Pradžioj buvo žadas!

Pradžioj buvo žodis?

Hebraiškas?

Chebryte:)

Žadinu, nubuskim.

1 žãdas sm. (4) Rtr, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, (2) KBII53, Š, NdŽ; H 1. R, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, RtŽ, I, L galėjimas kalbėti, kalba: Kalba, žadas, tarma SD156. Mes jį jau radom be žado K. Ligoniui žãdas užpuolė, ir neiškalba žodį J. Be žado Lex82, SD194, R334, MŽ447. Jau be žado yra N. Dideliu vargu atgaivino ją žmonės, bet žadas prapuolė LzP. Anam velnias atėmė žãdą Pln. Žãdą užima, kai pasiklausai [radijo], kas sviete dedas Brš. Jau ji pati nebekalbėjo, be žãdo buvo Krs. Ligonis žãdą atkando, ėmė šnekėt Ėr. Užkando žãdą bobutei Žl. Kumet ligoniuo yr žãdas užkritęs, reik pasmilkyti švenčiausios panos žolelėms, žadas atkris Vkš. Ko tyli kaip stulpas, ar žãdas užkrito? Plt. Kitims žadas užpula P. Dėl neištikėjimo pateriojęs buvo Zacharijas žãdą DP465. Tep tai vyrai, o kai prie viršinyko (nj.)– tyli, lyg kas žãdą būtų jiem atėmęs Grl. Brolis, trečius metelius eidamas, žãdo neteko Kl. Tujau visa sustingstu, žãdas užkrimta i nebgaliu nėko beištarti Yl.  ^ Be proto gyvensi, be žado mirsi Šts. 2. SD77, Sut, BŽ496 balsas, amas, garsas: Ažukimęs, be žado SD1113. Tas vaikas be žãdo i be žãdo, balso nėra i nėra Trk. Piktumas jam žãdą užėmė, ir jis nebegalėjo išsibart Skrb. Kap vilką paregėjau, man žadą užkando: rėkt an jo norėjau, bet išrėkt negalėjau Lš. Žãdą užtrauka tokį (chuliganą) pamačius! Krš. Ša, kad nebūt nė žãdo Krč. Cit! nė žãdo! (baramas verkiantis vaikas) J.Jabl. Užkando žãdą, dabar jau nei žodžio nebeišgausi Skp. Ką te pakalbėsi prastas žmogus, tik užtraukia žãdą kietai Jnš. Visi ūmai persigando ir jųjų žadas užpuolė prš. Stovim be žado I.Simon. Nebešauksiu, kad kas mane išgirstų – žadas sukepęs gomuryje rš. Žãdo nebtenki, kas ten dedas! Tv. Žadas užkrito S.Dauk. Išganytojas kurčiam nebyliui atgrąžino žãdą regimu stebuklu A.Baran. Didis stebuklas ir reta naujiena regėt veliną be žado SPII73. Jis be žãdo į stubą įšoko KII197. Kaip tą velnį (apie moterį, susidėjusią su vyru) pamačiau, i žãdą užtraukė Krš. Visi žiūrėjo kaip žadą užkandę A.Vien. Eina kai žãdą pametęs Zr. Prarado žãdą – kaip žuvis Rk. Nebuvo tenai nei žado (balso) BB2Kar4,31.  | prk.: Žmonės užkando savo tautos žadą A.Sm.  ^ Subinei žãdą užmušo Rt. 3. sąmonė: Pirmadienį mat žãdo neteko, antradienį ir numirė Slm. Dvi dieni be žãdo buvo Slnt. Be žãdo rado močią parlėkus Skp. Koją persikirto… Visas kraujas išbėgo… Dabar guli be žado LzP. Radome jį begulintį pasliką, be žado L. Jis žãdo jau nustojo Šd. Mamutė keletą dienų išgulė[jo] be žãdo ir numirė Mrj. Antrą dieną da be žãdo tebebuvęs Trk.  ǁ nuovoka: Nė aš žãdo turiu, nė aš proto turiu Ar. 4. kvėpavimas: Žadą užima nuo smarvės, nuo macnumo LMD(Sln). O dūmų gryčio[je], kad net žãdą ema Krs. Ale stiprus dideliai buvo [samagonas], po tam ledvu žãdą beatgavo Trš. Tokia tvankybė, ka žãdą ima kietai Jnš. Laukai kimikalais (chemikalais) visokiais žãdą trauka Nv. Jis be žãdo KBI14. Iš baimės nė žãdo nebatgaunu Vkš. 5. jūros ūžimas: Jūra turi paslaptingą ūžimą, nors ir visai rami, nebanguoja. Tas ūžimas vadinasi žadas Plng. Žadas tolie sausumo[je] girdimas Plng. ◊ be žãdo 1. didelė daugybė: Tuoj pradėjo verstis vaiskas be žado BM160(Jnšk). 2. labai smarkiai: Ta beprotė muša be žãdo Trk. 3. kietai: Krimtu kaip į duobę, miegtu be žãdo Pj. Gerai, miegtu be žãdo Rdn. nė̃ žõdžio nė̃ žãdo visiškai nieko (nesakyti): Jei ana yr su anuo geruoju, ui, ana nė̃ žõdžio nė̃ žãdo an Kazės End.

2 žãdas sm. ppr. pl. (4) Š, DŽ, NdŽ, (2) Š, NdŽ; M 1. žadėjimas, pažadas: Jie su tais žadai̇̃s i pritraukia žmones Sk. A čia žadai̇̃, a tikrai darys? DūnŽ. Džiuginti kaip mažus vaikus visokiais žadais sp. Mun ne žadų̃, o piningo reik: žadai̇̃s žmogus neišsimaitinsi Skdv. Tavo žadai̇̃s negali vieryti – kiek jau tu muni apgavai Slnt. Tavo žadai̇̃s tiek tetiku, kiek pirmuoju sniegu Vvr. Jai tai be žadų̃ tuojau šokt ir padaryt Ukm. Lietuvių kiltį ėmė niekinti, kantrybę žadais ramdyti S.Dauk. Ko prašom mes, tai vis gausim: ant žado tavo ir vardo Mž385. Jis davė žãdą tai savo panai Kpč.  ^ Žadas sulig žagu, dovis sulig nagu J. Vaikio žadai̇̃ lig durių Rdn. Žadas kaip žagas, dovis kaip nagas LTR(Pp). Žãdas lig su žagu Kl. Valdžios žadai̇̃ kaip bezdalas [v]andinė[je] Krš. Žadai̇̃ pažadais ir liekti DrskŽ. Žãdas žadù ir nulieka Ds. Kiek tu žadų̃ esi žadėjusi, tiek tu plaukų neturi LKT90(Rt). 2. burtai: Žadėk žadùs provyti, bene pagysi J. Sako, nevieriji žadam: kad ne žadėjimai, tai karvė būt ažsisrygavus (užsikosėjus nuo įryto daikto) Str. Žadai̇̃ padeda tik, kai moka pirmutinis ai paskutinis vaikas šeimoj Lb. 3. vaškinė žmonių arba jų rankų, galvų, kojų ir kitokia statulėlė: D. Poška pats matęs, kaip Žemaitijoje bažnyčių šventoriuose pardavinėdavo žadus, t. y. vaškines žmonių arba jų rankų, galvų, kojų ir kitokias statulėles rš. ◊ žadai̇̃s (žadų̃ keliai̇̃s) ei̇̃ti (išei̇̃ti, nuei̇̃ti) likti neįvykdytam pažadui: Tavo žadėjimas žadais nuejo, t. y. neišpildei J. Žadėjo atvežt žirnių, bet jie turbūt taip ir išei̇̃s žadų̃ keliai̇̃s Lnkv. Žadėjo žadėjo žadai̇̃s ir išė̃jo Kp. Kas kad žada: vis tiek žadų̃ keliai̇̃s nuei̇̃s Grž. Žadėjo žadėjo mušti, teip ir išẽjo žadai̇̃s End. Ketinau ketinau dirbti – žadai̇̃s ir išẽjo Tv. Žadėjau žadėjau, teip i nuei̇̃na žadai̇̃s Sd. Kiek ko žadėjo, o viskas nuẽjo žadai̇̃s Slnt. Žeda žeda pri daktaro vesti, i nuei̇̃na žadai̇̃s Krš. Tos tavo dovenos taip žadai̇̃s ir nuei̇̃s Lž. Žadėjo žadėjo šliūbą imti, ale žadai̇̃s ir nuẽjo Krš. Teip ir ei̇̃ta žadai̇̃s su ta skola Krtn. žadai̇̃s (žadù) nuléisti (pali̇̀kti) nevykdyti pažado: Žadėk ir išpildyk – nenuléisk visko žadai̇̃s DūnŽ. Žadėjo grąžinti, bet turbūt žadù taip ir pali̇̀ks Akm. Ana žada vis, žada, žadai̇̃s anai paliẽkta Vgr. Žadėjo palitą nupirkti, bet pali̇̀ko žadai̇̃s Trš.

Lietuviais esame mes gimę.