2018-03-03

Žmuo Renkasi?


Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrui „Vilmorus“ paklausus, kas galėtų pretenduoti į prezidentus, žmonės daugiausia kartų paminėjo tris pavardes: Gitano Nausėdos, Sauliaus Skvernelio ir Visvaldo Matijošaičio.

Ar tikrai

1. Švedbankių tarną Gitaną Nausėdą?
2. Buvusį policininką Saulių Skvernelį?
3. Buvusį milicininką
Visvaldą Matijošaitį?
renkasi žmuo? 

žmuõ sm., žmuõj žr. žmogus.
schmoe (n.)
also schmo, "idiot, fool," 1948, euphemized form of schmuck.
Yiddish for an idiot or a cuckold. Essential loan word in New Yorkese English, along with all the other Yiddish insults. See also schmuck


That schmo just took my spot and flipped me the bird. Jerk. 




Laiškas Lenkijos Prezidentui Andrzejui Dudai

Ponas Prezidente,
Lenkijos žiniasklaidos priemonėse vis pasirodo Jūsų patarėjų nuomonės apie santykius su mūsų šalimi, kuriose ypač akcentuojama lenkakalbių lietuvių – Lietuvos lenkų – padėtis. Paprastai jos būna nepasvertos, neparemtos faktais ir tiesa, stokojančios gilesnių žinių ir kultūros. 
2017 m. vasario mėn. Jūsų patarėjas Przemysławas Żurawskis vel Grajewskis Lenkijos spaudoje pasirodžiusiose publikacijose išsakė abejones dėl dabartinių Europos sienų, reiškė atvirus grasinimus mūsų šalies adresu, liaupsindamas tarpukariu Lenkijos įvykdytą dalies Lietuvos okupaciją.
O patarėjas Krzysztofas Szczerskis, lankydamasis Lietuvoje 2017 m. rugpjūčio mėn., interviu portalui „tvp.info“ pareiškė, kad Lenkijos Prezidentas apsilankys Lietuvoje per šimtųjų mūsų valstybės atgimimo metinių minėjimą, tačiau „[…] tikimasi, kad Lietuva gerbs tautinių mažumų teises pagal europinius standartus.“ (?!). Tačiau praėjusių metų gruodį internetiniame mėnraštyje „Nowa Konfederacja“ grįžo prie šios temos pažymėdamas, kad, jo nuomone, intensyvinant Lenkijos ir Lietuvos kontaktus galima atrasti Lietuvos lenkų problemų sprendimą (?!), ta proga įvertindamas, kiek organizuota yra ši Lietuvos piliečių grupė (?!), kuri iš dalies vartoja lenkų kalbą.
Tarpvalstybinių santykių vertinimas nėra paprastų piliečių, neturinčių visos informacijos, reikalas. Tiktai nuolatinis ir nesibaigiantis mūsų – Lietuvos lenkų – vardo linksniavimas visais galimais atvejais ir kiekviena pasitaikiusia proga – seniai peržengė padorumo ribas, atkakliai peršant mūsų bendrapiliečiams nuomonę, kad lenkakalbiai lietuviai – visi kaip vienas yra Lenkijos „penktoji kolona“. Todėl atsakydamas į nesibaigiančius Jūsų patarėjų iškraipymus esu priverstas vėl pakartoti H. Senkevičiaus romano „Ugnimi ir kalaviju“ veikėjo lietuvio Liongino Podbipientos žodžius „[…] Na, liaukitės, Jūsų malonybe... bjauru klausyti!“
Jums taip pat reikėtų žinoti, kad tai, ką skelbia Jūsų patarėjai – žodžiai apie „karštą meilę iki mirties“ Lietuvos lenkams – jau daug kartų skambėjo iš besikeičiančių Lenkijos politikų ir veikėjų lūpų, kurie, kaip ir Jūsų patarėjai, taip krovėsi pigų politinį kapitalą, darydami tai mūsų vardo sąskaita ir kenkdami mums, apsunkindami mūsų kalbinei grupei integraciją į pilietinę visuomenę.
Dar prieš paskelbiant mūsų šaliai nepriklausomybę mus pasiekė liūdnai pagarsėjusio Stelmachowskio agentūra, kad pastatytų mus į nepalankią padėtį mūsų Tėvynės, Lietuvos, atžvilgiu, kad keltų sąmyšį Lietuvos lenkų aplinkoje ir juos kiršintų, o paskui galėtų plauti pinigus steigdami vadinamuosius Lenkų namus. Buvo čia atvažiavęs ir alkoholizavosi A. Kwaśniewskis, ta proga įteikdamas ordinus agresyviausiems individams. Apsireiškė Vilniuje per rinkimų kampaniją šalies valdžios nekviestas D. Tuskas, kad per Šv. mišias Šv. Teresės bažnyčioje prie Aušros Vartų svaidytųsi grasinimais pabloginti santykius su mūsų šalimi, jeigu nebus patenkintos visos Tusko ir Tomaševskio užgaidos. Pabuvojo čia per tarptautinį moterų susitikimą R. Sikorskis, demonstratyviai vengdamas kontaktų su mūsų šalies valdžios atstovais ir apsikaišęs „nepalaužiamo Lietuvos lenkų gynėjo“ apdarais. Šmirinėjo Vilniaus krašto vietovėse, laužydamas visas geros kaimynystės, diplomatijos ir padoraus elgesio svetimame krašte taisykles, B. Komorowskis, teigęs, kad visa Lietuva bus tokia, kaip trokšta organizuota veikėjų grupė, veikianti su Rinkimų akcijos partijos iškaba. Pagaliau remiant pirmajai partijos Teisė ir Teisingumas vyriausybei bei a. a. L. Kaczyńskiui, dalyvaujant Lenkijos ir Rusijos ambasadoms kartu su V. Tomaševskiu ir Č. Okinčicu, karštu A. Kwaśniewskio ir A. Michniko užtarėju, sukurpė sąjungą su rusais, pavadintą „Вместе мы сила“ („Kartu mes jėga“), o rezultatas buvo toks, kad ilgus metus Lietuvos lenkų „atstovu“ Vilniuje buvo profesionalus KGB karininkas Balakinas.
Pone Prezidente. Ši glausta Lenkijos „indėlio“ apsunkinant mūsų gyvenimą apžvalga įtikina, kad tas kelias niekur neveda. Nesame kilę iš Lenkijos, niekada Lenkijoje negyvenome ir niekada nebuvome Jūsų valstybės piliečiai. O mūsų šioks toks lenkų kalbos mokėjimas, kurį lėmė istoriniai polonizacijos procesai, nesuteikia Lenkijai jokių – nei teisinių, nei moralinių – pagrindų kištis į mūsų šalies vidaus reikalus ir apsunkinti mums gyvenimą siekiant susikrauti politinį kapitalą mūsų sąskaita. Tai amoralu, bjauru ir veidmainiška.
Būtų nedovanotina klaida, jei ir per išskirtinio jubiliejaus – šiuolaikinio mūsų šalies valstybingumo atkūrimo šimtmečio – šventę iš Jūsų lūpų pasigirstų dar vieni netiesos žodžiai.
Čia gimiau, užaugau ir nugyvenau krūvą metų. Gyvenu ir būnu tarp lietuviakalbių lietuvių bemaž kasdien, tad matau viską savo akimis. Niekada nesusidūriau su tokiu atveju, kai kam nors būtų apsunkinamas gyvenimas ar kas nors būtų ujamas už tai, kad viešai vartoja ne lietuvių kalbą kaip komunikavimo priemonę ir žmogiškosios kultūros reiškinį. Yra kitaip, nes kalba tampa visuomenės dezintegracijos ir antipilietinės politinės polonizacijos priemone, panašiai kaip tarpukario okupacijos laikotarpiu, to įrodymas – liūdnai pagarsėjusi Lenko korta, sukurpta Teisės ir Teisingumo partijos. Esant tokiai situacijai konstitucinė mūsų valstybės valdžios pareiga yra imtis žingsnių, nukreiptų prieš dalies visuomenės silpninimą latentinės dezintegracijos ir okupacijos būdu.
Niekas čia nieko nepersekioja ir niekas nepažeidžia Lietuvos kitakalbių piliečių teisių, išskyrus teritorijas, kurias visiškai valdo sovietinė – kolūkinė nomenklatūra su Rinkimų akcijos iškaba, kurią, beje, karštai remia Teisės ir Teisingumo partija. Ten akivaizdžiai lenkakalbiai lietuviai negali deramai pasinaudoti žodžio laisve, teise burtis į pilietines asociacijas ir laisvai rinktis. Ir šioje veikloje, kurios tikslas yra visiškai izoliuoti šią žmonių grupę, su visomis iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis, reikšmingą savo dalį turi oficialioji Lenkija.
Pone Prezidente. Reikėtų pažymėti, kad itin nemalonus reiškinys veikloje, kurios imasi Lenkijos politikai Lietuvos lenkų atžvilgiu, yra į akis krintantis nuo pat pradžių iki šiol dviveidiškumas ir dvejopų standartų taikymas. Deja, nėra išimtis ir Teisės ir Teisingumo partija, kuri, viena vertus, tarsi kovoja su mūsų rytinės kaimynės įtaka, o kartu bruka Lietuvos lenkams kaip lyderį M. Mackevičių, buvusį idėjinį komunistų partijos organų – „Czerwony Sztandar“ ir „Советская Литва“ veikėją, kuris iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo daug metų praleido Maskvoje, Politinėje akademijoje prie TSKP ar KGB mokykloje. Pagaliau jis yra vienintelis LR Seimo narys, paskelbęs tik dalį savo gyvenimo aprašymo, nepaminėdamas Maskvos epizodo. Tačiau niekas nesiryžta jam priminti, kad privalo paskelbti visą savo gyvenimo aprašymą, kaip reikalauja įstatymas, nes bijo, kad Lenkijoje ir vėl kils informacinis triukšmas dėl tariamo Lietuvos lenkų persekiojimo... Panašiai yra ir su kitų „pavyzdinių lenkų“ gyvenimo aprašymais.
Galiausiai kovodama su maskvietiška propaganda Lenkija nuolat finansuoja ir pavadinimą pakeitusius buvusius sovietinius leidinius, ir naujas žiniasklaidos priemones, kuriose klesti buvusio „Czerwony Sztandar“ veikėjai, skleisdami nesantaikos nuodus, kurstydami antipilietiškas nuostatas ir nuotaikas.
1990 m. išleistuose Vilniuje gimęs ir Varšuvoje gyvenęs rašytojas a. a. Tadeušas Konvickis „Mėnulio saulėtekiuose ir saulėlydžiuose“ taip įvertino „Czerwony Sztandar“redakcijos veiklą Lietuvos lenkų labui: „[…] Europos viduryje. Viso pasaulio akyse. JT, popiežiaus ir pono Dievo akivaizdoje. Tai, ką hitlerininkai darė su kalinių biologiniais organizmais, čia daroma su vienos ar kitos tautos sielomis“.
Per praėjusius metus tie, kas darė su Lietuvos lenkais panašiai kaip fašistai „[...] su kalinių biologiniais organizmais“, kartu su vyriausiuoju redaktoriumi sulaukė aukštų Lenkijos valstybinių apdovanojimų už „lenkiškumo puoselėjimą“. O juk jie, dalyvaujant sovietinėms tarnyboms, „Czerwony Sztandar“ skiltyse prieš Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę, paskleidė  pseudoteoriją apie lenkakalbių lietuvių kilmę ir poreikius, kuri iki šiol nekintamai gyvuoja tarp jų ir besikeičiančių Lenkiją valdančių politinių grupių.
Kaip matyti iš viešų interviu, Jūsų patarėjai taip pat nėra išimtis, todėl vieni ar kiti jų vartojami žodžiai pagal tą pačią sovietinę pseudoteoriją dar labiau nuvertina šūkį apie gerą valią ir norą kurti gerą kaimynišką partnerišką bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Lietuvos bei kitų tautų, gyvenančių istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.
Pone Prezidente, artėjantis Lietuvos, o kiek vėliau – ir Lenkijos, valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimas yra išskirtinė proga pradėti naują regioninę politiką ir naujus santykius su mūsų šalimi bei kitomis šalimis istorinės LDK teritorijoje.
Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Jūsų šalį pasiaukojamai gynė Lietuvos tautos, pavyzdžiui, pergalingame Žalgirio mūšyje, kuriam vadovavo lietuviai Jogaila ir Vytautas Didysis, prisimenant ir Lenkija ilgus amžius buvo saugoma iš rytų.  Ir į nepaprastai dideles skriaudas, kurias šios tautos patyrė tarpukario laikotarpiu iš Lenkijos pusės, kai dalis mūsų šalies su istorine sostine Vilniumi buvo okupuota, taip užkertant kelią sudaryti koalicijai Antrojo pasaulio karo išvakarėse, į lietuvių persekiojimą už prisirišimą prie savo kalbos, tradicijų ir kultūros, įkalinimą kalėjimuose ir Bereza Kartuskos koncentracijos stovykloje. O Baltarusija ir Ukraina, pasidalytos prastos šlovės Rygos sutartimi su bolševikais, kad baltarusiai ir ukrainiečiai negalėtų kurti savojo valstybingumo, jų kankinimas pacifikacijomis, Baltarusijos ir Ukrainos šventyklų išniekinimas ir griovimas. Pavyzdžiui, vien 1937 m. vasarą Lenkijos valdžios tyliu pritarimu Baltarusijoje buvo sudeginta daugiau kaip šimtas cerkvių, o per antrąją pacifikaciją, kurią Lenkijos valdžia vykdė 1938 m. prieš Ukrainos stačiatikius gyventojus, buvo sugriautos 127 stačiatikių cerkvės Ukrainoje, ir dar mažiausiai keliolika atvejų, kai šventyklos buvo išniekintos. Per šias akcijas buvo represuoti stačiatikių dvasininkai, o tikrieji stačiatikiai verčiami pakeisti tikėjimą į Romos katalikų.
Todėl ypač dabar, turint omenyje iškilmių reikšmingumą, reikia, kad Jūs pasakytumėte tiesą, pripažintumėte kaltę ir įvykdytumėte iškilmingą atsiprašymo aktą. Taip, kaip 2009 m. tai padarė a. a. Lechas Kaczyńskis, kuris dvidešimties valstybių, įskaitant Vokietiją ir Rusiją, vadovų akivaizdoje rugsėjo 1 dieną Vesterplatėje atsiprašė Čekijos už savo dalyvavima valstybės padalijime 1938 m., Lenkijai užgrobus Zaolzę kartu su Vokietijos hitlerininkų įvykdyta Čekijos okupacija.
Kitas dalykas, kad lietuviai, kaip sena bei patyrusi tauta, kuri amžius gyveno simbiotiškai su gamta, ir, kuri, kaip galima spręsti pagal tyrimų, atliktų vienoje iš pagrindinių Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų – Notingemo universitete, rezultatų, paskelbtų 2016 m. kovo mėn. moksliniame leidinyje „Nature“, priklauso sąžiningiausiems žmonėms pasaulyje, kuriems iš principo nebūdingas puikybės jausmas ir kurie neskleidžia tuščios propagandos apie savo nuopelnus pasauliui ir apie patirtas skriaudas.
Laikydami visus išmintingus žmones lygiais sau, lietuviai mano, kad jie patys turi prieiti prie analogiškų išvadų, taip pat ir dėl skriaudų atitaisymo, tad tikrai neskubins Lenkijos ir neprimins jai.
Lenkija tai turi padaryti pati, savo iniciatyva, pradėdama naują partneriškų santykių šimtmetį mūsų regione, kurio neslėgs praeities demonai, neatitaisytos skriaudos ir netiesa.
Vis dėlto lietuviai, baltarusiai, ukrainiečiai ir latviai, kaip ir kitos tautos, yra išsaugoję istorinę atmintį. Todėl Pilsudskio garbinimas Lenkijoje, nesibaigiančios politinės demonstracijos prie kapo su Pilsudskio širdimi Vilniaus Rasose, labai primena Lenino ir Stalino šlovinimą Rusijoje, irgi vykdžiusių prievartą lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių tautų atžvilgiu. O tas stebina ir kelia pagrįstą nerimą. Juo labiau tokiomis sąlygomis, kai iš Lenkijos ir Rusijos pusės ir toliau netyla propagandiniai išpuoliai prieš valstybes ir tautas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įpėdines.
Dėl to pirmiausia reikia atsiskaityti su praeitimi, kad niekada daugiau šios tautos nejaustu pavojaus dėl naujos agresijos ir okupacijos iš Lenkijos pusės. Kalbant Jono Pauliaus II žodžiais – tiktai tiesa išlaisvins Lenkiją ir leis kurti kitokius, derančius XXI amžiuje, santykius su Lietuva ir kitomis pirmiau paminėtomis šalimis. Informacinis triukšmas ir per jėgą vykdoma dabartinių lietuvių, baltarusių ar ukrainiečių kaltės paieška niekada neatleis Lenkijos nuo pareigos atlikti viešą atgailą už padarytas skriaudas.
Toks aktas leistų naujai pažvelgti į Lenkijos istorijos interpretavimą, nes, pasak Jerzy Giedroyco,  „[…] Lenkijos istorija yra viena iš labiausiai suklastotų istorijų, kurias žinau“.
O tiesos ir tikrovės neatitinkantis Lenkijos istorijos įvykių interpretavimas yra itin keblus dalykas ir kaimyninėms tautoms, nes dėl to randasi nesusipratimai, dingsta pasitikėjimas ir kyla nereikalingi ginčai.
***
Iš Minsko apylinkių kilęs tarpukario įvykių liudininkas, žinomas rašytojas Michalas Krispinas Pavlikovskis taip įvertino J. Pilsudskio ir pilsudskininkų išdavystę dabartinės Baltarusijos gyventojų atžvilgiu, kai 1920 m. spalio mėn. bolševikų budeliams savanoriškai, be prievartos, buvo atiduotas Minskas ir gretimos teritorijos su ten gyvenusiais žmonėmis, siekiant išgelbėti bolševikų režimą nuo neišvengiamo žlugimo, ir dėl to Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įpėdiniai pirmieji užpildė leninines mirties stovyklas, iš kurių vėliau pavyzdį ėmė Hitleris.
[…] Savanoriškai atsisakėme Jogailos palikimo. Savanoriškai atidavėme priešui iš rytų ketvirtį milijono kvadratinių kilometrų žemės ir kelis milijonus gyventojų.
[…] Ir taip – skliausteliuose – ar susimąstytume apie tuos veiklius, tvirtus, darbščius bajorus iš sodybų ar sodžių (…), kurie pirmieji atsidūrė po peiliu arba buvo ištremti į Karelijos tundrą ar Uralo kasyklas? Be jokio atgarsio, patyliukais, veidmainiškai spaudai nesiplėšiant drabužių, be užuojautos ašarų, liejamų įvairių žmogaus teisių gynėjų, be JTO ar JT pagalbos ir atstatymo administracijos globos iškeliavo šimtai tūkstančių tų pirmųjų dabartinio pasaulio istorijoje „displaced persons“ į mirtį ir panieką. Ištuštėjo sodybos, sodžiai ir „okolicos“ – buvo sulygintos su žeme arba paverstos kolūkiais.
[…] Kai per prūsų okupaciją vakaruose vienas lenkų vaikas būdavo verčiamas melstis ar mokytis vokiečių kalba, iš karto kildavo audra: pasipildavo protestai, sprendimai, interpeliacijos.
[…] Tačiau kai rytuose buvo dergiamos šventyklos, kai už lenkų kalbą buvo statoma „prie sienos“, kai šimtai žmonių, netekę turto, išrengti nuogai, buvo žvėriškai žudomi, o šimtai tūkstančių kitų, taip pat netekusių turto, biuras tremiami į rytus ir šiaurę – tylėjome, tylėjo seimas, tylėjo spauda, tylėjo populiarūs rašytojai.
Nesu mistikas. Tačiau negaliu atsikratyti minties, kad yra kažkoks siūlas – baisus ir raudonas, jungiantis Rygos sutartį su mūsų šiandienos tragedija. Tas siūlas eina fantastiškai rangydamasis, beveik kaprizingai, nuo nužudytųjų kapų, nuo ulonų, kuriems gyviems buvo nulupta oda prie Rohačevo ir Nemirovo iki pulkininko Mościckio bausmės vykdymo vietos Polesės miškuose, kur po trejų metų buvo nubrėžta siena pagal Rygos sutartį. Paskui tas siūlas eina iki seimo salių, kur iš galerijos nugriaudėjo žodžiai „Kainai Grabski!“ Tas siūlas dingsta dvidešimčiai metų, kad paskui sužvilgėtų krauju prie Katynės.
[…] Rygos sutartis buvo net ne katastrofa, nes katastrofų tautų istorijoje neįmanoma numatyti iki tam tikros akimirkos. Tai buvo tiktai simptomas, turbūt ryškiausias, rodantis ligą, ėdančią Lenkijos mąstymą. Tai buvo valstybės  sveiko proto atrofijos simptomas. Sveiko proto, paremto tam tikru politinio moralumo minimumu. Tai buvo trumparegiškas nepaisymas vėžio simptomo, atsiradusio dėl apgaulingo saugumo pojūčio.“ Michalas K. Pavlikovskis. „Karas ir sezonas“. Vilnius, „Czas“, 2008.
Pone Prezidente, išmintingi žmonės ir tautos padaro išvadas iš klaidingų sprendimų ir kenksmingų veiksmų, todėl Lenkijos tęsiama tarpukario politika delsiant sutvarkyti santykius su Lietuva ir kitomis šalimis dabartinėmis XXI amžiaus sąlygomis, mūsų nuomone būtų nedovanotina klaida.
Tad guodžiamės viltimi, kad Jūs būsite pirmasis valstybės veikėjas, kuris pasiūlys naują partnerystės santykių toną tarp Lenkijos ir Lietuvos bei istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybių.
Pagarbiai,
Ryšard Maceikianec, portalo Głos z Litwy, Pogoń.lt redaktorius
Vilnius, 2018 01`28 d.
PS. Laiškas lenkų kalba 2018 01 28 d. persiustas adresatui elektroniniu ir tradiciniu paštu.


Pedofilijos nebuvo


Lietuva = Teisinė NeAiškuva

Ką ten...

Jau kelis metus dirbu socialine pedagoge provincijos mokykloje, rajono centre. Kasdien tenka bendrauti su vaikais ir paaugliais, augančiais toli nuo sostinės blizgesio bei gerbūvio. Žinau, kaip ir kuo gyvena tie vaikai. Mažame miestelyje, kur visi visus pažįsta, mokinių kasdieniai lūkesčiai, problemos ir skauduliai – kaip ant delno.

Gal nuskambės žiauriai, bet manęs visai nenustebino dvylikametės mergaitės nėštumas. Verda aistros Štai ne per seniausiai teko rimtai kalbėtis su keliomis mergaitėmis. Situacija ne džiugi – viena mergaitė grasino kitai susidorojimu, mat ana nuviliojo jos „vaikiną“. Grasinimai buvo rimti ir žiaurūs, tiek į akis, mokyklos koridoriuose, tiek socialiniuose tinkluose. Buvo grasinama sumušti, liepiama nesirodyti gatvėje, kitaip lauks susidorojimas. Mergaitės... Penktokės. Grasinusiai vos vienuolika. Tokių situacijų tikrai ne viena. Net neįsivaizduojat, kokios rimtos ir nevaikiškos aistros verda nuo pat penktos klasės. Kaimo ir atokių vienkiemių vaikai subręsta anksti. Buvusios pradinukės nebežaidžia su lėlėmis. Turi rimtesnį užsiėmimą – skuba susirasti vaikinus. Paskui audringai skiriasi, audringai taikosi ir vėl skiriasi.

Priežastis paprasta: kone trečdalis mokyklą lankančių vaikų auga rizikos grupės šeimose. Į penktąją klasę ateina berniukai ir mergaitės, kurie iki savo dvyliktojo gimtadienio jau tiek visko prisižiūrėjo ir prisiklausė, kad iki jų toli ir suaugusiems.

Taip pat skaitykite: 

Pirmakursę pašiurpino vakarėlis Vilniuje: „Tokių mergų dar nemačiau“ 

Vaizdas provincijoje vilnietę pribloškė: „Grįžusi namo verkiau kaip vaikas“ 

Apstulbino nugirstas turtingų paauglių pokalbis apie žmones daugiabučiuose 

Jokia gyvenimo pusė, (net intymūs suaugusių žmonių santykiai) tokiems vaikams seniai ne paslaptis. Namuose, kur girtaujama ir kiekvieną dieną baliai festivaliai, niekas nesirūpina, ar vaikai ką netinkamo pamatys. Dažnai viskas vyksta be jokio gėdos jausmo, tame pačiame kambaryje vaikų akivaizdoje...

Kokio protingo elgesio ir sveiko požiūrio į šeimą galima tikėtis iš mergaitės, kurios mamos sugyventiniai keičia vienas kitą kaip kaleidoskope?

Vakar mama su vienu, šiandien jau su kitu, o dukra palikta likimo valiai, auga kaip žolė patvoryje. Eina kur nori, daro ką nori, mamai nerūpi, kad tik nesimaišytų po akimis ir netrukdytų kurtis asmeninės laimės.

Būna, kalbiesi su penkiolikmete mergaite, kuri save žaloja ir širdis plyšta. Ji atvirai pasakoja pradėjusi lytinį gyvenimą vos trylikos, nes „labai įsimylėjo“ vyresnį vaikiną ir padarė tai iš „didelės meilės ir aistros“. Jis buvo labai labai geras, pirkdavo drabužius, kosmetiką ir vežiodavo mašina.
'
Visos draugės pavydėjo, bet paskui jie išsiskyrė ir tada jai iš sielvarto „nuvažiavo stogas“, todėl pradėjo pjaustytis. Mamai nerūpėjo, kur ir su kuo ji leidžia laiką, nes mama tuo metu buvo „biškį užgėrusi“.

Dažnai tėvai ir patys nesuvokia, kas yra tinkama, normalu. Aštuntokė praleido daug pamokų be pateisinamos priežasties. Auklėtoja susisiekė su motina ir sužinojo, kad dukra jau kuris laikas negyvena namuose. Kur ji būna? Ogi persikraustė pas pilnametį vaikiną. Keturiolikmetė gyvena kartu su juo, jo namuose, kaip šeima. Ir niekas nemato problemos. „O kas čia blogo!!?“

– šaukė mano kabinete mama.

Ne vaikai kalti, kad gimdo vaikus. Kalti juos supantys suaugusieji. Aplinka, kurioje tie vaikai gyvena diena iš dienos.

Mergaitės bręsta, hormonai siaučia, o protelis vis dar vaikiškas. Greta nėra suaugusiųjų, kurie paaiškintų, koks elgesys tinkamas, koks ne. Tad nekeista, kad mergaitės negalvoja nei apie pasekmes, nei apie atsakomybę.

O juk šitos mergaitės dažniausiai ieško nors lašelio meilės, nors lašelio žmogiškos šilumos.

Ieško įrodymų, kad jos kažkam rūpi, kažkam reikalingos, nes tėvams ir motinoms į jas giliai nusispjauti. Kai kurios mergaitės taip bando sau ir kitiems įrodyti esą nors šio to vertos. Daugiau nėra kuo pasigirti – mokslai nesiseka, klasiokai tyčiojasi, namie neišbrendamas skurdas...

Tai ne paleistuvystė (kad ir kaip norėtųsi matyti situaciją per padorumo prizmę), o paprasčiausias smurtas. Sukitės kaip norit, bet tokių mergaičių nėra kuo kaltinti. Jos viso labo paiki naivūs vaikai. Vaikai, kuriais lengva manipuliuoti, o apginti nėra kam. Ir ne vien apginti, net žmoniškai iš širdies pasikalbėti nėra su kuo.
2018-03-03 14:34

109.236.87.248 NLD

16 NAIVUS AVINAI

tiki kad galima "isaukleti", "uzdrausti". Nesupranta, kad cia yra sergancios (kapitalizmu) visuomenes liga, kur nera nieko svento, kur dievas yra doleris. Tiki, kad tipo nueis i mokykla , kokia nors sena iskamsa ir is karto paaugliai nustos sparde mokytojams i siknas ir taps gerieciais. Niekada.
2018-03-03 14:34

78.57.233.46 LTU

15 TAIP IR YRA

Kaimyne parsivede melynosi sugyventini, kai vaikai is pirmos santuokos dar nebuvo sulauke paauglystes. Is namu jie issilakste vos sulauke 18,gerai, kad is tevo buvo paveldeje padorius genus, nenusivalkiojo, abu darbstus, kaip pradeje nuo nulio, tai visai sekmingai sukasi. Nuo melynosio kaimyne pagimde dukra. Tai vaikyste taip ir prabego besiklausant kaip ant puses kaimo jis staugia ant mazametes: Gerrrdaaa!!! Kuurrrvaaa!! Bijau meluot, bet kazi ar buvo jai 14metu, kai ir pati, i motinos namus, parsivede sugyventini... Db.ji jau suaugusi, buna idomu klausytis kaip ir ji klykia ant puses kaimo "aukledama" i svecius atvaziavusios sesers vaikus: Neee!! Negalima!!! Musiuuu!!! Trenksiuuu!! Baisu? Tai, kad ne. Tai, visai nemazos bendruomenes, gan gerai zinoma ir gerbtina seima.,, Ateitis... "
2018-03-03 14:32

188.69.198.46 LTU

14 SANCIU ,,KIBIRAS,,

Prie ko cia rajonai,jei ,,zvaigzdes,,chakslius,,keicia pagal metu laikus,neislysdamos is tv,jei banditu bobos veda lsidas apie zudikus jei tv vien prievarta-kas cia nuostzbaus? Svarbu rusai ,,nepuola,,-savi sues.
2018-03-03 14:31

87.247.88.86 LTU

13 ELENA

Pritariu, kad vaikai čia mažiausiai kalti...tokie jau baisūs kai kurie tėvai nerašau apie visus kad ir kaime...ir dideliame mieste yra baisybių...Pritariu kam mokami pinigai soc. darbuotojams, vaikų teisės specialistams...jie gi nieko nedirba...tai akivaizdus ata Matuko įrodymas...ir daugybė kitų nelaimingų vaikučių... juos gimdo ne motinos o kažkokie monstrai...
2018-03-03 14:30

84.15.191.12 LTU

12 DURNIU LAIVO KAPITONE

betgi Jakilaitis sake, kad pedofilijosa nebuvo? O cia pilnametis gyvena su 14mete.
2018-03-03 14:28

109.236.87.248 NLD

11 O KAI

kai kas sena karve Stanke laike "nekalta mergele", nors jai tada buvo net 16
2018-03-03 14:23

185.51.75.163 IRL

10 !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Tam ir yra socialiniai darbuotojai savivaldybese, mokyklose- ne algas gauti ir kava gerti, o kad dirbtu su siais paaugliais ir vaikais !!! Jus uz tai ganate algas. Zinoma, akd pirmiausia tevai turi aukleti, bet pragertomis smegenimis- ka jie gali aukleti, mokinti, paaiskinti ? NIEKOOO
2018-03-03 14:22

78.60.108.67 LTU

9 TO 6

Tu debile. Tam ir sukūrė tas įstaigas, kad padėti toms šeimoms, bet niekas nesikeičia. Ir tai yra neveiksminga vadinasi. Tai nafik veltui švaistomi pinigai jai nieks nesikeičia. Gauna algas už ką? Jos tam ir sukurtos, kad kažkas keistūsi bet kaip buvo šūdas taip ir liko.
2018-03-03 14:19

193.216.59.157 NLD

8 NA

Kukuraiti,,auuu,,kur tavo visi pazadai sutvarkyti sitas nesamones...
2018-03-03 14:18

86.38.181.14 LTU

7 MINDEXXXXL

Provincija, didmiesčiuose pisas visos malalietka, ale madinga dabar....
2018-03-03 14:16

217.17.83.10 LTU

6 TAM NU

tu IDIOTAS(ė), kaltini sic darbuotoją, ką ji gali padaryt, jei turi 20 tokių šeimų. Ką ji uždraus ar pasakys tokiems tėvams - būkit geri negerkit ir tie paklausys/ o tu šūdo gabale padėjai kuom nors tiems vaikams?Juk sakė, kad trūksta milijonų, nes reikia aksinių šaukštų dar pripirkt su rusais kariaut, nachui tie vaikai.
2018-03-03 14:08

209.93.129.9 USA

5 ESA

Ir kaip visada viskas sustumta ant mergaiciu/mamu/moteru. Kaipgi cia dabar vaikinus/vyrus kaltinsi, jie NIEKADA nekalti, ane?
2018-03-03 14:02

78.60.108.67 LTU

4 NU

Socialinė pedagogė viską mato viską žino. Bet padėti niekuo negali. Tai nafik tie visi socialiniai darbuotojai reikalingi jaigu niekas nesikeičia. Kaip vyksta tose šeimose betvarkė taip ir vyksta. Nu tai švieskite tuos vaikus tėvus kas yra gerai kas blogai. Jūsų aprašytos šeimos tragiškos tai kaip ten vaikai auga jaigu prieš jų akis dulkinasi, geria. Kame reikalas, kad tiek prikepta įstaigų ginančių vaikus ir niekas nevyksta...
2018-03-03 14:01

88.119.212.166 LTU

3 ...

nu jau kad parašė, rodos kad visi provincijoje tokie. Mieste baisesni dalykai dedasi tikrai.
2018-03-03 14:00

5.20.180.73 LTU

2 ARGI NE TAIP

Taip kalti ne vaikai...ypač provincijoj...pabandykim pamąstyti...tėvai..retas turi darbą, ir koks gį jų uždarbis...kokie provincijoj kultūriniai renginiai...koks gi tėvų bendravimas su vaikais kada tėvų galvose(jeigu blaiviose) kaip užsidirbti, kaip pragyventi...o tada vaikai kuriasi savo pasaulius ir tie pasauliai labai primityvūs...o pasekmės...va kokios...
2018-03-03 13:54

78.58.3.97 LTU

1 SKAITYTOJA

RIZIKA maziausiai cia.kuo deta.visais laikais.visokiu buvo.bet kad KARTA auga.nezinanti.kas yra atsakomybe uz pyktybinius poelgius.tai akivaizdu....

Graži Lietuva, kaip gėlelė žydi visada?

2018-03-03 15:23

90.252.239.130 GBR

29 TO 27 LINA

Mano mama mokytoja Vilniuje...ir padakoja lygiai apie tokias pat istorijas kaip provincojoje. Jokia naujiena kad puse penktokiu nori buti "eskortu" nes dauug pinigu uzdirbs
2018-03-03 15:17

77.79.37.101 LTU

28 UPS MOKYTOJA

Jau prieš 20 metų tokių istorijų būdavo ir mieste. Teko žiūrėti motinai į akis, prašančiai 16metų dukros dokumentų, nes išleidžia su 33 metų sugyventiniu į užsienį gyventi... "juk jis geras, visą giminę jau įtaisė ten...? Ir ką mokytoja galėjau padaryti? NIEKO. Toks šeimos pasirinkimas. Čia valstybinio masto bėda - žmonės nebeturi vizijos, kas bus, nes nebėra sistemos, paremtos logikos principais. Yra tik pokyčiai, vedantys į niekur ir jau užaugusi antra karta, gyvenanti iš pašalpų...
2018-03-03 15:17

178.16.42.210 LTU

27 LINA

Mieste tikrai nera tokiu bletsvu,nu kaimuose tas jaunimas ir bukas ir tupas,jokiu normaliu uzsiemimu,prisigerti ir dulkintis.Kosmaras😱😱
2018-03-03 15:16

78.56.120.42 LTU

26 AČIŪ JUMS TV 3 IR LNK

Būkit svolačiai prakeikti
2018-03-03 15:14

78.57.134.131 LTU

25 NESUPRATĖLIS

Skurdas. Ir visas paaiškinimas. Motinėlės kuo greičiau stengiasi išstumti dukras nesvarbu į kieno glėbį. Svarbu, kad viena burna mažiau. Pvz. "garsusis Perezas", kuris varo ant mergaitės tėvų, kad nesirūpina. O tėvukams, kad tik greičiau iš namų ir nereikėtų išlaikyti.
2018-03-03 15:14

78.58.99.143 LTU

24 NIEKO NUOSTABAUS

Tai kad televizija, internetas propaguoja tokias sekmes istorijas, kuo daugiau sugyventiniu pakeiti, tuo garsesne izymybe tampi. TV kanalai varzosi del tokiu “zvaigzdziu”.