B3

Zigmas Vaišvila. Birželio 3-iosios Sąjūdis – Tautos susitelkimas

„Pirmoji Sąjūdžio linija jau beveik išguldyta. Išliko tik tie, kurie išsižadėjo jo moralinės laikysenos kodekso“, 1991 m.
„Į Nepriklausomybę reikia žiūrėti rimčiau ir skaudžiau – ji neturėtų tapti vienos šeimos ar šeimos draugų nuosavybe“, 1992 m.
Poeto ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos nario Marcelijaus Martinaičio dienoraščių mintys[1]

1988 m. birželio 3 d. perpildytoje Lietuvos TSR Mokslų akademijos (MA) Didžiojoje salėje buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (Sąjūdžio arba LPS) iniciatyvinė grupė. Kodėl tokio visuomenės aktyvumo ir susitelkimo nėra šiandien, kada grėsmės mūsų Tautos išlikimui – ne mažesnės? Atsakymo į šiuos klausimus ieškome daugelis mūsų. Pasąmonėje užkoduotas ir Sąjūdžio pavadinimas šiems lūkesčiams įgyvendinti.

Mane, MA Fizikos instituto (FI) Atomo branduolio teorijos skyriaus (ABTS) mokslinį bendradarbį,

Pirmoje eilėje iš kairės: Leonas Sabaliauskas, skyriaus vadovas Mokslų akademijos narys-korespondentas, profesorius Vladislovas Eimutis Vanagas, skyriaus sekretorė, Zigmas Vaišvila, Antanas Bernotas. Už jų sėdi Saulius Norvaišas. Antroje eilėje iš kairės stovi: Vytas Svičiulis, Sigitas Ališauskas, Antanas Petrauskas, Medardas Taurinskas, Osvaldas Katkevičius ir Romas Kalinauskas

į šią lūžio dieną atvedė 1986 m. balandžio 26 d. Černobylio AE avarija ir valdžios siekis slėpti nuo visuomenės informaciją. Pirmą kartą apie tai mūsų šeima išgirdome kitą savaitgalį po šios avarijos, pas giminaičius Jonavos rajone sodindami svogūnus. Iš lysvėje stovėjusio VEF radijoaparato Lenkijos Radijo muzikinės-informacinės laidos „Vasara su radijo“. FI-te buvo ir Atmosferos radioaktyvumo skyrius, vadovaujamas MA nario-korespondento Boleslovo Styros. Tad jau pirmadienį Fizikos institute žinojome, kas įvyko ir koks vaizdas Lietuvoje. Tačiau B. Styros straipsnio apie tai žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ ir kita žiniasklaida nespausdino. Sveikas pyktis paskatino mane rinkti medžiagą apie šią avariją, RBMK reaktorius ir Ignalinos AE. MA aplinka ir buvo ta terpė, kurioje susikūrė pirmasis Lietuvoje ekologijos klubas „Žemyna“, Lietuvos Žaliųjų judėjimas (LŽ). Mes, MA jaunimas ir „Žemynos“ klubas, neplanavome popieriuje Sąjūdžio sąrašų ant Tauro kalno ar kur kitur (pvz. VSK arba rusiškai KGB, kaip aiškina šiandieniniai visažiniai). Darėme tai, kas, mūsų nuomone, buvo būtina – sutelkti kuo daugiau žmonių. Tai daryti vertė valdžios spaudimas besiplečiančiai mūsų ir kitų aktyvių visuomenėje žmonių veiklai. Visų pirma, susitelkėme į LŽ judėjimą, vėliau – ir į LPS. Šiuolaikiniam skaitytojui, tikiuosi, bus naudinga ši mažytė ekskursija į to meto įvykius.

Lietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos, žaliųjų atsiradimo ir neįtikėtinai spartaus iškilmo, masiškumo priežasčių suvokimą pastebėjo britų politikos analitikas ir žurnalistas Anatol Lieven.[2] Jo ir šio straipsnio autoriaus nuomone, vakarietišką terminą „žaliasis“ Baltijos valstybių tautinių judėjimų kontekste reikia naudoti atsargiai. Pabaltijo (taip vadintos TSRS respublikos Estija, Latvija ir Lietuva) žalieji rėmė tautinį išsivadavimą, o vakarietiškame mentalitete tai siejama su dešiniaisiais. Be to, tai kilo iš gilių kultūrinių šaknų, gamtos reikšmės šių tautų kultūroms supratimo, susitapatinimo su žeme. Unikalus Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrimas apie Sąjūdžio ištakas ir neįtikėtinai spartų jo virtimą masiniu judėjimu patvirtino, kad ištakų ir priežasčių reikia ieškoti lietuvių istorinėse tradicijose, miesto gyventojų identitete ir iš to kilusių socialinių judėjimų tinklaveikos[3]. Tyrimo metodai, anot jo autorių, leido, pavyzdžiui, nustatyti 40-60% tikslumu potencialius tuometinės opozicijos lyderius, visų pirma, 1988 m. birželio 3 d. LPS iniciatyvinės grupės išrinkimo organizatorius (5 iš 8) ir pačios LPS iniciatyvinės grupės narius (14 iš 36). Tuo tarpu TSRS VSK (KGB) atspėjo tik 4 LPS iniciatyvinės grupės narius[4].

Kandidatas į XI-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus, Lietuvos TSR Valstybės saugumo komiteto pirmininkas Eduardas Eismuntas

VU tyrėjų nuomone, šis skirtumas galėjo atsirasti dėl to, kad VSK (KGB) greičiausiai nepakankamai įvertino socialinius reiškinius. Istoriniuose šaltiniuose nurodytas 35 išrinktų LPS iniciatyvinės grupės narių skaičius nėra teisingas. Buvo išrinkti 36 nariai, tačiau pirmajame LPS iniciatyvinės grupės posėdyje Meilės Lukšienės prašymu jos dukra Ingė Lukšaitė, kaip antras išrinktas jų šeimos narys, buvo atleista nuo šios rizikingos visuomeninės pareigos.

Kiekvieno tų dienų įvykių dalyvio patirtis yra skirtinga, niekas nežino visų, kad ir svarbių, detalių ar įvykių, jų visumos. LPS ir jo pirmeivio LŽ judėjimo, 1988 m. suteikusio Sąjūdžiui sparnus iš mokslininkų ir filosofų diskusijų uždarose salėse išeiti į plačiąją visuomenę, spartus iškilimas negalėjo būti be priežasčių. Tuo labiau, kad tai vyko totalitarinės priespaudos visuomenėje. Nors ir laisvėjančioje, bet turėjusioje karčią 50 metų gyvenimo nelaisvėje patirtį. Kad suvoktume LŽ veiklos 1988–1992 metais svarbą Sąjūdžio veiklos inicijavimui ir sparčiam išplitimui, visų pirma, budinant ir drąsinant veiklai Lietuvos žmones, prisiminkime ekologinio žaliųjų judėjimo Lietuvoje pradžią ir pagrindinius įvykius, nemaža dalimi nulėmusius ir tai, kad 1988 m. birželio 3 d. MA Didžiojoje salėje Zigmo Vaišvilos siūlymu buvo išrinkta LPS iniciatyvinė grupė.

Visuomenės susitikimas su LKP CK ir LTSR Mokslų Akademijos komisija dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų rengimo LTSR Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės išrinkimas. 1988 m. birželio 3 d. Vilnius. Nuotraukos autorius Česnavičius Jonas. Asmeninis Reginos ir Zigmo Vaišvilų archyvas

Ekologiniai reikalavimai, ypač pagrįsti moksliškai, žmonėms buvo politiškai neutralesni. Tai drąsino žmones, visų pirma – jaunimą ir ne tik jį, sparčiau jungtis visuomeninėms veikloms.

Po 1986 m. įvykusio 70 tonų naftos išsiliejimo iš D6 gręžinių Baltijos jūroje prie Kuršių Nerijos MA viceprezidentas akademikas Vytautas Statulevičius ir rašytojas Vytautas Petkevičius bandė protestuoti prieš šių gręžinių eksploatavimą. Tačiau tik po to, kai Maskvoje leidžiamas visoje Tarybų Sąjungoje populiarus savaitraštis „Literaturnaja gazeta“ paskelbė V. Petkevičiaus pateiktą straipsnį, pasirašytą žymių rusų rašytojų ir gamtosaugininkų, buvo surinkta 200000 parašų (iš jų 27000 – Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete) laiške TSRS Ministrų Tarybos (MT) Pirmininkui Nikolajui Ryžkovui prieš naftos platformos Baltijos jūroje statybą.

1987 m. gruodžio 16 d. MA jaunimas po diskusijų akademiniame klube „Po zodiaku“ nutarė įkurti ekohumanistinį klubą „Santarvė“ (29 steigėjai, tarp kurių ir Z. Vaišvila, Alvydas Karalius). Tačiau klubo, kurio veikloje būtų ir žmogaus santykis su gamta bei visuomene, neregistravo nei Lietuvos kultūros fondas (toliau – LKF), nei Taikos fondas, nei Lietuvos Lenino Komunistinė Jaunimo Sąjunga (toliau – LLKJS, Komjaunimas), t.y. institucijos, kurioms tarybų valdžia buvo leidusi registruoti organizacijas. Tuomet akademikas V. Statulevičius LTSR MA dirbusiam Mokslo organizacinio skyriaus vedėjui Sauliui Lapienui (šio akademiko faktiškam padėjėjui) pasiūlė kurti jaunimo ekologijos klubą. 1988 m. vasario 11 d. MA Didžiojoje salėje įvyko pirmojo Lietuvoje ekologijos klubo „Žemyna“ steigiamasis susirinkimas, sujungęs daugelio žmonių iniciatyvas ir lūkesčius. 1988 m. balandžio 18 d. klubo steigėju pasirašė LTSR MA, o 1988 m. gegužės 3 d. – ir LLKJS Centro Komitetas (CK). Po to klubas buvo oficialiai įregistruotas, kuratorių tarybos pirmininku tapo akademikas V. Statulevičius.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos XI-ojo šaukimo sesija. Pirmieji rūmai. Iš kairės – deputatai: akademikai, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos viceprezidentai Algirdas Žukauskas ir Vytautas Statulevičius, prezidentas Juras Požela. Autorius: Juknevičius Jonas

Prasidėjus TSKP CK Generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo paskelbtai „perestrokai“ (liet. „pertvarkai“), jau ir komjaunimo organizacijoms buvo leista registruoti klubus. Sauliaus Griciaus iniciatyva „Atgaja“ 1987 m. liepos 16 d. buvo įregistruota kaip Kauno paminklosaugos klubas prie LLKJS Kauno miesto Požėlos rajono komiteto. Komjaunimo organizacijos registravo ir Tremtinių klubus Lietuvoje.

„Žemynos“ klubo pirmininku buvo išrinktas biologas Juozas Dautaras, jo pavaduotoju – fizikas Z. Vaišvila, branduolį sudarė sociologai Arūnas Brazauskas, Alvydas Karalius, biologas Antanas Kontautas, geologas Jonas Jonynas, komjaunimo darbuotojas Artūras Abromavičius. Pirmasis MA Didžiojoje salėje įvykęs viešas „Žemynos“ renginys buvo mokslinis seminaras-diskusija dėl ekologinės padėties Kuršių mariose (pranešėjas – J. Dautartas), antrasis – Z. Vaišvilos inicijuotas ir paruoštas dviejų dalių mokslinis seminaras-diskusija dėl Černobilio AE avarijos pasekmių ir Ignalinos AE padėties. Šiame viešame renginyje Z. Vaišvilai oponavo Ignalinos AE vadovybė ir specialistai, LTSR MT už Ignalinos AE veiklą atsakingas darbuotojas B. Buinevičius. Šiais laikais Lietuvos valdžios atstovai nedrįsta viešai diskutuoti su mokslininkais ir visuomene. Ši Z. Vaišvilos iniciatyva netruko įsisiūbuoti iki „Žemynos“ klubą užgriuvusios 300000 laiškų lavinos ir milijono žmonių, remiančių „Žemynos“ kreipimąsi į TSRS MT Pirmininką N. Ryžkovą dėl Ignalinos AE trečiojo reaktoriaus statybos nutraukimo, parašų.

Tarybų Lietuvos valdžia ir mokslininkai daug metų priešinosi Ignalinos AE statybai prie Drūkšių ežero, vėliau – jos plėtrai, visų pirma, trečiojo reaktoriaus statybai ir ketvirtojo projektavimui. Maskvoje buvo suplanuota net 4 blokų (8 reaktorių) statyba šioje pačioje netinkamiausioje geologiniu požiūriu vietoje. Lietuvos valdžiai ir geologams nederinant šios statybos, tai padarė TSRS Geologijos ministerijos darbuotojai.[5] „Žemynos“ klubo veikla privertė Tarybų Lietuvos valdžią diskutuoti apie tai ir su visuomene (neįsivaizduojamas reiškinys šių dienų demokratine valstybe prisistatančioje Lietuvoje). Bręstantį konfliktą toliaregiškai išsprendė už pramonę atsakingas LKP CK sekretorius Algirdas Brazauskas, leidęs „Komjaunimo tiesos“ dienraščiui pradėti skelbti Z. Vaišvilos straipsnių seriją apie Černobylio AE avarijos pasekmes ir Ignalinos AE[6], nurodęs netrukdyti „Žemynai“ tęsti parašų rinkimą.

„Žemynos“ patirtu spaudimu dėl parašų rinkimo Ignalinos AE klausimu ir būtinumu telktis Z. Vaišvila 1988 m. birželio 3 d. MA Didžiojoje salėje grindė savo pasiūlymą rinkti LPS iniciatyvinę grupę. „Žemynos“ įstatuose pirmą kartą Lietuvoje įteisinta teise rengti mitingus ir demonstracijas pasinaudojo ir Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988 m. birželio 27 d. „Žemyna“ ir LPS iniciatyvinė grupė prie ELTA suorganizavo trumpą protesto mitingą.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) piketas prie ELTA pastato Vilniuje dėl neteisingo 1988 m. birželio 24 d. LPS mitingo Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje Vilniuje nušvietimo respublikos spaudoje. Kalba LPS iniciatyvinės grupės narys Zigmas Vaišvila. 1988 m. birželio 27 d. Nuotraukos autorius nežinomas. Reginos ir Zigmo Vaišvilų asmeninis archyvas.

dėl to, kaip Lietuvos spauda nušvietė 1988 m. birželio 24 d. Sąjūdžio mitingą Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje.

Skaitykite toliau