą.
Šios dienos susitikimas suteikia galimybę mums kalbėti ir apie abiejų tautų aktualijas ir dabartines Europos politikos problemas. Ta, matyt, neužgesusi, nuo XVIII a. einanti politinio kompromiso nata, tikiuosi, leis mums atgaivinti prieš du dešimtmečius įsteigtos parlamentinės Lietuvos ir Lenkijos asamblėjos veiklą.
Tiek Jums, gerbiamieji kolegos iš Lenkijos Respublikos, tiek mums Gegužės trečiosios Konstitucija yra politinę kultūrą, politinį paveldą, politinį kompromisą liudijantis testamentas. Jame yra tai, ko dažnai prireikia šiandienos politikams sprendžiant vidaus politikos problemas bei mūsų tarpusavio santykius. Tai svarbu ir dinamiškam šių dienų Europos Sąjungos politiniam gyvenimui.
Brangieji,
Konstitucija yra ne vien Abiejų Tautų Respublikos turtas. Konstitucija, kaip politinis XVIII a. paveldas, vertinama Europos ir ne vien tik jos politikų. Mūsų šios svarbios datos minėjimo proga gavome Europos Parlamento Pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz) sveikinimą”.
Europos Parlamento Pirmininko sveikinimas
(vertimas iš anglų kalbos)
„Gerb. Pirmininke L. Graužiniene,
gerb. Vicepirmininke M. Koc,
brangūs kolegos parlamentarai,
ponios ir ponai,
atsiprašau, kad tokia ypatinga proga negaliu šiandien būti su Jumis Lietuvos Valdovų rūmuose Vilniuje. 2016 m. minime svarbų jubiliejų Europos istorijoje. Prieš 225 m. 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos Abiejų Tautų Respublika priėmė pirmąją konstituciją Europoje. Abiejų Tautų Respublika ir jos Konstitucija yra pirmieji ankstyvosios tautų integracijos Europoje pavyzdžiai. Tai modelis, kurio šiandien siekia Europos Sąjunga. Šiais laikais, kai mūsų solidarumą išbando įvairios krizės čia ir anapus mūsų sienų, tai yra aiškus priminimas, kad mes turime patvirtinti ir ginti savo pagrindinėse sutartyse įtvirtintas vertybes ir principus tam, kad išsaugotume savo Sąjungos sanglaudą ir solidarumą.
Kaip pirmoji tokio tipo konstitucija ir kartu su Prancūzijos konstitucija 1791 m. Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija padėjo tvirtus demokratijos, laisvės ir teisinės valstybės pagrindus Europoje.
.
Konstitucija yra demokratijos ramstis. Aišku, kartais ją reikia derinti prie besikeičiančios realybės. Bet neturėtume leisti, kad momentinės politinės užgaidos griautų pačius konstitucijos pagrindus.
Linkiu Jums gražaus jubiliejaus ir smagios šventės“.
*
The official name of the state was The Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania.
Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė!
Ech jūs,
Lietuvos istorikai...
O jau kalbininkų nusikalbėjimas:
Abiejų Tautų Respublika, ATR, Abiejų Tautų Valstybė, Žečpospolita
Ar nemoksliniame tekste dar vartotinas pavadinimas Žečpospolita, ar tik Abiejų Tautų Respublika?
Abu variantai galimi vartoti. Istorikų sutartas variantas – Abiejų Tautų Respublika**, žr. „Visuotinę lietuvių enciklopediją“ (t. 1, Vilnius, 2001, p. 34):
„Abiejų Tautų Respublika (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów), ATR – dvinarės Lietuvos ir Lenkijos valstybės (LDK ir Lenkijos karalystės) pavadinimas, nulemtas jų unijinių susitarimų (1385–1569 m.) ir ryšių. Įsigalėjo Stepono Batoro laikais (nuo 1582 m.) ir oficialiai vartotas iki 1795 m.“
Pavadinimo variantai:
Lietuvos ir Lenkijos Valstybė (arba Lenkijos ir Lietuvos Valstybė),
Lietuvos ir Lenkijos Respublika,
Žečpospolita (lenk. Rzeczpospolita),
Lenkija (daugiausia naujųjų ir naujausiųjų laikų lenkų istoriografijoje).
(Žr. ten pat, taip pat VLE, t. 11, Vilnius, 2007, p. 780;
„Tarybų Lietuvos enciklopedija“, t. 2, Vilnius, 1986, p. 516; t. 4, p. 640.)
Šitiek pavadinimų - ir nė vieno teisingo, tik tas, mėlynas, bet skliausteliuose:)
Tarybų Lietuva!
:))
** Kas su kuo susitarė, a?
Pranešimai
