2018-03-18

Antielitas?


Šią savaitę visi nustebo, kai du vyrai prisipažino dalyvavę nužudant premjerą Piotrą Jaroszewiczių ir jo žmoną Alicją Solską.

Ar žudikų areštas padės atskleisti paslaptingiausią XX a. Lenkijos nusikaltimą?

Buvęs Lenkijos premjeras P.Jaroszewiczius – jis Lenkijos Liaudies Respublikos ministrų tarybai vadovavo 1970–1980 metais – ir jo sutuoktinė žurnalistė A.Solska buvo nužudyti prieš 26 metus.

Žudikai iš aukų namų neišsinešė jokių brangenybių, o per tyrimą pradingo svarbūs įrodymai.

Pamažu žudynės apaugo daugybe gandų ir buvo pavadintos paslaptingiausiu praėjusio šimtmečio nusikaltimu.

Nepriklausomą ilgametį tyrimą vykdę žurnalo „Wprost“ žurnalistai iškėlė versiją, kad premjeras buvo nužudytas dėl pokariu rasto nacistų archyvo, kuriame buvo sukaupta kompromituojanti informacija apie SSRS ir Vakarų Europos valstybių vadovus.

Priešmirtinių pokalbių su P.Jaroszewicziumi knygą išleidęs žurnalistas Bohdanas Rolinskis buvo įsitikinęs, jog su buvusiu premjeru susidorota baiminantis, kad jis nepaviešintų informacijos apie naujojo elito praeitį, kurią esą temdė dalyvavimo saugumo tarnybų veikloje šešėliai.

Armijos generolo laipsnį turėjęs P.Jaroszewiczius premjero pareigas ėjo sovietų okupacijos laikais, 1970–1980 metais, o posto neteko įvykus partiniam perversmui Varšuvoje.

Po to buvęs kabineto vadovas tykiai gyveno savo viloje ir politiniame šalies gyvenime nedalyvavo.

Eidamas premjero pareigas 1977 m. P.Jaroszewiczius buvo patekęs į sraigtasparnio katastrofą – jis spėjo, kad taip kažkas kėsinosi į jo gyvybę.

Žurnalas „Newsweek“ svarstė, kad P.Jaroszewicziaus pašalinimu buvo suinteresuota daug asmenų, mat buvęs Lenkijos Liaudies Respublikos ministrų tarybos vadovas neslėpė sukaupęs didelį slaptos informacijos archyvą. P.Jaroszewiczius net klausinėjo bičiulių, ar jie negalėtų perimti jo dokumentų portfelio ir užtikrinti didesnio jo saugumo.

Dienraščio „Fakt“ teigimu, P.Jaroszewiczius savo archyvą kaupęs tam, kad galėtų užsitikrinti neliečiamumą tuo atveju, jei naujoji valstybės valdžia norėtų įkalinti sovietmečio lyderius. Komunizmo laikų politikas bičiuliams neva gyrėsi, jog tokiu atveju jis demaskuotų, kad naujų dešiniųjų partijų lyderiai, buvę „Solidarumo“ judėjimo vadai, patys yra buvę sovietų saugumo organų nariai.

Jis gyrėsi galintis atskleisti ir tai, kad perėjimo į kapitalizmą procesą planavo ir koordinavo komunistams pavaldūs buvę saugumiečiai. Lenkijai išsivadavus iš komunistų jie užėmė ir pačius pelningiausius postus versle, valstybės institucijose.

Žurnalas „Wprost“ spėliojo, kad įsakymas nužudyti P.Jaroszewiczių galėjo ateiti iš Maskvos arba net Vakarų valstybių sostinių. Mat buvęs premjeras per daug žinojo apie 1945 m. Radomiežicų pilyje rastą nacių archyvą. Jame sukaupta kompromituojanti informacija apie SSRS ir Vakarų valstybių vadovus buvo išsiųsta į Maskvą, tačiau dalį dokumentų P.Jaroszewiczius esą buvo pasilikęs sau.

Sovietinės lenkų kariuomenės pulkininkas P.Jaroszewiczius archyvo nuvyko perimti kartu su generolu Jerziu Fonkowicziu ir kariškiu Tadeuszu Stecu.

Pastarieji vėliau taip pat buvo paslaptingai nužudyti savo namuose, o nusikaltimai iki šiol neatskleisti.
Antielitas.




Komentarų nėra: