Keistas SuPratimas!

Sekma Lieka vakar buvo.

Buvęs ministras Arvydas Sekmokas prieš 5 dienas

šit ką prišnekėjo:

Toks yra supratimas. Astravo elektra tomis linijomis ir užpildys Lietuvos elektros energetikos sistemą. Jei gauname elektrą, tai teks už tą elektrą vienaip ar kitaip mokėti.

Ką, beje, reiškia mokėti?

Ger'ai sako - vienaip ar kitaip...

Nebūtų Sekmokas: atvirkščio r(h)eiškinio galgi nepamiršo?

Draug(h)ai - o kur g(h)erbiamas ponas Samuilas Ošerovskis?

Beje, kadais „h" buvo netariama - težymėdavo kirčio* vietą.

kir̃tis sm. (2) 1. kirtimas, smūgis: Sukirtęs kumelėms po kirtį, Druktenis prabilo Žem. Raitelis kardu kirto porą kirčių rš. Milžiniški žaibo kirčiai viską naikino rš. Iš klojimų sklinda lygūs spragilų kirčiai rš. Staiga jis išgirdo stiprius kanopų kirčius rš. Šmaikštaus botago kirtis yra stipresnis už baslio kirtį ir skaudesnis Kp. Tėvas buvo mūs smarkus: žodis – ir kir̃tis Jrb. Už vieno kirčio krau[ja]s iššoko, kad su botagu kirto Škn. Vienu kirčiù jo galvą nukirto Jrk17. Levas, kirtį į kaktą gavęs, žmogui sako PP86. ^ Ne vienu kirčiu yra medis nukertamas VP34. Ne su vienu kirčiu medį nukerti (su vienu žodžiu nieko taip greit nelaimėsi) ST565. 2. įkirtimo žymė, rantas: Kožnas toksai kirtis vadinos kapa nu žodžio kapoti S.Dauk. 3. vienu dalgio smūgiu nupjaunamas plotas, pradalgė: Lamsargis nebuvo ypatingas pjovėjas, bet jis mėgo imti plačius kirčius J.Avyž. Kirsk platų kir̃tį ir imk didžią skiedrantą J. Ans pjauna plačiais kir̃čiais Užv. Pjovėm pievas atsileidę, mažu kirteliu Šts. 4. prk. laimikis, grobis, laimėjimas: Čia tau būs kir̃tis, jei nutversi beverdant šnapšę Šts. Ūlyčių tamsoje vagims geras kirtis LC1885,34. 5. paėmimas, numušimas kortų (lošiant): Paėmiau aštuonius kirčiùs, jau tikrai neprakišiu Ds. Trečią kir̃tį iš eilės paimu Skr. Aš jau gavau penkis kirčiùs Alk. Mano daugiau kirčių, ir aš išgrajijau Ss. Trijų kirčių tau neužteks NmŽ. 6. glėbys, kirtimas, plekas (šieno, šiaudų ir kt.): Pievo[je] matyti dideli kirčiai Grz. Iš pelkių neša šieną su kir̃čiais, su kirtimais Krš. 7. lingv. stipresnis balso pakėlimas kuriame nors žodžio skiemenyje, akcentas: Kirtį gali turėti ir vieno skiemens žodis J.Jabl. Žodynas žymi ne tiktai kirtį (ictus), bet ir tojo kirčio priegaidę (intonatio) K.Būg. ◊ į pat kir̃tį kaip tik laiku: Davė man pirštines į pat kir̃tį, kad buvo šalta J. Atejai į pat kir̃tį M.Valanč. kir̃tis su paplėšai̇̃s didelis laimikis: Bus čia kir̃tis su paplėšai̇̃s – ir jauna, ir graži, ir turtinga Brs. Ot tokį vyrą gavus, tai jau tikrai kir̃tis su paplėšai̇̃s Brs. pats kir̃tis pats gerumas, kaip tik: Keleivis, lazdą radęs, sako: a, čia tai man pats kir̃tis kelionėje! J. Arkliui aštuoni metai – pats kirtis Mc. várna negáutų [mėsõs] kir̃čio labai liesas: Liesi gyvoliai: varna kirčio negautų Šts. Tavo sesuo liesa, várna kir̃čio mėsõs negáutum J.