2. Maskva nurodė, kad sekmadienį V.Putinas tikriausiai taip pat pasimatys su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Kremlius siekė atgręžti Vokietiją prieš Jungtines Valstijas
dėl krizės Ukrainoje, išnaudodamas Berlyno priklausomybę nuo
Rusijos tiekiamų dujų ir siekdamas išvengti tolesnių Vakarų
šalių sankcijų.
Prieš išvykdamas į Lotynų Ameriką, V.Putinas pasmerkė Vašingtono „įžūlią veidmainystę“ dėl kibernetinio šnipinėjimo, kurio mastą atskleidė buvęs JAV žvalgybos
kontraktininkas Edwardas Snowdenas, kuriam Rusija
yra suteikusi prieglobstį.
Toks Rusijos lyderio pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai
Vokietija ketvirtadienį išsiuntė JAV Centrinės žvalgybos (CŽV) stoties Berlyne vadovą dėl įtariamo A.Merkel šnipinėjimo.
3. Vėliau V.Putinas išskris į Buenos Aires, kur, pasak analitikų,
tikriausiai sieks susitarti dėl Rusijos investicijų į Argentinoje
atrastą Vaka Muertos naftingųjų skalūnų telkinį, kuriame, kaip
manoma slypi 22,8 mlrd. barelių naftos. Minimas telkinys potencialiai
yra vienas didžiausių iš kada nors atrastų.
Argentinai, kuri buvo atkirsta nuo kapitalo rinkų po 2001 metais
paskelbto valstybės nemokumo, labai reikalingos užsienio
investicijos.
Prezidentė Cristina Kirchner veikiausiai
sieks pritraukti Rusijos kapitalo, kai jos vyriausybė kovoja, kad
išvengtų naujo bankroto, JAV teismui nurodžius iki šio mėnesio
pabaigos sumokėti daugiau nei 1,3 mlrd. dolerių padidintos rizikos
fondams, atsisakiusiems prieš Argentinos skolų restruktūrizavimo
programos.
4. Kairiųjų pažiūrų Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega,
kurio šalies sandinistų režimas 9-ajame dešimtmetyje palaikė
glaudžius ryšius su Sovietų Sąjunga, pasitiko V.Putiną oro uoste
su savo žmona ir armijos vadu.
„Pirmą kartą Rusijos prezidentas lankosi Nikaragvoje“, –
švytintis N.Ortega sakė per trumpą spaudos konferenciją oro uoste.
Prieš šią kelionę V.Putinas sakė, kad Rusiją domina Lotynų
Amerikos naftos ir boksitų ištekliai. Jis taip pat ketina siūlyti
regiono lyderiams didesnes Rusijos investicijas ir intensyvesnę
prekybą.
Pasak analitikų, V.Putinas per šią kelionę taip pat nori
pademonstruoti, kad nepaiso Briuselio ir Vašingtono, paskelbusių sankcijas kai kuriems artimiausiems jo sąjungininkams dėl Maskvos
įvykdytos Krymo aneksijos ir pagalbos prorusiškiems separatistams
Ukrainoje.
5. V.Putinas atvyko į Nikaragvą po vizito Havanoje, kur jis su
Kubos prezidentu dalyvavo ceremonijoje, per kurią buvo pasirašyta
keliolika dvišalių sutarčių, tarp jų ir dėl naftos telkinių
paieškos bei žvalgymo prie šios salos krantų, tarptautinio oro
bendrovių centro įsteigimo Kuboje ir 1,6 mlrd. JAV dolerių vertės
įrangos pardavimo dviem Kubos šiluminėms jėgainėms.
Prieš V.Putino vizitą Rusija nurašė 90 proc. nuo sovietinio laikotarpio besitęsiančių Kubos skolų, kurių bendra suma didesnė negu 30 mlrd. dolerių.
Vėliau Rusijos lyderis susitiko su R.Castro vyresniuoju broliu
– 87 metų Fideliu, Kubos revoliucijos tėvu.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą