2018-07-27

Kas meluoja?

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas įvertino Lietuvos pasiektą pažangą užtikrinant pilietines ir politines teises
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas liepos 26 dieną paskelbė savo baigiamąsias išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos ketvirtojo periodinio pranešimo pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Lietuvos užsienio reikalų viceministro Nerio Germano vadovaujama vyriausybinė delegacija pristatė liepos 10–11 dienomis Ženevoje vykusioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 123-iojoje sesijoje.
Žmogaus teisių komiteto baigiamosiose išvadose teigiamai įvertintos Lietuvos pastangos 2012-2018 metų laikotarpyje stiprinti žmogaus teisių apsaugą, valstybės institucijų veiklą, skirtą užtikrinti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą. Šiame kontekste pozityviai įvertinti sprendimai dėl Nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir Tautinių mažumų departamento sukūrimo.
Atskirai pažymėti Lietuvos veiksmai užtikrinant vaikų teisių apsaugą, migrantų, pabėgėlių ir nacionalinių mažumų teises ir lyčių lygybę. Taip pat įvertintos pastangos kovoje su kankinimais, smurtu artimoje aplinkoje ir diskriminacija. Lietuvai rekomenduota aktyviau kovoti su neapykantos nusikaltimais, užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir gerinti įkalinimo sąlygas, stiprinti romų ir asmenų su psichosocialine negalia teises, užtikrinti žmogaus teises kovos su terorizmu ir smurtu prieš moteris srityje, ratifikuoti Stambulo konvenciją bei kovoti su diskriminacija lyties ir seksualinės orientacijos pagrindu.  
Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas apima teisės į gyvybę, teisingą teismą, asociacijos teisės, kankinimų draudimo ir kitus klausimus. Iš Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų kylantis pranešimo rengimas ir interaktyvus dialogas su Žmogaus teisių komitetu yra labai svarbus procesas, kuris parengia gaires Lietuvai dėl tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų įgyvendinimo Lietuvoje stiprinimo.
Lietuva prie Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto prisijungė 1991 metų kovo 12 dieną. Pakto nuostatų įgyvendinimą valstybėse – pakto narėse stebi ir rekomendacijas joms teikia JT Žmogaus teisių komitetas. Prie jo prisijungusios valstybės privalo periodiškai teikti pranešimus Jungtinėms Tautoms apie pakto nuostatų įgyvendinimą ir dalyvauti šių pranešimų svarstyme Žmogaus teisių komitete. Lietuva penktąjį periodinį pranešimą pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą turės parengti iki 2024 metų.
Visą informaciją, susijusią su Lietuvos ketvirtojo periodinio pranešimo pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktu, galima rasti žemiau pateiktoje nuorodoje  https://tbinternet.ohchr.org/_layouts/treatybodyexternal/SessionDetails1.aspx?SessionID=1213&Lang=en

S. Tomas nuo Elbruso apie LT ​žulikus: jie meluoja, jie meluoja 
Primintina, kad po to, kai prof. S. Tomas kreipėsi į TBT prokurorę su prašymu apkaltinti V. Adamkų, V. Adamkaus rėmėjai pradėjo grasinti jį nužudyti ir advokatas turėjo bėgti į Monako Kunigaikštystę.

Ar iš Rusijos?

Rusijos užsienio advokatas Stanislovas Tomas

2018-07-26

Заседание в Петербурге


Вечером 26 июля из-за визита премьер-министра Дмитрия Медведева в Санкт-Петербург аэропорту Пулково пришлось перейти на внештатный режим работы. Об этом сообщает «Фонтанка».

По данным издания, из-за правительственной делегации в небе пришлось кружить нескольким самолетам.

«Фонтанка» вычислила, что в 18.52 в Петербург прибыл Ил-96 спецотряда «Россия», а в 19.35 — самолет A319. Через несколько минут СМИ сообщили о прибытии Медведева в город.
В итоге пассажирскому самолету, прибывшему в Пулково из Симферополя, пришлось делать круги над аэропортом, а затем лететь в Москву и запрашивать посадку во Внуково, чтобы не остаться с пустыми баками. На борту лайнера находились петербуржцы с грудными детьми.
Самолет Finnair, летевший из Хельсинки, получил разрешение на посадку только после пяти кругов над Финским заливом. Прибывший из Самары лайнер в течение 30 минут сжигал топливо над южной частью города.

По данным «Фонтанки», на земле из-за визита Медведева перекрыли платную магистраль Западный скоростной диаметр и кольцевую дорогу.

В Петербурге Медведев примет участие в заседании Евразийского межправительственного совета, в неформальном ужине глав делегаций и встретится с премьер-министрами стран  Евразийского экономического союза.

2018-07-25

Ar Sausio 13-ji užbaigė valstybės perversmą?

Kodėl taip sakau?

1. Rengiant  1991 m. sausio 4 d. „Lietuvos Aido“ numerį, buvo gautos 6 užuojautos dėl Irenos Ozolienės ir Romualdo Ozolo sūnaus Džiugo žūties. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama Kazimiros Prunskienės, irgi pareiškė užuojautą Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojui Romualdui Ozolui
dėl skaudžios nelaimės – sūnaus netekimo. Po šio jaunuolio mirties manyta, kad vienas Lietuvos Atgimimo sąjūdžio steigėjų Romualdas Ozolas
 
dėl 18-mečio sūnaus Džiugo netekties palūš.

2. 1991 m. sausio 8 d. iš LR Ministrės pirmininkės pareigų pasitraukė Kazimira Prunskienė 
 
(atsistatydino kuomet protestus prie vyriausybės suorganizavo pučistų ir nepriklausomybės priešininkų organizacija „Jedinstvo“. Prieštaringai vertinamame interviu su žurnaliste Laima Pangonyte (taip pat ir savo biografinėse knygose), Prunskienė teigė, esą taip pasielgė siekdama politinio stabilumo, nes ginčai su V. Landsbergio remiamais politikais peržengę ribas.)

3. Lietuvos Respublika dvi dienas gyveno be ministro pirmininko, kol sausio 10 dieną juo buvo paskirtas ne sūnaus netektį išgyvenęs vicepremjeras Romualdas Ozolas, bet Albertas Šimėnas.

LR Ministras pirmininkas (Lietuvos rekordas - 3 dienos: 1991 m. sausio 10 d. 20 val. – sausio 13 d. 5 val.) Albertas Šimėnas 
Sausio 13-ąją pradingo.

4. Iš Romualdo Ozolo užrašų:

1991 01 06, 09.17–11 val.

Naudžiūnas** (DĖMESIO!) žino apie Čepaičio*
 
V.Čepaitis*, A.Šimėnas ir G.Vagnorius 1991 01 12

RENGIAMĄ PERVERSMĄ [Apie rengiamą, jei iš tikrųjų, parlamentinį Vyriausybės nušalinimą, kurį AUTORIUS VADINA PERVERSMU. Toliau tas žodis vėl taikomas sovietų kariniams veiksmams, tačiau teksto pabaigoje – dar sykį politiniam vyriausybės nušalinimui...] ir tuo pasinaudos.


5. Atsiradus Albertui Šimėnui,
(Aukščiausioji Taryba atleido iš Ministro Pirmininko pareigų Albertą Šimėną, kaip nežinia kur esantį ir negalintį eiti pareigų. Ministru Pirmininku paskirtas Gediminas Vagnorius, jo pavaduotoju – Zigmas Vaišvila. Vakarop Albertas Šimėnas pasirodė parlamente), Gediminas Vagnorius
iš ministro pirmininko pareigų nebepasitraukė.

Beliko išsiaiškint kieno parėdymu tankai iš sovietinio karinio 1991-ųjų Šiaurės miestelio išžlegėjo į Vilniaus gatves būtent per stačiatikių/krikščionių-ortodoksų/pravoslavų Senuosius Naujuosius Metus - ligšiol džiaugiuos, kad dėl šitos aplinkybės nekilo masiniai konfliktai tarp lietuvių ir rusų (mums 1991 01 13 žuvusius tom dienom kasmet pagerbt rūpi, o jiems gi daugelį amžių švęstus Naujuosius Metus atžymėt).

* Virgilijus Čepaitis vėliau buvo paskelbtas KGB-istu ir iš viešosios erdvės pašalintas.

** Algimantas Naudžiūnas (g. 1942 m. birželio 22 d. Naujojoje Slabadoje) – vienas 1991 m. valstybės perversmo***  iniciatorių.

*** Sausio įvykiai – 1991 m. sausio mėnesio įvykiai, kurių metu Lietuvoje buvo MĖGINTA ĮVYKDYTI**** valstybės perversmą panaudojant Sovietų Sąjungos (SSRS) ginkluotąsias pajėgas, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenę ir SSRS Valstybės saugumo komitetą (KGB), siekiant atkurti Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) politinę valdžią Lietuvos Respublikoje.

**** Taigi: MĖGINTA ĮVYKDYTI valstybės perversmą, bet įvykdytas VALSTYBĖS PERVERSMAS, apie kurį savo užrašuose rašė Romualdas Ozolas.

P.S. KUR RUBLINIAI INDĖLIAI, GEDIMINAI?

Kur?

Šis klausimas tikrai svarbus, nes:

europarlamentaras



pabrėžė, kad keliant okupacijos žalos atlyginimo klausimą būtų naudinga konkretizuoti atskirus dalykus. Pavyzdžiui, jis priminė Lietuvos piliečių prarastus indėlius SSRS Taupomajame banke.

 "Daugybę metų nesisekė ankstesnės sudėties Seime priimti rekomendaciją, kad Vyriausybė turėtų duoti nurodymą atitinkamoms žinyboms, jog Rusijos konfiskuotų rublinių indėlių sumos taip pat turi būti įrašomos į okupacijos žalą. Buvo išvežti keli milijardai rublių į Rusiją. Negaliu pasakyti, kad Rusija atsisako svarstyti tą klausimą, nes niekas nedrįsta kelti to klausimo", - pareiškė V.Landsbergis.


Taigi: kodėl nedrįsta?

JUK TŲ INDĖLIŲ SUMOS DIDŽIULĖS.

Ar tie milijardiniai rubliniai indėliai, kurie vėliau buvo „atkurti" visų mūsų lėšomis, tikrai buvo Rusijos konfiskuoti?



Jei „Vilniaus brigada"
išvežė (prokuroras Gintaras Jasaitis pasakoja), negi nieko neparvežė? 

Jei parvežė - kam parvežė?

Galų gale - kodėl išvežė, kas jiemjs leido išvežti?

Išvežti tuo metu, kai Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius iš TV ekranų kvietė neiti atsiimti į tas taupomąsias kasas tų indėlių, nes pinigų - sakė jis - yra, nesą tik „piniginių ženklų".

Tai ... tuos „piniginius ženklus" ir išvežė, taip išeina.

PRADINGĘ VISŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ INDĖLIAI VIENINTELIAME SOVIETMEČIO "BANKE" - TAUPOMOSIOSE KASOSE - GEROKAI IŠKREIPĖ MŪSŲ KĄ TIK NEPRIKLAUSOMYBĘ ATGAVUSIOS ŠALIES EKONOMIKOS TRAJEKTORIJĄ, TIESA?




Rusijos užsienio advokatas Stanislovas Tomas


Danas*
 

Apie mus




Stanislovas Tomas gimė 1983 m. Kai jam buvo 21 metų, jis tapo Prezidento Rolando Pakso atstovu Europos žmogaus teisių teisme. Tuo metu R. Paksas turėjo keturis atstovus, tačiau Strasbūro Teismas atsisakė nagrinėti visų kitų advokatų argumentus, o pagrįsta pripažino tik Stanislovo rašytą dalį. 

Advokato darbo kokybė tokia aukšta, kad kartais jam pavykdavo laimėti net per 6 valandas.


Po studijų Briuselyje, Liuvene, Liuvanėje, Vilniuje, San Marine, Namiure, Liuksemburge, Rygoje, Londone, Berlyne, Madride, Niujorke, Osle, Harvarde, 2010 m. jis apsigynė teisės daktaro disertaciją Sorbonoje (Paryžius).

2014 m. S. Tomui suteikti trys teisės profesoriaus vardai – Rusijos naujajame universitete (Maskva, ten pat kur studijavo žymiausios Rusijos vunderkindės Kniazevos, 10 metų įstojusios į universitetą), Eurazijos teisės akademijoje ir Narxoz universitete (Almata). S.Tomui tapus jauniausiu profesoriumi lietuvių tautos istorijoje, Eaglex Ltd (???) pažadėjo sumokėti 10 000 € tam lietuviui, kuris numuš (:)) jo rekordą ir 30 metų gaus 4 profesoriaus vardus. Tačiau universitetas, suteikiantis vardą, turi turėti ne trumpesnę kaip 20 metų istoriją.


Stanislovas Tomas yra hiperpoliglotas ir moka anglų, prancūzų, rusų, lenkų, katalonų, ispanų, portugalų, lietuvių, latvių, baltarusių, olandų, vokiečių kalbas. Mokosi kinų, bulgarų ir ukrainiečių.

Profesoriaus Tomo DNR struktūroje nustatytas genotipas Nr. rs6994992(T;T)-rs1800955(C;T)-rs9536314(G;T)-rs17070145(T;T)-rs1799990(A;A) 
rs6994992(T;T)-rs1800955(C;T)-rs9536314(G;T)-rs17070145(T;T)-rs1799990(A;A)
dar vadinamas "genialumas, beprotybė ir naujovės", kas ne retai neretai leidžia rasti originalius, netikėtus ir veiksmingums teisinius sprendimus. 


Apsilankykite advokato prof. dr. Stanislovo Tomo Youtube kanale ir Eurolitigation bloge .








Stanislovas


Wikipedia apie JT Žmogaus teisių komiteto sprendimų vykdymo būtinybę: 
 
Правовое значение соображений Я. Мёллер и А. де Заяс (англ.) оценивают так: «несмотря на тот факт, что формально соображения Комитета не являются юридически обязывающими, набирает силу мнение, что государства-участники обязаны обеспечить жертву нарушения, констатированного Комитетом, эффективным средством правовой защиты в соответствии с ч. 3(а) статьи 2 Пакта»[2].  

Понятно? 

 
 

2018-07-24

ATR sugalvojo Leon Lech Beynar

Žečpospolita,
kurios nebuvo...

Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita; lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów...

Leon Lech Beynar
was born on 10 November 1909 in Simbirsk, Russia,[1] to Polish parents, Mikołaj Beynar and Helena Maliszewska. His paternal grandfather, Ludwik Beynar, fought in the January Uprising and married a Spanish woman, Joanna Adela Feugas.[2] His maternal grandfather, Wiktor Maliszewski, fought in the November Uprising.[2] Both of his grandfathers eventually settled in the Russian Empire.[2] His father, Mikołaj, worked as an agronomist.[2] Beynar's family lived in Russia and Ukraine—they moved from Simbirsk to a location near Bila Tserkva and Uman, then to Kiev until the Russian Revolution of 1917, after which they decided to settle in the independent Poland.[3] After brief stay in Warsaw, during the Polish–Soviet War, his family settled in Opatów, and in 1924, moved to Grodno.[2]
 
Beynar graduated from gymnasium (secondary school) in Wilno (Vilnius) and graduated in history from Stefan Batory University in Wilno (his thesis concerned the January Uprising).[1][2][4] At the university he was an active member of several organizations including Klub Intelektualistów (Intellectuals' Club) and Akademicki Klub Włóczęgów (Academic Club of Vagabonds). After graduating, he finished training for the officer cadet (podchorąży) in the Polish Army.[2] From 1928 to 1937 he lived in Grodno, where he worked as a history teacher in a gymnasium; later he was employed as an announcer for Polish Radio Wilno.[1][2][3] Here also, Beynar embarked on his career as author and essayist, writing for a Vilnius conservative newspaper, Słowo (The Word).[1] On 11 November 1934 he married Władysława Adamowicz, and in 1938 his daughter Ewa was born.[2] In 1935 he published his first history book – about King Sigismund II Augustus, Zygmunt August na ziemiach dawnego Wielkiego Księstwa (Sigismund Augustus on the Lands of the Former Grand Duchy [of Lithuania]).[1]

During World War II, Beynar was a soldier in the Polish Army, fighting the German Wehrmacht when it invaded Poland in September 1939.[1][3] He commanded a platoon near Sandomierz and was eventually taken prisoner by the Germans.[2] While in a temporary prisoner-of-war camp in Opatów, he was able to escape with the help of some old school friends from the time his family lived there in the early 1920s.[2] He joined the Polish underground organization, "Związek Walki Zbrojnej" (Association for Armed Combat), later transformed into the "Armia Krajowa" ("AK"; the Home Army), and continued the fight against the Germans.[1][3][4][5] In the resistance he had the rank of lieutenant, worked in the local Wilno headquarters and was an editor of an underground newspaper "Pobudka".[2][3] He was also involved in the underground teaching.[2][6] In July 1944 he took part in the operation aimed at the liberation of Wilno from the Germans (Operation Ostra Brama). In the wake of this operation, around 19–21 August, his partisan unit, like many others, was intercepted and attacked by the Soviets.[6] He was taken prisoner; sources vary as to whether he was to be exiled to Siberia[citation needed] or conscripted into the Polish People's Army.[6] Either way he escaped and rejoined AK partisans (the Home Army 5th Wilno Brigade).[3][5][7] For a while, he was an aide to Major Zygmunt Szendzielarz (Łupaszko) and was member of the anti-Soviet resistance, Wolność i Niezawisłość (WiN, Freedom and Independence). He was promoted to the rank of captain.[1][3][4][5] Wounded in August 1945, he left the Brigade before it was destroyed by the Soviets, and avoided the fate of most of its officers who were sentenced to death.[5][7] While recovering from his wounds, he found shelter in the village of Jasienica.[1][7]

Jasienica.

Jasienica book publishing begun with a historical book, Zygmunt August na ziemiach dawnego Wielkiego Księstwa (Sigismund Augustus in the lands of the former Grand Duchy; 1935). He is best known for his highly acclaimed[15] and popular[1] historical books from the 1960s about Piast Poland, Jagiellon Poland and the Polish-Lithuanian Commonwealth: Polska Piastów (Piast Poland, 1960), Polska Jagiellonów (Jagiellon Poland, 1963) and the trilogy Rzeczpospolita Obojga Narodów (The Commonwealth of Both Nations, 1967–1972).

... sąvoka „Abiejų tautų respublika“ atsirado tik 1967 metais ir ją sukūrė lenkų rašytojas Pavlas Jasenica ir ji stebėtinai greitai įsitvirtino visoje taip vadinamoje "akademinėje bendruomenėje" net nesusimąstant jog ta savoka yra Lietuvos istorijos klastojimo įrankis.

Šie teiginiai - Vladimiro Troščenkos.

Rzeczpospolita Obojga Narodów

cykl esejów historycznych Pawła Jasienicy wydany w latach 1967–1972 przez Państwowy Instytut Wydawniczy.

Žečpospolitos NEBUVO!

Oficjalną nazwą państwa było 

Królestwo Polskie i Wielkie Księstwo Litewskie (lit. Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, ukr. Королівство Польське та Вели́ке князі́вство Лито́вське Koroliwstwo Polśke ta Wełyke Kniaziwstvo Łytowśke, biał. Каралеўства Польскае і Вялікае Княства Літоўскае Karaleŭstva Polskaje i Vialikaje Kniastva Litoŭskaje). Do XVII wieku w traktatach międzynarodowych i pismach dyplomatycznych używana była łacińska nazwa Regnum Poloniae Magnusque Ducatus Lithuaniae[28][29].

Pasižiūrėkim, kaip lietuviškoji Vikipedija PLAUNA SMEGENIS LIETUVIAMS:

Liublino unijos akte, kuriuo sukurta ši valstybė, valstybės pavadinimas nėra nurodytas (GERAS?).[4] Vėliau susiklostęs oficialus valstybės pavadinimas buvo Królestwo Polskie i Wielkie Księstwo Litewskie, t. y. Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (KODĖL PRADŽIOJ LENKIŠKAS, O TIK PO TO LIETUVIŠKAS PAVADINIMAS „SUSIKLOSTĖ")? KUR LOTYNIŠKAS PAVADINIMAS? JUK VAKARŲ EUROPOJE TUOMET LOTYNIŠKAI SIRAŠINĖTA!) Valstybės gyventojai valstybę paprastai vadino „Žečpospolita*“ (KODĖL??) (lenk. Rzeczpospolita). Lenkiškas terminas Rzeczpospolita yra tiesioginis lotyniško Rei Publicae („viešasis reikalas“) vertimas (KAS JUMS ŠITAIP SAKĖ???), dėl to į lietuvių kalbą dažnai verčiamas kaip „Respublika“. Lenkijos karalystę gyventojai dažniausiai vadino „Karūna“ (lenk. Korona), o Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – Lietuva, kartais – Didžiąja Kunigaikštyste. Užsieniečiai valstybę paprastai vadino tiesiog Lenkija (KODĖL??).

Suraskit Lenkiją** pas užsienietį Aleksandrą Puškiną:

КЛЕВЕТНИКАМ РОССИИ

О чем шумите  вы, народные витии?
Зачем анафемой грозите вы России?
Что возмутило вас? волнения Литвы**?
Оставьте: это спор славян между собою,
Домашний, старый спор, уж взвешенный судьбою,
Вопрос, которого не разрешите вы.

Уже давно между собою
Враждуют эти племена;
Не раз клонилась под грозою
То их, то наша сторона.
Кто устоит в неравном споре:
Кичливый лях, иль верный росс?
Славянские ль ручьи сольются в русском море?
Оно ль иссякнет? вот вопрос.

Оставьте нас: вы не читали
Сии кровавые скрижали;
Вам непонятна, вам чужда
Сия семейная вражда;
Для вас безмолвны Кремль и Прага;
Бессмысленно прельщает вас
Борьбы отчаянной отвага —
И ненавидите вы нас...
За что ж? ответствуйте: за то ли,
Что на развалинах пылающей Москвы
Мы не признали наглой воли
Того, под кем дрожали вы?
За то ль, что в бездну повалили
Мы тяготеющий над царствами кумир
И нашей кровью искупили
Европы вольность, честь и мир?..

Вы грозны на словах — попробуйте на деле!
Иль старый богатырь, покойный на постеле,
Не в силах завинтить свой измаильский штык?
Иль русского царя уже бессильно слово?
Иль нам с Европой спорить ново?
Иль русский от побед отвык?
Иль мало нас? Или от Перми до Тавриды,
От финских хладных скал до пламенной Колхиды,
От потрясенного Кремля
До стен недвижного Китая,
Стальной щетиною сверкая,
Не встанет русская земля?..
Так высылайте ж к нам, витии,
Своих озлобленных сынов:
Есть место им в полях России,
Среди нечуждых им гробов.



* Kas sukišo NEBŪTĄ „Žečpospolitą“
į istorijos vadovėlius, iš kurių mokiausi?

Kodėl tuose vadovėliuose nėra „Krasnūchos"?
Juk būtent taip Vilniaus gyventojai sovietmečiu dažniausiai vadino, o ir dabar kai kas tebevadina Savanorių propektą Vilniuje.

 A?

** Iki Karamzino
istorijos  visur buvo minima Litva, po jos atsirado LATYSHSKIE plemena*** (jiems buvo priskiriami ir žemaičiai su aukštaičiais), bei Polskoe korolevstvo.

Šie teiginiai - Vladimiro Troščenkos.

*** Между сими иноплеменными народами, жителями или соседями древней России, Нестор**** именует ещё Летголу (Ливонских Латышей), Зимголу (в Семигалии), Корсь (в Курляндии) и Литву, которые не принадлежат к Финнам, но вместе с древними Пруссами составляют народ Латышский.

**** Не́стор Летопи́сец, также Нестор Пече́рский, Нестор Ки́евский (ок. 10561114) — древнерусский летописец, агиограф конца XI — начала XII веков, монах Киево-Печерского монастыря. Традиционно считается одним из авторов «Повести временных лет», которая наряду с «Чешской хроникой» Козьмы Пражского и «Хроникой и деяниями князей или правителей польских» Галла Анонима***** имеет фундаментальное значение для славянской культуры.

***** Really Anonymous. 

 

Litani ir Litana


Megalitai šalia Litani

По некоторым данным границы древнего Израиля проходили по реке Литани в нижнем течении. Утверждается, что основатели современного Израиля планировали провести северную границу государства по реке Литани[1]. В 1978 году Израиль на три месяца оккупировал Южный Ливан вплоть до Литани, объясняя свои действия обстрелами и диверсионными акциями со стороны палестинцев с территории Ливана.
Vis tas pats...
Litani (arab. نهر الليطاني‎ = Nahr al-Līṭānī) – upė vidurio Libane, vienas iš svarbiausių vandens išteklių šalyje. Upė prasideda derlingame Bekos slėnyje, vakarų Baalbeke ir įteka į Viduržemio jūrą vakarų Tyre. Siekianti 140 km ilgį, Litani yra ilgiausia upė Libane, kurioje per metus vidutiniškai prateka 920 milijonų kubinių metrų vandens. Litani yra labai svarbi geriamojo vandens gavybai ir hidroelektrinei, esančiai pietų Libane.

Baalbek (/ˈbɑːlbɛk/),[2] properly Baʿalbek[3] (Arabicبعلبك‎‎) and also known as Balbec,[4] Baalbec[5] or Baalbeck,[6] is a town in the Anti-Lebanon foothills east of the Litani River...

Nemenkas Baalbeko
 litas?
Baalbek...

Это могло произойти только в одном случае – блок не был высечен, он был отлит! И отлит на месте. Тогда все вышеперечисленные знаки можно было бы расценить как следы опалубки. Окончательной требуемой формы блок довольно трудно отлить, поэтому, видимо, отливали параллелепипед, а затем ненужное стесывали.*

Kas gi kitas šitokius Megalitus išLiet galėjo - tik Lietuviai;)

Sėdi štai Baalbeke Tikras Lietuvis
Statybininkas:)

Galilėja...

Jėzus

O iki Jėzaus...

Baalbekas senovėje buvęs Baalo ir Dionizo kulto centras. 

Баа́л (общесемит. b’l; др.-евр. בעל или באל — Бел, Бааль, Ваал — букв. когнаты «хозяин или господин»[1]) — вообще является эпитетом «бог, владыка» для разных богов и градоначальников у древних западных семитов[2]. Также являлся конкретным божеством в ассиро-вавилонской этнокультуре, почитавшимся в ФиникииХанаане и Сирии как громовержец
бог плодородия, вод, войны, неба, солнца и прочего.

Na, žinoma, kaip be jo, visokiais vardais vadinamo šiandien dundėjusio Dundulio?

* Prirašyta, kad tyrė tyrėjai - ne betonas ten, o akmuo. 

Bet kad nemokėta kadaise tokius megalitus išlieti - niekas neįrodė.

TAIGI:)

Litana:
http://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/litana-imasi-nerudijancio-plieno-gamybos-765745

Litana:)