Prieš kelis šimtus metų Lietuvos didikų stalus puošė ištaigingi ir vienas už kitą įspūdingesni patiekalai. Vienas iš jų – specialiai augintas ir paruoštas gaidys, vadinamas kaplūnu. Anot profesoriaus Rimvydo Laužiko, šį prabangų valgį itin mėgo Radvilos – dar 18 a. šaltiniuose randama įrašų apie puotose patiektus kaplūnus, o patiekalo istoriją supa neįtikėtinai skambančios legendos.
Pavyzdžiui, 18 a. I pusės Radvilų atmintinėje dvarų valdytojams nurodyta, kas turi būti parengta laukiant kunigaikščio atvykimo. Tarp įvairiausių kitų produktų, sąraše paminėtas ir kaplūnas. Kitame šaltinyje nurodoma, kad 1783 m. sausio 16 d. vakarienei kunigaikščiui Stanislovui Radvilai buvo patiektas kaplūnas su ryžiais ir kiti patiekalai. Pasak R. Laužiko, patiekalą su Radvilomis sieja dar viena neįtikėtina istorija.
„Ši legendinė istorija, kurios siužetas kiek varijuoja, nutiko Mikalojui Kristupui. Vladislavo Zahorskio „Vilniaus padavimuose“ pasakojama, kad kartą pasninko metu katalikams susirinkus prie Šv. Jono bažnyčios, gretimuose rūmuose protestantai Radvilos iškėlė puotą, kurioje įvykęs stebuklas. Tarnams įnešus sidabriniame dubenyje išpuoštą ir gyvą primenantį kaplūną, užkalbintas Mikalojaus Kristupo, paukštis atgijo ir ėmė giedoti“, – pasakoja profesorius.
Šis įvykis, esą, taip paveikęs kunigaikštį Radvilą, kad jis iš protestantizmo atsivertęs į katalikybę. Pasak R. Laužiko, gastronomijos istorijos požiūriu šis pasakojimas svarbus tuo, kad parodo katalikų ir protestantų pasninko skirtumus, taip pat iliustruoja to meto didikų pomėgį stebinti savo svečius. Kaplūno pagal Radvilas receptai paimti iš seniausios LDK receptų knygos – rankraštinės Radvilų virėjo užrašų knygelės, datuojamos 17 a. pab. (apie 1686 m.). Šaltinyje aprašomi receptai yra barokiniai – ryškių ir įvairių skonių, spalvingi, įmantrūs. Tokie, koks yra ir vilnietiškas barokas architektūroje.
R. Laužikas sako, kad šį patiekalą gaminant šiandien, receptą galima interpretuoti jį artinant prie labiau įprastų, šiuolaikinių skonių. Kaplūną patiekti galima su troškintomis (garuose virtomis ar ant grotelių keptomis) šakninėmis daržovėmis: saliero šaknis, petražolių šaknis, morka, poras, pastarnokas. Su barokiniais patiekalais žalios (termiškai neapdorotos) daržovės nėra patiekiamos.
Profesorius dalijasi Radvilų virėjo užrašų knygelėje randamu kaplūno receptu.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą