2011-01-13

Sausio 13

1988 m. liepos 9 d. įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas Vilniaus Vingio parke.

Po jo vienas būsimasis politikas, dabar jau pasitraukęs iš arenos, tada dar tik būsimasis dešinysis, sužinojęs, kad buvau tame mitinge, pasakė:

- Be reikalo ten vaikštai. Ten saugumas visus filmuoja.

Saugumo vardas tada buvo KGB.

Būsimasis politikas kur nereikia nevaikščiojo.

Jis po kurio laiko atsidūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus miesto taryboje.

O aš 1991 metų sausio 13-ją atsidūriau Sibire, su reikalais.

Mat, aštuoniadešimtųjų metų pradžioj teko laimė būti profesoriaus Algimanto Janušausko aspirantu, Novosibirske, kai jis dirbo SSSR Mokslų Akademijos Sibiro skyriuje, Matematikos institute.

Profesorius Algimantas Janušauskas Sibiran atvažiavo pirmuoju tremtinių ešelonu, vaikas, mat, jo tėvas buvo pasienio policininkas Trakuose.

Tuo metu, 1991-aisiais, aspirantūrą buvau senai baigęs ir disertaciją apgynęs.

Atsirado Sibire pažįstamų, atsirado ir reikalų, kurie dabar vadinami verslo reikalais.

Apie vieną Sibiro draugų rašiau.

Tie sibiriokai tuo metu mano šnekomis apie LDK egzistavimą netikėjo, jų neįtikino ir Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija.

Štai ką reiškia smegenų plovimas - mokykloje, per spaudą, radiją ir televiziją.

Patikėjo tik tada, kai jiems parodžiau Lenkijoje išleistą žemėlapį.

Beje, mano olandai, trys iš jų mokslo daktarai, tuo pačiu LDK buvimu patikėjo tik Trakų pilyje, pamatę LDK žemėlapį, spausdintą Olandijoje.

Patikėjo, nes žemėlapis buvo olandiškas.

Štai ką reiškia smegenų plovimas...

Tuo metu, apie kurį pasakoju, maniškiai draugai iš Sibiro ir LDK buvimu nebeabejojo, ir, pamatę mūsų trispalvę, sakė:

- Graži jūsų vėliava.

Sausio 13-ją grįžau iš miesto - pas vieną jų buvau apsistojęs - o jis sako:

- Kažkas pas jus vyksta, per televiziją pranešė.
- Kas?
- Sunku suprasti, atrodo, kažkas negero.

Puoliau skambinti namo.

Prisiskambinau.

Sužinojau, kas darosi.

Nulėkiau į "Aerofloto" kasas, išgirdau, kad Novosibirske "нелётная погода", bilietą į Vilnių gavau tik į užporytdienos reisą.

Lėktuvai neskraido, nervuojuosi.

Per televiziją pranešė, kad "Aerofloto" Vilniaus padalinys, kurio lėktuvai skraidė į Novosibirską, kaip palaikantis "Jedinstvo", paskelbė streiką, neskraidė.

Prisipirkau bilietų - į Rygą, Piterį, Maskvą.

Нелётная погода
.

Šlykšti savijauta.

Skambinėjimai namo ir į Tolmačiovo oro uostą.

Nors traukiniu važiuok.

Gal už poros dienų pagaliau išgirdau, kad rytą oro uostas atsidaro, skrydžiai prasidės. Pradėjau žiūrinėti savo bilietus, kurgi verta skristi, o vienas sibiriečių skambina ir sako, kad "Aerofloto" Vilniaus padalinys nutraukė streiką, pirmasis lėktuvas (į kurį negavau bilietų) išskris į Vilnių iš ryto, o ekipaže yra jo pažįstamas, sibiriokas, tai jis susitarė su lėktuvo vadu, ir su jo parašu paims mane kaip "121-ą keleivį".

Taip sakė - "šimtas dvidešimt pirmą", nors, dabar žiūriu, lėktuve Tu-134 šimto dvidešimties vietų nebuvo.

Matyt, koks kodinis terminas.

Į lėktuvą atėjau su įgula, rusais. Jie į kabiną suėjo pirmi, nusileido laipteliais žemyn, susėdo į savo krėslus, aš likau įėjime viršuj, už nugaros uždariau duris, skersai įėjimo nuleidau lentą-suolą, ant jo atsisėdau, prisirišau saugos diržu.

Tokia ir buvo "šimtas dvidešimt pirmojo" vieta - ekipažas sėdėjo po kojom.

Pakilom.

Keli pasvyravimai sparnais, posūkiai, lėktuvo vadas įjungė autopilotą, šturvalą paleido.

Įjungė ir radiją, susirado "Amerikos balsą", rusiškai.

"Amerikos balsas" kalbėjo apie Vilniaus įvykius.

Girdėjosi puikiai.

Aukštai skridom.

Klausomės.

Autopilotas sukioja gaublį su žemėlapiu, brėžia kreivę.

Visi tylim.

Laida baigėsi.

- Ну, и что теперь? - klausimas po pauzės.

Be atsakymo.

Vietoj atsakymo teko išjungti autopilotą - priskridom Sverdlovską, dabar vėl vadinamą Jekaterinburgu, reikėjo leistis.

Keleivių salone gerokai ramiau sėdėti - nusileidimo takas žemai apačioj lyg siūlelis, lėktuvą blaško, mėto, sukioja, pilotas keikdamasis makaluoja šturvalu kaip ralistas vairu trasoje - atrodo, kad jokių šansų nusileisti ant to siūlo nėra.

Nusileidom, puikiausiai.

Kai vėl sulipom lėktuvan, skristi Žemutinian Naugardan, tada vadintan Gorkiu, atsisėdau keleivių salone, mat, jau buvo vietų.

Pakilom, apsukom ratą, paskui vėl. Supratau - kažkas ne taip.

Kaip jau savas, įlindau pilotų kabinon, sužinojau, kad šasi neįsitraukia.

Apsukom kelis ratus ir vėl nusileidom.

Namo parskraidino už valandos - kitos skridęs sekančios dienos vilnietiškas lėktuvas, kuris irgi streikavo Novosibirske.

Grįžau vakare.

Važiuoju taksi, vairuotojas nekalbus, Vilnius kažkoks patamsėjęs, aptilęs, ištuštėjęs, laukiantis, įtampa tiesiog tvyro ore.

Dabar manau, kad tie, kas užtaisė Sausio 13-ją, norėjo įvaryti stiprų pleištą tarp lietuvių ir rusų.

Jiems - Senieji Naujieji Metai, mums - kraujas.

O paminklui statyti geriausiai tiko Chatynė.

O Litvinenkai nuodyti labiausiai pritiko polonijus.

O Lenkijos lėktuvui - Rusijos žemė.

Skaldyk ir valdyk.

2011-01-12

Perkūno degtukai

... “Perkuno” degtukus, kurių dezutes yra gruobletos. O geriausi – firmos “Liepsna” degtukai, kurie uzsidega vos lengvai brukstelejus i dezutes sona.

Kauniečių bendrovei „Liepsna“ pernai degtukų gamybą perkėlus į Baltarusiją, Baltijos šalyse jau neliko degtukų gamintojų.

Bendrovė „Mineraliniai vandenys“, prekiaujanti iš Švedijos importuotais „Perkūno“ degtukais, jų kainą jau padidino 50 proc.

Kada gi Perkūnas žuvėdu patapo?

Gal prie Smetonos, kai žuvėdai degtukų monopolį Lietuvoj gavo?

O dabar ir gyvent mus mokina.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje: Kasos aparatai turgavietėse – svarbus žingsnis.

Kadangi "grynų", popierinių pinigų tėra vos keli procentai, maža ir vis mažėjanti dalis viso pinigų kiekio, tai jų apskaita turgavietėse kasos aparatais - svarbus žingsnis?

O kaip turginių kasos aparatų reikalai Žuvėdijoj?

As of 1 January 2010, anyone that sells goods and services in return for cash payments must have a certified cash register. This rule is the result of a legislation that was enacted by the Swedish Parliament (2007:592). The purpose of this legislation is to protect serious business owners that conduct cash transactions against unfair competition.
Note:
The Swedish Tax Agency will ease the requirements for cash registers at the start of 2010.

It has been difficult for manufacturers to get certified cash registers out on the market. Therefore, on 29 May 2009, the Tax Agency decided that as of 1 January 2010, it is sufficient for business owners to be able to prove that they have ordered certified cash registers for installation as soon as possible, no later than 1 July 2010.

Who are the subjects of this law?

This law applies to companies that sell goods and services in return for cash payments. Cash payments also include payment by debit (bank) card. Note that this law applies even if you only provide services as part of your business. The law also applies to dentists in private practice, foot care therapists, massage therapists and others.
Exceptions

The following types of businesses are automatically exempt from the requirement of having a certified cash register. As such, they do not need to apply for an exemption:

* businesses that have an insignificant scope
* businesses that, as per the Income Tax Act, are exempt from tax liability for the income derived from the sale of goods are services
* taxis
* long-distance and door-to-door sales
* vending machines and similar items
* automatic games as per the Lotteries Act
* town square and market trading
* unmanned businesses as per the Swedish Tax Agency regulations

Arba arba
Arba „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Švedijoje nešneka taip, kaip šneka „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje, arba jo šnekų Švedijos valdžia neklauso.

Kodėl, įdomu, žuvėdų bankininkų tarnai aiškina mums kaip turėtume namie tvarkytis?

Mūsiškiai gi jiems neaiškina, tiesa?

Ar ne todėl?

O kodėl mūsiškiai bankininkai mums kai ko neaiškina?

O kokio galo dar aiškinti!

Patys kalti, patys prasiskolinote!

Lapkritį Pasaulio bankas skaičiavo, kad šiemet lietuviai emigrantai į tėvynę turėtų parsiųsti apie 3,2 mlrd. litų, tačiau šiandien ekspertai svarsto, jog galutiniai skaičiai bus didesni.

Koks rūpestingas.

Svetimus pinigus skaičiuoja.

Svetur uždirbti pinigai teoriškai galėtų sudaryti maždaug dešimtąją dalį Lietuvos namų ūkių vartojimų išlaidų, kurios šiemet siekia apie 34 mlrd. litų.

Išrinkom prieš porą metų naują valdžią, VILIBOR nasrai iškart išsižiojo, kreditų palūkanos užaugo, paskolų kraneliai užsidarė.

- Mes visada kalbėjome, kad skolas reikia grąžinti. Jei ėmėte skolas, tai jas ir reikės grąžinti.

Pinigai ėmė grįžt žuvėdams.

Nueina jie į keityklą, parduoda litus, gautus pinigus išsiveža.

- Nežinau, kur dingo litai, - sako keityklos valdytojas.

Kas ten žino - gal emigrantai ant namiškių užpyko ir nebesiunčia jiem užsieninių pinigų?

Atsiųstų - tie iškeistų keitykloj, ir vėl būtų litų.

O dabar - trūksta.

Lošimas į vienus vartus.

Ar Lietuvos bankas suvokia savo misiją?

Bomžas,
2011 01 10 12:55
Manyčiau, kad bankininkai puikiausiai suvokia savo pareigas ir galimybes.
Problemos esmė ,matyt - tiesioginė korupcija ir politinė korupcija.
Juk seniai ašku, kadc vyriausybės pas mus tik iš dalies valdo valstybę.
Modelis taikomas bet kuriose 3 pasaulio šalyse -
1. Politikai riebiai patepami.
2. Viešieji finansai vagiami.
3. Šalis praskolinama komerciniams bankams.
4. Dalinis šalies valdymas per marionetines polit. partijas ( spalva nesvarbu).
5. Šalis negailestingai melžiama ir eksploatuojama kol:
a. Bankrutuoja ir toliau visiškai yra kontroliuojama. Tai reiškia bekontrolinis bankų ir multikapitalo valdymas.
Mūsų atveju, kad ir eksperimentas - išvaryti lietuvius iš jų Tėvynės. Darbo jėgą atvežti kad ir iš Kinijos. Turtus valdyti visus.
Gamta čia puiki vasaroms leisti, vandens pakanka...
b. Kyla masiniai neramumai, politinė sistema arba nušluojama arba gręsia nušlavimu - tada skubiai dalis skolų nurašoma, kuriamos įvairios pagalbos schemos. Valdo pusiau marionetinis rėžimas. Bankininkai truputį apmažina savo pelnus, bet ir toliau sėkmingai melžia šalį ateityje.

Mano supratimu, niekas netiki, kad pas mus įvyks bent koks nors masinis nepasitenkinimas, tad labiausiai tikėtinas variantas A.
Kas visiškai netikit, prašau prisiminkit, kur nuvyko šitos šalies "vadovė" savo pirmojo vizito.
Kas pamiršo - pas Švedijos bankininkus ant kilimėlio.

"Perkūno" degtukus dabar tai švedai daro.

O Perkūnas savuosius tebeturi.

2011-01-11

Pinigų nepadirbinėjimas

Pinigus padirbinėja pinigų padirbinėtojai.

O padirba padirbėjai.

Štai, Estijoje sparčiai plinta padirbti eurai.

3. Sklando gandas po Evropą...
20:27 01-10 IP: 46.29.252.188
...kad estus apmovė ir tie įsivedė padirbtus eurus...

O ką?

Gyrėsi estai savo e-vyriausybe, tai gal padirbo kokie šposininkai virtualų Briuselį, ir išmaudė juos:)

Gal ne...

2. Šitų tai nepadirbsi!!!!!!
20:24 01-10 IP: 84.15.188.58
Banknotais tėra keli procentai visų pinigų, kiti tėra įrašai kompiuterio diske, padaromi klaviatūros klavišų paspaudimu - šitų tai nepadirbsi!!!!!!

Čia tai klausimas rimtesnis.

Padirbtam banknote popierius ne toks, meška per pikta nupaišyta - pažint nesunku, o kai mokėjimo ar kreditine kortele atsiskaitot - iš kur žinot, kad nepadirbtais pinigais sumokėjot?

Ir išvis - nepadirbti pinigai - kur ir kaip jie padirbami?

Šachtose jų nekasa, ir ant pinigų medžio, pasirodo, jie neauga.

1. Tai - pinigų nepadirbinėjimas 20:13 01-10 IP: 84.15.188.58
Centriniai bankai daro pinigus iš nieko, ir skolina mums, už palūkanas.

Anksčiau savo veiklą jie vadino pinigų leidimu apyvarton.

Kuklesni ir dabar tebevadina.

Įžūlesni giriasi lengvinantys mums gyvenimą.

Paskolina mums naujų pinigų, kad nepultume masiškai kartis neturėdami kuom senas skolas mokėti.

The term quantitative easing (QE) describes a form of monetary policy used by central banks to increase the supply of money in an economy when the bank interest rate, discount rate and/or interbank interest rate are either at, or close to, zero.

A central bank does this by first crediting its own account with money it has created ex nihilo ("out of nothing").

Nepalengvėjo?

Geradariai degtindariai...

Supainiojau.

Geradariai pinigdariai dar palengvins!

The original Japanese expression for "quantitative easing" (量的金融緩和, ryōteki kin'yū kanwa), was used for the first time by a Central Bank in the Bank of Japan’s publications. The Bank of Japan has claimed that the central bank adopted a policy with this name on 19 March 2001.

Japonai, pasirodo, šitokį gyvenimo palengvinimą išrado, ir ne per seniausiai.

Nenuostabu - pažiūrėkit, kokios jų skolos, su tokiom norom nenorom tapsi išradingas...

Quantitative easing was used unsuccessfully by the Bank of Japan (BOJ) to fight domestic deflation in the early 2000s. The Bank of Japan has maintained short-term interest rates at close to zero since 1999. With quantitative easing, it flooded commercial banks with excess liquidity to promote private lending, leaving them with large stocks of excess reserves, and therefore little risk of a liquidity shortage.

Senokai jau atsakymas neišeina...

More recently, similar policies have been used by the United States, the United Kingdom and the Eurozone during the Financial crisis of 2007–2010. Quantitative easing was used by these countries as their interbank interest rates are either at, or close to, zero.

During the peak of the financial crisis in 2008, the Federal Reserve expanded its balance sheet dramatically by adding new assets and new liabilities without "sterilizing" these by corresponding subtractions. In the same period the United Kingdom also used quantitative easing as an additional arm of its monetary policy in order to alleviate its financial crisis.

The European Central Bank has used 12-month long-term refinancing operations (a form of quantitative easing without referring to it as such) through a process of expanding the assets that banks can use as collateral that can be posted to the ECB in return for euros. This process has led to bonds being "structured for the ECB".

Mums tai nepalengvina...


O, sako, pinigai pinigus daro...

Kitaip yra.

Pinigus - daro.

Vieni padirbinėja, kiti padirba.

Pirmieji paprasčiausiai išleidžia savo gaminius, taip sakant, tiesiai apyvarton, o antrieji elgiasi kitaip, paskolina juos kam priklauso, už palūkanas.

Kai pradėjo už 0% skolinti, tai ir šitas skirtumas tarp abiejų gamintojų kaip ir beveik pranyko...

O kaip jų gaminių kokybę mums dabar atskirt?

Tarkim, mėgstamų savo gėrimų kokybę, manom, atskiriam ir užsimerkę, nečiupinėdami ir neskaitinėdami etikečių.

O čia?

Kaip atrodo teisingai padirbti e-pinigai ir kiek jų bankai padirba, mums nepasakoja.

Ir žinok dabar - nepadirbinėjant padirbtais ar padirbinėjant padirbtais pinigais algą moka kortelės sąskaiton?

Ar negeriau nepadirbinėt pinigų išvis?

2011-01-09

Vilniaus tvartas

“... ežero saloje žemė, nuolat vandens atskiedžiama, negalėjo ilgai išlaikyti tokių sunkių miesto pastatų, ir todėl ėmė jie visi - ir pilis, ir sienos, ir dideli miesto gyventojų rūmai - vis labiau ir labiau žemėn grimzti. Nusigando gyventojai ir nutarė iš to miesto išsikraustyti, kol dar jis visai nenugrimzdo...”

Ar iš tikro Raigardas prasmego?

O kurgi jis?

Nėr.

Tik slėnis liko.


Gardinas tebėr.

Ir Naugardas.

Ir Naugardukas.

Ir Kaunugardas-Kœnugarðr tebėr, tik Kijevu pasivadinęs.

Ir Miklagardas-Miklagarđr tebėr.

O Raigardo nėr.

1 gar̃das sm. (4)
5. (neol.) miestas: Gardas Veliuona Bs. Mes kiekvienam garde galime prilaikytie po kelias krautuves V.Piet.

2 gardininkas
, -ė (neol.) smob. miestietis: Žmonės tada pereina luomon laisvų gardininkų Bs.

neol. - neologizmas.

Neologizmas – naujai sukurtas žodis, nepriimtas bendrinėje ar specialiojoje kalboje.

Išsigalvojo bočiai Raigardą, bo gardas - neologizmas.

Gardinas, Kaunugardas, Miklagardas - viskas išmislai vieni.

Su Gardarike sykiu.

Nors gardyti, regis, tebemokam.

gar̃dyti
, -ija, -ijo tr. J tverti (tvorą).

O miestas - ne išmislas, ne neologizmas.

Miasto Wilno.

Vilniaus miestas, po litewsku.

Kad jau Gardarikės su jos gardais atsisakom, tai bent Vilniaus neatiduokim!

Koks tas mūsų Vilnius?


Gardyti gardus dabar jau nebelietuviška, tverti tvoras užtat gerai mokam ir tai tautiška yra nūnai.

Vilniaus gardas būt nebegali.

Tebūnie Vilniaus tvartas!

O ką - civilizacija nuog to ir prasidėjo, kad susigrūdo visi krūvon.

Tai ir būkim nuoseklūs.

Kaimas tos pat šaknies kaip kaimenė.

Viskas tvarkoj.

Krūvoj jie ten daugmaž, ne kaip kokie laukiniai laukuos ar miškiniai miškuos pasklidę.

Kultūrina ir kultūrinasi.

Ir Vilniaus tvartas, kadaise siena, tvora aptvertas, gardais gardeliais sugardytas.

O kodėl gi tame Vilniaus tvarte turėtų būti neaiškios kilmės rajonai ir mikrorajonai?

Negi tuos rajonus valdomis vadinsim, lyg kokie aisčiai..., aaa..., kad juos - estai?

Žinoma, kad ne - negi jie mūsų...

Pas tuos estijus tos valdos - irgi nebe jų...

Ne rajonai su mikrorajonais, o gardai su gardeliais.

Žmonėm, katrie perėjo luomon laisvų gardininkų, vadintis nepanorom, tai ir tūnom tam tvarte savo garduose bei gardeliuose.

Visi ten lygūs, bet kai kurie - lygesni už kitus.

Kas čia per alasas?

- Ko ko ko ko, slieką radau - kakariekūūū!

Tai vištų su gaidžiais gardas, didelis ...

Kur jis?

Darbinių gyvulių, arklių ir buivolų, gardas.

Avelių ir avinų gardas, su avinėliais.

Beeee....

Kiaulių gardas - lovys platus...

Garde gardu, kriu kriu!

O kas tam tvarte viršesnis, kur viršenybės gardas?

Reiktų žvilgtelt tvarto planan.


Anam tvarte kriuksiai buvo viršesni, lygesni už kitus.

O pas mus?

Ar tik nebus mūsų tvarte viršesnis tas, katras veršesnis?

Sako, kad taip.

Veršiai žino, iš kur šienas, iš kieno malonės.


- Sveiks, draugs pons veršininke!

Mūūūūū...