Ar tikrai Raigardas prasmego?

Ar tikrai Raigardas prasmego?

Raigardo mūšis (lenk. Bitwa pod Rajgrodem) – mūšis įvyko 1831 m. gegužės 29 d. 1831 m. sukilimo metu Raigardo mieste tarp Lenkijos Kongreso karalystės sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės.

Sukilėliams vadovavo Antanas Gelgaudas, o Rusijos imperijos kariuomenei Fabian Gottlieb von der Osten-Sacken (koks baltavokietis - beveik kaip Landsbergis :)). Rusijos kariuomenė pasitraukusi iš Lomžos miesto, Raigardo mieste 1831 m. gegužės 22 d. įsirengė gynybinius įtvirtinimus. Po Ostrolenkos mūšio Antano Gelgaudo vadovaujami sukilėliai pradėjo žygiuoti link Raigardo miesto. Sukilėliai netikėtai užpuolė rusų kareivius prie Miečės kaimo. Rusų kareiviai buvo priversti atsitraukti į Raigardo miestą, kur sukilėliai juos nugalėjo ir užėmė miestą. Rusijos kariuomenė pasitraukė Augustavo miesto kryptimi. Rusijos kariuomenė prarado 800 kareivių ir 1200 buvo paimti į nelaisvę. Sukilėliai beveik nepatyrė jokių nuostuolių.

Štai dar vienas Raigardo mūšis, po 163 metų:

Raigardo mūšis (lenk. Bitwa pod Rajgrodem) - 1794 m. liepos 10 d. Kosciuškos sukilimo metu įvykęs mūšis Raigardo mieste tarp Abiejų Tautų respublikos sukilėlių ir Prūsijos karalystės kariuomenės. Sukilėliai naudodami tik šaltuosius ginklus ir neturėdami sunkiosios artlerijos sugebėjo trumpam išstumti Prūsijos kariuomenę iš miesto.

Tai kada ir kuris Raigardas prasmego?

Raigardas (lenk. Rajgród, brus. Райгарад, rus. Райгруд) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje*, Grajevo apskrityje, Raigardo valsčiuje prie Raigardo ežero ir Jegžnios upelio. 1680 gyventojų (2004 m.). To paties pavadinimo valsčiaus ir Raigardo dekanato centras.

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1569 m. miestas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Viduramžių kronikos mini vietovėje gyvenusius jotvingius, pro šalį ėjusį prekybinį kelią, kuris jungė Gardiną su Rytų Prūsija. Gyvenvietė buvo svarbi strateginė vieta, kurioje stovėjo ir nuolat kryžiuočių puldinėjama pilis. Vietovė buvo vadinama Rai, šį vardą kalbininkai kildina nuo žodžio raistas. Pasak legendos, po vieno kryžiuočių užpolimo dalis gyventojų pasitraukė į šiaurę ir apsigyveno prie Nemuno (dabartinis Raigardo slėnis prie Druskininkų). Apie 1290 m. vietovę užėmė lietuviai: Ir sužinojo didysis kunigaikštis Norimantas, kad Dainavos Jotvos girioje (na pušči Dajnova Jatvež) gyvena žmonės (mužiki), kurie neturi ant savęs pono. Ir nuvyko pas juos. Ir jie nesipriešindami pasidavė ir nusilenkė. Ir jis paliko jų valdovu, ir atidavė juos valdyti savo broliui Traideniui. Ir didysis kunigaikštis Traidenis surado prie Bebro upės gražų ir gerą kalną, ten pastato miestą ir pavadina jį Raigardu (Rajgorod) ir pasiskelbia didžiuoju Jotvos ir Dainavos (Jatvezskim i Dojnovskim) kunigaikščiu. Ir jam valdant tą sritį buvo didelių kovų su lenkais, rusais ir mozūrais, ir visada laimėdavo. ^[1] Pilis stovėjo ežero pusiasalyje. Sutinkamai su 1422 m. Melno sutartimi Raigardas buvo pripažíntas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, tarpvalstybinė siena su Kryžiuočių ordinu ėjo per ežero vidurį. Tuo metu Raigardui buvo suteiktos miesto teisės, įkurta Raigardo Šv. Mergelės Marijos Gimimo parapija. Pilį kryžiuočiai sugriovė, miestelis nebeaugo. Buvusią piliavietę, iškilusią net 14 metrų virš ežero paviršiaus, ne kartą tyrė archeologai. Paskutinei 1969 m. ekspedicijai vadovavo Danutė Jaskanis.

Apie 1500 m. miestelis atiteko Mykolui Glinskiui, o vėliau Mikalojui Radvilai II. XVI a. pusiasalio vakarinėje dalyje stovėjo reprezentaciniai rūmai, išsilaikę daugiau kaip šimtą metų. Jie matyt priklausė karalienei Bonai, kuri per teismą daug aplinkinių žemių iš Radvilų atėmė. 1568 m. Raigardui patvirtintos Magdeburgo teisės, buvo suteiktas Raigardo miesto herbas. Nuo 1587 m. minimi miestelio žydai, kurie netoli rūmų griūvėsių pastatė sinagogą. 1794 m. įvyko Raigardo mūšis. 1831 m. gegužės 29 d. prie Raigardo įvyko didelis Raigardo mūšis tarp 1831 m. sukilėlių ir Rusijos caro kariuomenių. 12 tūkstančių sukilėlių, vedami kariuomenės vado Antano Gelgaudo sumušė generolo Fabijono Sackeno vadovaujamus karius. Pastarieji, netekę 800 žuvusių ir 1200 paimtų į nelaisvę, turėjo trauktis į Lietuvą. Miestelėnai aktyviai dalyvavo ir 1863 m. sukilime, po kurio 1870 m. Raigardui miesto teisės buvo atimtos. 1857 m. Raigarde gyveno 1659 žydai, kas sudarė apie 86 % visų gyventojų. XVIII a. įkurtos Raigardo žydų kapinės. Miestelėnai vertėsi žvejyba, taip pat prekyba su kaimyninės Rytų Prūsijos miestais. XIX a. nutiestas Rusijos imperijos žvyruotas vieškelis Sankt Peterburgas – Varšuva ėjo ir per Raigardą. XIX a. pabaigoje miestelio bažnyčioje vikaru tarnavo kun. Adolfas Lapinskas. Pirmojo pasaulinio karo įvykiai, o ypač Antrojo pasaulinio karo metu hitlerininkų įvykdytas holokaustas miestelio žydus visiškai sunaikino. ^[2]

* Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje:)))

Lietuviai...

Raigardas.

Pilį kryžiuočiai sugriovė, miestelis nebeaugo. Buvusią piliavietę, iškilusią net 14 metrų virš ežero paviršiaus, ne kartą tyrė archeologai.