Apčeravoti Keravotojai

1 ×keravóti, -ója, -ójo (l. kierować) tr., kėravóti, kė́ravoti, kė̃ravoti, -oja, -ojo 1. valdyti, laikyti: Keravok gerai, kad neįverstum į ravą Rm. Kaip kėravósi, teip važiuosi Vžns. Pilnas kelias žmonių – dviratį gerai keravók Klov. Gerai keravok valtį Ilg. Mes stumsim vežimą, o tu kė́ravok Alvt. 2. saugoti, prižiūrėti: Keravók, ka vėjas kepurės nenupūstų į pelkę Slnt. Tu, tvorele, tu, žalioji, kožną girtą kė́ravoji! Ldvn. Tą dukterį ans keravoja kaip akį kaktoj LTR. Keravok keravok, gal vagį sugausu Akm. Karvė tvinksta, šiąnakt gal turės, reikia keravóti Kln. Tėvelis pirties pečių keravó[ja] Plt. Kėravók savo pačią šimtą kartų labiau kaip močią Alz. Kė̃ravok akis – prikiši (pagadinsi) Pmp.  ^ Jei tu drabužio nekeravóji, ir tavęs drabužis nekeravós KlvrŽ. Kas nekeravó[ja] papenčio, nustó[ja] ir kepalo Plt. Keravok kai šašą, kad neužgautum Sln. Trupučius keravók kraustydamos J.  | refl.: Plėšikas keravojas nu policijos Mžk. Keravójaus, o vis tiek gavau su kūliu į kaktą Slnt. Keravókis, kad arklys neantliptų Plt. Reik pačiam keravotis, kad neįkąstų Sk. Keravokiatės vilkų Yl.  ^ Kėravókis jaunysto[je], kad nenuslystumei J. 1 ×iškeravóti tr. 1. pajėgti suvaldyti: Tu dar jaunas, kad iškeravótum arklį Ktk. 2. išsaugoti: Kas gi kitas jį gali iškeravót, kad pats nestvarkys? Užp. Iškeravók vaiką, kad gerai eitų Ds. 1 ×nukeravóti 1. tr. nuvaldyti, nutaisyti kaip reikiant: Vaikas da nenukeravója žagrės Ds. Gerai nukeravok, kad galėtum įvažiuoti į daržinę Vdk. 2. intr. nueiti: Ans į Salantus nukeravó[ja], daugiau nebgalia Krtn. 1 ×pakeravóti tr. pasaugoti: Pakeravok, kad vaikas iš lopišio neiškristų Vvr. Pakeravók, kad karvė į kopūstus neįeitų Šts. Pakeravók drabužius eidamas Krp. Pakeravók, ka putra neišbėgtum Slnt.  | refl.: Pasikeravok, kad šuo neįkąstų Ms. Važiuodamas par gelžkelį pasikeravok traukinio Rnv. Kad būčio nepasikeravojęs, būtumi man ant galvos antmetęs Slnt. 1 ×prikeravóti tr. prisaugoti, pasaugoti: Prikeravók, ka kiaulės į daržą nesulįstum Slnt.  ^ Jei pats savęs nesaugos, kitas nė to tiek neprikeravós Slnt. 1 ×sukeravóti tr. sutvarkyti: Tik aš jį sukėravojau Vv.

Prikeravók, ka kiaulės į daržą nesulįstum:)))

Kaip juokinga:((((

×čeravóti, -ója, -ójo (l. czarować) tr., čėravóti, čė̃ravoti, -oja, -ojo Rdm burti. ×apčeravóti tr. 1. apkerėti: Ar apčeravójo kas karvę, kad pieno neduoda! Ėr. Gal kas apčėravój[o], kad tep ilgai serga Kč. 2. negražiai, prastai ką padaryti: Kas tą vaiką taip apčeravójo (negražiai apkirpo)? Vvr. ×sučeravóti tr. sugadinti: Neduok anam siūti, tik sučeravós drabužį, ir gana Vvr. ×užčeravóti tr. užburti: Ar tave užčeravójo kas, kad nekalbi? Ėr.

Cha cha cha....

2 ×keravóti, -ója, -ójo intr. burti. 2 ×apkeravóti (hibr.) tr.; G77 užburti. Keravotojai keravoja