2019-07-14

Mėmelio Kalėjimas


Turm (vok.) -> Turma

×turmà sf. (4) NdŽ, FrnW, Ds, Švnč, Kz, (2) FrnW, Mrk, LzŽ; Š žr. turmas:
1. Vaikai žmonių susitarė budavot miestą su labai aukšta turma Ch1Moz11(turinys).
2. SD114,193, Sut, JII19,206, DrskŽ, Ėr, Vdš, Ob Pakliuvo turmõn OZ59. Pažudė žmonių daugel, visa vientara turmà laukia LzŽ. Už vogimą pateko tur̃mon Alv. Kad eisma turmõn, tai abudu mės dabar, – va tau kalbėt! Č. Tujaus pašaukė tarnus savo ir liepė į turmą tamsią pasvadinti DS147(Vdk). Ažu tai kalinio sėdėjo turmoj SPI36. 
^
 Neišsižadėk nei turmõs, nei tarbos JT377. Turmõs dures plačios ineit, ė išeit siauros Dglš. Turmõj dugno nebus (ilgai reikės kalėti) Žrm. Mandriejai turmosè, smarkiejai kapūse Skdv.

×tur̃mas (vok. Thurm) sm. (2) KII228, K, NdŽ, KŽ, Smln; Q523, Ser
1. MitV151 bokštas: Užraktis Gelgaudo ant Nemunu turi du aukštu turmu J. Turmus jo padarė šimtą uolektų aukštus ir dvidešimtį uolektų storus BBJdt1,3-4. Po mūrų didžios Babilonijos anys įsikas ir jo aukštus turmus ugne užkūrens BBJer51,58.
2. R162,351, 214,470, N, M, JI149, L, DrskŽ, Als, Žg, Ūd, Lp kalėjimas: Aš būčiau ponas buvęs ar turmè supuvęs Vl. Jos (karalienės) globoje buvo raktai nuo turmo BsMtII166(Dkš). Ei, žalia, žalia, žalia giružė, toje giružė[je] tamsus turmùžis JD201. Aš ir išmuščiau turmo langužius, o ir įleisčiau šviesią saulužę KlvD114(Vlkš). Vai neščiau, skriesčia aukso žiedelį, bene išmuščiau turmo duružes BsO397. Tada išleido jiemus Barabošių, kursai dėl maišto ir razbajystos turme buvo VlnE205. Įsodintas į turmą ŽCh71. 
^
 Kam turmas, o man namai Sln. Nerizikavosi – turme nesėdėsi LTR(Zp). Sėdi pana pėdžioj, toj panoj turmas, tame turme turgus (avilys su bitėmis) LTsV583.

Kalėjimas - bene naujadaras, įkalinimo būdą kaladėn koją įrakinant 
menantis žodis:

kalė́jimas sm. (1)
1.  kalėti 1: Kalėjimus … kentė DP213. Gaudavo … ir kalėjimus iškentėti Ns1837,1.
2. R341, 295, KI496, namai laikyti asmenims, kuriems atimta laisvė: Sugavo ir nugabeno į kalėjimą Sch136. Jis metė jį į kalėjimą KBI26. Laisvės atėmimas, uždarant į kalėjimą rš. Kalėjimai saulę pagrobia ir laisvą vėjelį laukų (sov.) S.Nėr. Grasos kalėjimas rš. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti III383. Iš kalėjimo nebgalėjo ano išleisti I. Ižg … kalėjimo išpirkti … butumbime DP263. Įmetė juodu į kalėjimą iki rytojui SkvApD4,3. 
|
 prk.: Carinė Rusija buvo tautų kalėjimas rš.
apkalė́jimas sm. (1)
1.  apkalėti: Aš gatavas esmi su tavimi į apkalėjimą ir smertį eiti NTLuk22,33.
2. R, nelaisvė, vergovė: Aš tave gelbėsiu … iš jų apkalėjimo žemės RBJer30,10. Praneškite apkalėjimą mano sūnų ir dukterių BbBar4,14.
atkalė́jimas sm. (1)  atkalėti 1: Pasitenkino jųjų atkalėjimu ir paleido EncVIII225.
iškalė́jimas sm. (1)  iškalėti 1: Teismas gali pailginti iškalėjimą paprastajame kalėjime ligi dvejų metų rš.
nusikalė́jimas sm. (1)  nukalėti 2 (refl.): Kas to šunies buvęs nusikalėjimas (nusibuvimas vietoje), galia ir pablūsti belakstydamas Grg. Tokiems vaikams tas nusikalėjimas nė už ką Skr.



Tai mėmės to Mėmelio fokiečiai - nugriovė savo pačių mums kalinti pastatytą kalėjimą,
o plytas panaudojo Mėmelio


senamiesčio (tuo metu - naujamiesčio) namams statyti.

Atstatysim!

Komentarų nėra: