Abitūra (lot. abire - 'nueiti'; abiturire - 'būti (tapti) išėjusiam', , abiturium - 'abitūra') - aukščiausia bendrojo arba vidurinio (išsi)lavinimo pakopa; baigiamieji vidurinio mokslo baigimas, jo baigiamieji egzaminai, kuriuos sėkmingai išlaikius, įgyjama teisė stoti į aukštąją mokyklą.
ot. abire - 'nueiti'; abiturire - 'būti (tapti) išėjusiam'?
Abitas
ãbitas (habit).
1. vienuolių ilgas apdaras: Jis juodą abitą dėvėjo.
2. bjauriai pasiūtas drabužis, ppr. moteriška suknia. .
??
Anokia paslaptis - kai parklupdė, nuo Mokų nuvaikė vaikus, mokyti tik buožinytiškai galima buvo. 1. vienuolių ilgas apdaras: Jis juodą abitą dėvėjo.
2. bjauriai pasiūtas drabužis, ppr. moteriška suknia. .
??
gãlimas, -à adj. (3b) kuris gali įvykti, atsitikti, įvykdomas: Tai negãlimas daiktas K. Ateik taip anksti, kaip galimà KII67.
gãlima n.: Galima šiek tiek numanyti ir iš vietų vardų K.Būg. Daryk kaip gãlima, o ne kaip norima Sch77. Jau gãlima ir rugiai pjauti J.Jabl. |
Tai galiūnai!
Galijotas.
Ir apsirengė Tauta abitą...
Abiturientas (lot. abituriens) - paskutinių (baigiamųjų) bendrojo arba vidurinio, gimnazijino (išsi)lavinimo metų (t. y. vidurinės mokyklos ar gimnazijos) moksleivis, besiruošiantis laikyti baigiamuosius egzaminus arba juos laikantis arba jau juos išlaikęs.
Universitetai.
:))
Baikit!
Juk XXI amžius AD.
Cha ... cha cha:
Vokietijoje po abitūros (vok. Abitur) įgyjama „bendroji aukštojo mokslo branda“ (vok. Allgemeine Hochschulreife), vad. „pilnoji“ abitūra (Vollabitur), turint teisę stoti ir vėliau studijuoti bet kurioje aukštojoje mokykloje (Hochschulzugangsberechtigung).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą