2009-11-19

Simboliai

Savivaldybių rinkimuose nedalyvavau - protestavau prieš neteisybę.

O tos mano nerinktos Vilniaus savivaldybės man skirtą bausmę apskundžiau, Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Šįkart Pasiuntinių pašto nebuvo, paprasto pašto dėžutėj radau lapelį, kviečiantį lapkričio 19 dieną, 10 valandą atvykti į Žygimantų g. 2 esantį teismą.

Ir atvykau.

Bet aikštelės automobiliui pastatyti prie teismo rūmų neradau.

Maliausi maliausi, kol, galop, įgrūdau savo kantrųjį pilkį požemin, prie senojo savivaldybės pastato.

Skubėjau tekinas teismo posėdin, bet pavėlavau.

5 minutes.

Įeinu į pastatą, ant kurio parašyta Žygimantų 2, paduodu lapelį policininkui, saugančiam įėjimą vidun, klausiu:

- Kur man eiti?

- Ne ten pataikėt, - sako policininkas, paskaitęs mano lapelį, - eikit pro bromą kieman, ten rasit kitą teismą.

Nudūmiau kieman, radau kitą teismą, jo viduj - kitą policininką, kuriam vėl parodžiau savo lapelį.

Jis paskambino kažkam, laidiniu telefonu, ir padavė man ragelį:

- Kalbėkit.

- Alio, -sakau.

- Jūs pavėlavot į posėdį, ir dabar skundas nagrinėjamas rašytine tvarka (ar panašiai), - sako man ragelis balsu, panašiu į merginos.

- Betgi nė dešimties minučių nepraėjo, - sakau aš. - Ką man dabar daryti?

- Laukit prie budinčiojo, - sako balsas.

- Gerai, - sakau aš.

Ir laukiu.

Na, tada, Vilniaus 1-jame apylinkės teisme, viskas buvo atvirkščiai - aš su liudininkais laukiau vėluojančio teisėjo Zalubos daugiau negu valandą, ir mums, kažkodėl, net į galvą netoptelėjo mintis patiems išspręsti reikalą rašytine ar sakytine tvarka ar, tarkim, eiti kitan, konkuruojančian teisman.

Ir egzaminan pavėlavusiam studentui nesakau, kad jau parašiau pažymį - duodu egzamino užduotis, ir tiek.

Praeina mergina.

Daili.

Už poros - trejeto minučių ateina kita mergina.

Vėl daili.

Ir Vilniaus 1-me apylinkės teisme merginos buvo dailios.

Kas jas ten traukia?

- Jūs turėjote atvykti dešimtą valandą? - klausia toji dailioji mergina.

- Aš, - atsakau.

- Jūsų skundas išnagrinėtas, bauda šimtas litų - buvo du šimtai. Nutarimą gausit paštu.

- Ačiū, - sakau, - viso gero.

Gera žinia.

Kad taip greit išnagrinėjo - nesistebiu.

Aišku ten
viskas.

Šunes be pavadžių ir antsnukių.

Šeimininkas irgi, bet su šortais ir dviračiu.

Išeinu kieman.

Ir pastebiu tai, ko nepastebėjau beskubėdamas teismo posėdin, kurian visvien pavėlavau.


Patamsy gali pamanyti, kad atsidūrei kapinėse.

Dabar aišku, kodėl iš ryto užsimaniau pasiimti fotoaparatą:


Nueinu požemin, sumoku geriesiems jo šeimininkams du litu už tai, kad penkiolika minučių pasaugojo mano ištikimąjį eiklūną, išvažiuoju gatvėn, suku Gedimino prospektan, ir nejučia atsiduriu netoli Seimo.

Pasąmonė, ne kitaip.

Kadaise kelis metus gyvenau LTSR Mokslų Akademijos Aspirantų bendrabutyje, prie M. Mažvydo bibliotekos, priešais Aukščiausiąjį teismą, šalia Lukiškių kalėjimo.

Vaidenasi, ar tikrai?


Tikrai.

Tos sidabrinės eglaitės primena...


Va tai tau...

Kaip aš anksčiau nepagalvojau?

Velinas [velnias].

Žiaurus ir piktas mirties ir požemio karalystės dievas.

Senis.

Jo augalai: alksnis, spygliuočiai, žirniai, pupos, šakniavaisiai.

Jo ginklai: ietis, virvės kilpa.

Prūsų Patulas [Požemio dievas] buvo lietuvių ir latvių Velo, Velino paralelė, S.Grunau teigimu, “aukščiausias prūsų dievas”.

Patulo vardas XVI a. kronikose minimas arba kartu, arba pakeičiamas Pocollum, Pecols, Piculus, Pykullis vardais, atitinkančiais lietuvių Pikulas, Pikis, Piktis.

“Velnias yra Piktis” – aiškinama K.Sirvydo XVII a. žodyne.

Tai rodo šį dievą buvus piktą, baudžiantį. XVIII ir XIX a. žodynuose Velnias verčiamas “Zorngott” [Pykčio dievas], “Höllengott” [Pragaro dievas].

Na, S. Grunau tegul nepasakoja apie tai, kad velnias - “aukščiausias prūsų dievas”, verčiau lai pagalvoja kaip jo gentainiai germanai iš Dievulio galop Devil padirbo.

Archeologė ir mitologė Marija Gimbutienė mini vieną iš pagrindinių baltų dievų Veliną.

Jo savybės – „žiaurus, piktas mirties ir požemio karalystės dievas“ – yra analogiškos Pikolio (Patulo) bruožams.

Papildomai sužinome, kad baltai mirties dievybės augalais laikė alksnį ir spygliuočius medžius.

Tradicija nubarstyti kelią prie velionio eglišakėmis yra išlikusi iki šiol.

O kaipgi eglutė skarota, eglutė žalia?

Ogi štai kaip:

Lietuvoje Kalėdų eglės pradėtos puošti per Pirmąjį pasaulinį karą. Jas puošė vokiečių kareiviai.

Vėliau jos buvo puošiamos dvaruose, inteligentų namuose miestuose.

Lietuvos kaime kalėdinės eglutės puošiamos nuo 20 a. 4-o dešimtmečio.

Tai burtai!


Mes valkatos, benamiai

Išėjom iš namų,

Palikom gimtą sodžių;

Dėl ko gi?

Dėl urvų!

Svarbiausiais ir galingiausiais Dievo sūnumis laikyti Perkūnas, Patrimpas ir Pikuolis [Poklius].

Kiekvienas jų savo žinioje turėjo atskiras Visatos dalis: Perkūnas – dangų ir atmosferą, Patrimpas – žemę ir jos augaliją, o Pikuolis – požemį.


Ne Pikuolio viršus.


Matot?


Žiūrėkit - mus saugo.


Kas čia vilioja?


Perspėja!


Kviečia, šaukia.


A?

2009-11-15

Positive Negative

In economics and philosophy, a positive statement concerns what is, and contains no indication of approval or disapproval. A positive statement can be factually incorrect: "The moon is made of black and gold cheese" is false, but a positive statement, as it is a statement about what exists. Positive statements are contrasted with normative statements.

In economics, a normative statement expresses a judgement about whether a situation is desirable or undesirable. "The world would be a better place if the moon were made of green cheese" is a normative statement because it expresses a judgement about what ought to be. Notice that there is no way of disproving this statement. If you disagree with it, you have no sure way of disproving someone who believes the statement that he or she is wrong. Normative statements usually contain the modal verbs 'should', 'would' or 'could'.

Neprastai.

Bet kos kliedesys apie tai, kas yra, yra pozityvus teiginys.

O pasakymas apie tai, kad situacija patinka ar nepatinka, pakvimpa normatyvinimu.

Normatyvinimą palikim kitam kartui, o pozityvumą apžiūrėkim iš arčiau.

Be positive.

Ką tai reiškia?

Kažkokią pozą siūlo padaryti?

Dėl ko?

Ką darys?

pose (v.1)
"put in a certain position," late 14c., "suggest, propose, suppose, assume," from O.Fr. poser "put, place, propose," a term in debating, from L.L. pausare "to halt, rest, pause" (see pause).

Pauzė?

Iš prancūzų tos pozos.

Sugluminti ir net apgauti gali.

pose (v.2)
"to puzzle, confuse, perplex," 1593, earlier "question, interrogate" (1526), probably from M.Fr. poser "suppose, assume," from O.Fr. poser (see pose (v.1)).

impose
1484, "to lay (a crime, etc.) to the account of," from M.Fr. imposer, from in- "into" + poser "put, place" (see pose)
?

depose
c.1300, from O.Fr. deposer, from de- "down" + poser "put, place" (see pose).

oppose
late 14c., from O.Fr. opposer, from O.Fr. poser "to place, lay down" (see pose).

expose (v.)
1474, "to leave without shelter or defense," from M.Fr. exposer "lay open, set forth," from L. exponere "set forth" (see expound), altered by confusion with poser "to place, lay down" (see pose).

propose
mid-14c., from O.Fr. proposer (12c.), from pro- "forth" + poser "put, place" (see pose (v.1)).

Oho, kiek.

Ir netgi tikslas – tas irgi nuo pozos.

purpose sx
late 13c., from O.Fr. porpos "aim, intention" (12c.), from porposer "to put forth," from por- "forth" (from L. pro- "forth") + O.Fr. poser "to put, place" (see pose).

Pozityvumas – irgi?

positive
c.1300, a legal term meaning "formally laid down," from O.Fr. positif (13c.), from L. positivus "settled by arbitrary agreement, positive" (opposed to naturalis "natural"), from positus, pp. of ponere "put, place" (see position).

Sako, kad ne.

Lotynai sakę, kad tas pozityvumas – susitarimo reikalas.

Įdomiausia, kad pozityvumas – priešingas natūralumui.

Čia tai bent!

O kaipgi su negatyvumu?

negative (adj.)
c.1400, from O.Fr. negatif (fem. negative), 13c., from L. negativus, from negare (see deny). The electricity sense is from 1799. The noun is c.1380 in the sense "a prohibition;" in the photographic sense first recorded 1853. Negativism is 1824 as "the policy of opposition;" in a psychological sense, it is attested from 1892.

Negeras.

Nu nu nu.

deny
c.1300, from O.Fr. denier, from L. denegare, from de- "away" + negare "refuse, say 'no,' " from Old L. nec "not," from Italic base *nek- "not," from PIE base *ne- "no, not" (see un-).

Ne ne.

Negerai.

Tiktai kad – kas studijavo logiką, tas žino, kad be neigimo – nė žingsnio.

Jei neneigsi - nemąstysi.

O tai, ką teigi – privalai apginti, įrodyti, parodyti, kad “gerai išeina”, įtikinti tuo.

Kaip tą padarysi be neigimo?

Reikia neigti, tikrinti teiginį, ypač - brukte brukamą, ir priimti jį tik tada, kai nerandi prie ko prikibti, nerandi jo pagrindime klaidų.

Ir netgi po to reikia nepamiršti, kad gal vėliau rasi klaidą, netikslumą teiginio įrodyme arba sužinosi faktų, netelpančių į teiginio rėmus, ir teks tada tą teiginį vertinti rezervuotai, koreguoti ar netgi, gausėjant prieštaraujantiems faktams, išvis jį atmesti.

Direktorių, rodančių teigiamas, teisingas direkcijas, turėjome, gausiai.

Kur jos nuvedė?

Tegul tas ar ta, rodanti teigiamą direkciją, išeina kieman, atsidaro savo automobilio kapotą, parodo pirštu į akumuliatoriaus gnybtą su minuso ženklu ir paliepia jam:

- Būk teigiamas!

Ir tegul taip ir nutinka.

Tada tas teigiamos direkcijos žinovas ar žinovė tegul pabando savo autu pasivažinėti, o kai nepavyks, tegul nueina skladelin, pasiima šluotą, apsižergia ją ir nujoja, nuskrenda nulekia savo paties nurodyta kryptimi.

Toli toli.

Stovi vienas šalikelėj, ranką kelia.

Sustoja kitas, arklį važnyčiojantis.

- Ar tolli iki Tollinno? – klausia pirmasis.

Gal pas Joną, ar pas Kristijoną, norėjo nuvažiuoti?

- Netolli, - atsako važnyčiotojas.

Įsėda, važiuoja abudu.

Tyli, nešneka.

Cak cak cak arklys pasagom.

Po kelių valandų tranzuotojas vėl klausia:

- Tai ar tolli iki Tollinno?

- Tapar tolli.

Štai gražus tekstas, neprieštaraujantis tam, ką prišnekėjau:

How to Be Positive

Thought is creative.

All thought, good and bad, is creative and tends to lead to a material thing.

That is why we must learn to be more positive.

The environment and all the experiences in life are the result of habitual and predominant thoughts.

Negative thoughts can tell us about something that needs attention.

So, thoughts leads to discovering what needs to be done and one can think positive or negative to take care of it.

Many people fail to see a negative occurrence as a learning experience and continue to feel victimized and helpless, ultimately blaming others for what they drew to themselves.

You are not alone.

You are not hopeless.

You are alive, and you are your own person.



Tik viena pastaba.

Klausimas.

Žemė, kaip ir kitos Saulės sistemos planetos, skrieja orbitomis, kurios yra elipsės, kurių viename iš židinių yra Saulė.

Elipsė – kūgio pjūvis, plokščia uždara kreivė, kurios kiekvieno taško atstumų nuo dviejų pastovių taškų (židinių) suma yra pastovi.

Elipsę galima nubrėžti turint du smeigtukus, siūlą ir pieštuką.

Smeigtukai smeigiami į židinių vietas, prie jų pritvirtinamas siūlas, jis pieštuku maksimaliai įtempiamas ir taip brėžiama.

Kas antrajame mūsų Žemės orbitos židinyje kitą siūlo galą laiko?

Astronomai, pažiūrėkit, gal ką nors įžiūrėsit?

Paprašykim darbščiąją Maxima mūsų Žemės orbitos židinius nupiešti taip, kaip fizikai sako:


Pati paprasčiausia saulės rato išraiška buvo į keturis lygius segmentus padalytas apskritimas ar skritulys.

Tai – kryžius ir ratas – dangaus ugnies simbolis.

U. Beckeris rašė: „Egipto saulės dievas Ra turėjo du laivus, plaukiojančius po dangų.

Jo ženklas buvo „taškas apskritimo centre“.

Senojo Egipto dailėje Saulės simboliai priklausė skirtingų dievų kultams, minėjome dvi Saulės ženklų formas: ratą su vidiniais ir išoriniais spinduliais ir ratą su tašku centre.


Medinio paminklo viršūnė. Saulė.

Iš: Lietuvių liaudies menas.

Mažoji architektūra, kn. 3, V., 1992, LNM fondai, EM 1044.

Arūno Kazio Kyno piešinys

Dar yra ontras pasaulis, i sauli kita.

Dar atmuš i šin posi, i žvaigždis, pavadin "Paukščių Takas".

[...]

Ba iš kita pasaulia dar atmuš šveisa, saulės spindulia.

Didelia iš tuolybės.


Broliui buva, jis naktį susapnavo...

Tėvas jo labai pamaldus buvo, jau toks bažnyčios pelė, kaip vadina.

Jis mirė, [o] tam Stasiui sapnuojas po tėvo mirties.

Saka, tėvas man saka:

"Stasiuk, tu atsikelk rytą penktą valandą ir atsisėsk prie lango, ir, saka, tau pasirodys, ir tu matysi dvi saules".

Jau aš, sakė, nemiegojau po to sapno, atsikėliau, atsisėdau po tuo langu, kur jis man sakė, tas tėvukas, ir sėdžiu.

[...]

Žmona ateina karvę pasimelžusi, ir aš sėdžiu, tiktai žiūriu dvi saulės!

[...]

Gal man akyse rodosi?

Sakau: "Ateik, Genute, pažiūrėk, ką tu matai?"

"Vytai, sako, dvi saulės!" ir ji mato tas dvi saules.

Tai jau jis [tėvukas] sapne jam pasakė.

"O, sako, kai trys saulės bus, sakė, tai aš tada pasiimsiu tave pas save".


Maždaug prieš 10000 metų žinios apie Juodąją Saulę atkeliavo iš Šiaurės į dvi Mesopotamijos valstybes.

Pirmasis ir pats seniausias archeologinis dokumentas apie Juodąją Saulę atkeliavo iš Suzos (pietryčių Iranas) ir yra datuojamas III-iuoju tūkstantmečiu pr.m.e.

Tai pergalinga karaliaus Naram-Sino stela, kuri šiuo metu yra Paryžiaus Luvre.


O Sargonas - galingiausias Šumero ir Akado valdytojas.

Save jis vadino Kišo ir Akado karaliumi, Anu žyniu, Inanos valdovu ir Enlilio išrinktuoju.

Steloje Sargonas vaizduojamas su raguotu šalmu, stovintis savo kariaunos priekyje priešais dievų kalną, o virš kalno ir Dievų yra pavaizduotos dvi Saulės - Baltoji ir Juodoji.

Naram-Sinas buvo paskutinysis reikšmingas Akado dinastijos valdovas.

XVIII amžiuje pr.m.e. Sumnabumas senojo Šumero Šiaurėje įkūrė miestą Babilu - Babiloną.

"Bab"- reiškia „vartai", o „ilu" arba „iluche" - Dieviškąsias jėgas arba Dieviškos jėgos spindulius.

Taigi Babilonas reikštų Dievų arba Nematomos Dievų šviesos vartus.

Valdant penktajam dinastijos valdovui buvo sukurta Babilono imperija, žymusis Hamurabio kodeksas, dar kitaip vadinamas Babilono įstatymu.

Šioje imperijoje buvo pasiektas labai aukštas kultūros lygis, kurio šaknys kilo iš Akado ir Šumero laikų, o senieji tekstai buvo nuolat kruopščiai saugomi ir perrašomi.

Nuo 14 000 metų pr.m.e. Asurų imperija Mesopotamijos Šiaurėje pasiekė didžiausią savo klestėjimo lygį.

Asirai – semitų tauta, užėmė Babiloną, perėmė jo tradicijas ir išmintį, tačiau senieji dievai vis dar tebegyveno Babilone.

600 metų pr.m.e. Nabuchodonosaro II valdomas Babilonas pasiekė neregėto išsivystymo lygį.

Juk ir mūsų dienomis su Babilonu siejami tokie kūriniai kaip Semiramidės sodai, Babelio bokštas, deivės Ištar vartai.

Tačiau mus labiau domintų tai, kokios buvo to laikmečio žinios apie Juodąją Saulę.

Viename iš išlikusių to meto tekstų yra rašoma: „Aukščiau pasaulio iškyla Kharsak ir Kurya viršukalnės, o šviesa gimsta jų aukštybėse.

Šios šviesos žmogaus akis negali matyti, bet ji yra čia.

Juodoji Saulė švyti virš vidurnakčio kalnų.

Žmogaus akis jos nemato, bet Tavoji šviesa vidų apšviečia.

Drąsūs ir nusipelnę džiaugiasi kartu su Tavimi šiame dieviškume.

Baltoji Saulė šviečia virš mūsų pasaulio, suteiki Tu dienos šviesą.

Juodoji Saulė
apšviečia mūsų vidų, teikdama mums dieviškos pažinimo jėgos.