2019-07-09

B.M.K.Komorovskis


Lenkų istorikas Roman Aftanazy rašo, jog Pranciškus Komorovskis Kavoliškį iš žmonos Lukrecijos fon Liudingshausen–Volf brolio nusipirko XVII a. Nuo tada šis dvaras iki pat 1940 m. sovietinės okupacijos pagal vyriškąją liniją priklausė grafams Komorovskiams. Vietiniai gyventojai lenkų kilmės grafų pavardę sulietuvino ir vadino juos Kamarauskais. Dabar grafų Komorovskių laikus Kavoliškyje mena išlikę trys ūkiniai pastatai, graži liepų alėja, tvenkinys ir ant kalvelės stovintis medinis koplytstulpis. Jis žymi vieno iš Komorovskių – Zigmunto Leopoldo Petro Komorovskio – amžinojo poilsio vietą.
Z. L. P. Komorovskis (1865–1920) mylėjo savo Kavoliškio dvarą, didžiavosi šio krašto istorija ir išreiškė norą, kad jį palaidotų netoli dvaro rūmų ant supilto kalnelio.

Vietiniai senbuviai dar mena, jog mirus grafui, kalnelio centre buvo išmūryta kapavietė ir į ją buvo nuleistas karstas su grafo palaikais. Kavoliškio istorijos žinovas kraštotyrininkas Pranas Paršonis pasakojo, kad apie 1960 m. kažkas bandė įsilaužti į kapavietę, bet sienų mūras buvo toks tvirtas, jog grafo Z. L. P. Komorovskio kapas barbarų išniekinimo išvengė. Vietiniai gyventojai kapo vietą vėl sutvarkė. Tik pirmykštis kryžius pakrypo ir sugriuvo. Kryžių atstatyti ėmėsi Lenkijos prezidentas Bronislovas Marija Karolis Komorovskis (g. 1952 m.). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę B. Komorovskis, tuomet Lenkijos gynybos ministras, kreipėsi į Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios dekaną Juozą Janulį, prašydamas pagalbos atstatant kryžių ant prosenelio kapo Kavoliškio miestelio kalnelyje. Dekanas rado meistrą – tautodailininką, medžio drožėją Petrą Šinkūną. Jo nudrožtas koplytstulpis 1994 m. gegužės mėn. iškilmingai parimo ant grafo kapo. Koplytstulpio pašventinimo iškilmėse proanūkis nedalyvavo, tačiau atvyko Lenkijos ambasados atstovai, buvo Rokiškio tarybos nariai, gausus vietinių gyventojų kavoliškėnų būrys.


Koplytstulpyje lenkų ir lietuvių kalbomis užrašyta, kad čia yra amžina Kavoliškio grafo Zigmunto Leopoldo Komorovskio poilsio vieta.
Mykolo Romerio universiteto garbės daktaras (2008 m.)
2010 m. balandžio 10 d. žuvus prezidentui Lechui Kačinskiui, Bronislavas Komarovskis tapo laikinuoju šalies vadovu.
2010 m. prezidento rinkimuose nugalėjo J. Kačinskį ir tapo Lenkijos prezidentu.[2]

2015 m. spalio 13 d. jam suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas.








Komentarų nėra: