Round Up II

Anais Brežnevo 

laikais studentiškam statybos būryje Komijoj toks kelias vasaras sykiu šabašijęs estas, Tartu universiteto dėstytojas, prie laužo, išvirusio mums katilą arbatos, šitaip pasakojo apie ateitį:

- Komunizme Žemę superbuldozeriais išlygins, kad būtų visiškai apvali, o, kai visi sykiu suguls miegoti, traktoriai ant jų užtemps didžiulę kaldrą. 

Taigi, Round Up

II:

Dar 2015 metų vasarą „Roundup“ herbicidas, kuris itin plačiai naudojamas piktžolėms naikinti ir Lietuvoje, tapo uždraustas naudoti Prancūzijos soduose.

Toks sprendimas priimtas, kai paaiškėjo, kad veikliosios šio preparato medžiagos yra itin kenksmingos žmogaus organizmui ir gali sukelti vėžį.

Būtent Jungtinių Tautų Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros vykdyti specialūs tyrimai padėjo įrodyti, kad „Roundup“ herbicide esantis glifosatas yra kancerogeninės kilmės.

Nerimą sukėlė tai, kad preparatas „Roundup“ yra itin plačiai naudojamas sodininkų mėgėjų, taip pat ūkininkų ir netgi Amerikos biotechnologijų giganto „Monsanto“. Prancūzijos ekologijos ministrė tuomet Prancūzijos televizijai teigė, kad jau nebėra laiko delsti, metas kilti į kovą su šiais pesticidais.

Visgi į kovą su „Roundup“ neseniai stojo ir Olandijos valdžia. Nuo 2015 metų šioje šalyje įsigaliojo draudimas, kuriuo privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro būtent minėtoji veiklioji medžiaga – glifosatas.

Maža to, Kalifornija šiemet taip pat nusprendė „Monsanto“ sudėtyje esantį glifosatą įtraukti į žmonių sveikatai kenksmingų chemikalų sąrašą.

Tuo tarpu

EuroKonge:

Nepaisant to, kad glifosatą vis daugiau specialistų įvardija kaip sukeliantį vėžį, Europos Sąjungai (ES) kol kas trūksta įrodymų, norint uždrausti minėtą herbicidą. VAT naujienų portalui Alfa.lt skirtame atsakyme minėjo, kad glifosatas ES yra patvirtintas kaip veiklioji medžiaga, o produktus, kurie savo sudėtyje turi glifosato, galima registruoti ir naudoti. Lietuvoje taip pat yra registruoti herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas.

O Lietuvoj Šalelėj Mylimoj:

Siekiant užtikrinti efektyvesnę augalinio maisto ir pašarų gamybos kontrolę dėl augalų apsaugos produktų, sudėtyje turinčių veikliosios medžiagos glifosato, naudojamų prieš nuimant derlių, kaip ir praeitais metais, taip ir šiemet VAT regioninių skyrių specialistai nuo liepos 10 d. vykdo ūkio subjektų, atliekančių grūdinių ir ankštinių augalų purškimą prieš nuimant derlių, pasėlių stebėjimą.

Iki rugpjūčio 8 d. stebėjimai buvo vykdomi visoje Lietuvos teritorijoje. VAT darbuotojai per nurodytą laikotarpį 341 kartą vyko stebėti pasėlių ir iš viso aplankė 360 seniūnijų.

„Stebėjimų metu nustatyta 16 atvejų, kai laukuose pasėliai buvo purškiami glifosato veikliosios medžiagos turinčiais augalų apsaugos produktais. Sugrįžus apžiūrėti 8 laukų, ar jie nukulti per anksti, pažeidimų (t. y. kad pasėliai nukulti ankščiau, nei pasibaigė karencinis laikotarpis) nenustatyta, dar 8 laukai bus apžiūrėti vėliau“, – detalizavo VAT.

Visgi pasiteiravus, kokiuose ūkiuose buvo užfiksuoti purškimai glifosatu, VAT konfidencialumo tikslais atskleisti šiuos ūkius atsisakė. Kokia atsakomybė gresia ūkininkams, jei šie ne pagal taisykles panaudoja glifosatą ar kitus panašius preparatus?

VAT atstovų teigimu, jeigu ūkio subjektai, naudojantys augalų apsaugos produktus, nesilaiko teisės aktuose nustatytų augalų apsaugos produktų naudojimo ir produkto etiketėje nustatytų reikalavimų, tuomet jiems gresia bauda nuo 60 iki 120 eurų, kai nusižengiama pirmą kartą. Pakartotinai per 12 mėnesių padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų.

DDT.

DDT:)

Europos Savižudybė

Prancūzijos leidinio „Atlantico“

apžvalgininkai stebisi, kad ES viešojoje erdvėje nieko nekalbama apie 2050-aisiais įvyksiančią „demografinę Europos savižudybę“.

Gal pasakyta ir per stipriai, bet „Eurostat“ paskelbtos ES demografinės būklės 2050 m. prognozės tikrai kelia nerimą. Pasak specialistų, skirtingai nuo Šiaurės Amerikos šalių, kuriose gyventojų skaičius iki 2050 m. padidės 75 mln. (Pietų Amerikoje – net 150 mln.), Europoje jis linguos vietoje ties 500 mln. riba. Tai reiškia, kad Europos valstybės praras 49 mln. darbingo amžiaus (nuo 20 iki 64 m.) žmonių. Vien tik Vokietijoje iš darbo rinkos pasitrauks 11 mln. gyventojų. Ispanija ir Italija iki to laiko neteks nuo 7 iki 8 mln. potencialių darbuotojų, Prancūzija praktiškai pasivys Vokietiją, o šią pralenks Didžioji Britanija. Šie skaičiai atrodo dar dramatiškiau globaliame artėjančių demografinių tektoninių lūžių kontekste. Prognozuojama, kad iki 2050 m. gyventojų skaičius Kinijoje sumažės 38, Japonijoje – 20, Rusijoje – 15 mln. Tuo tarpu Indijos populiacija išaugs 400 mln., ji įsitvirtins kaip didžiausia gyventojų skaičumi valstybė, pralenkusi Kiniją mažiausiai 300 mln. žmonių. Dar liūdesnė padėtis klostysis minėtų šalių darbo rinkoje: iki 2050 m. darbingo amžiaus žmonių Rusijoje sumažės 22 mln., Japonijoje – 20 mln., o Kinijoje – 195 mln.

2015 m. Europoje kilusi migrantų krizė, iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių per Turkiją į ES pradėjus plūsti šimtams tūkstančių pabėgėlių ir ekonominių migrantų, netolimoje ateityje gali pasirodyti tik nereikšmingas įvykis. Demografų teigimu, Afrika tapo sparčiausiai gyventojų skaičiaus požiūriu augančiu pasaulio regionu. Prognozuojama, kad iki 2050 m. Afrikos gyventojų padvigubės, o senstančioje Europoje populiacija sumažės maždaug 4 proc. Pasak ekspertų, tai reiškia, kad šio amžiaus viduryje afrikiečių bus maždaug pusketvirto karto daugiau (2,5 mlrd.) nei europiečių (707 mln.). Dar 1950 m. viskas buvo priešingai: Europoje gyveno dvigubai daugiau žmonių nei Afrikoje.

Na, Lietuva pirmauja ir pasaulyje, ir Europoje, tiesiog savižudėliškumu.

Be priežasčių šito nebūna.

Tinginiaujančios Lietuvos sutartis su Šventuoju Sostu

Žolinės* ištakos slypi pagonybėje, kai nudirbus svarbiausius ūkio darbus Žemei buvo dėkojama už derlių, aukojami gyvuliai, iš naujų miltų kepama duona. Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo diena.

Pasakojama, kad tądien Jėzaus Motina prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Karste liko tik daugybė gražių gėlių. Todėl ir dabar į Bažnyčią nešamos šventinti lauko ar sodo puokštės, o katalikams tai - svarbi šventė.

Rugpjūčio 15-oji valstybine švente ir nedarbo diena paskelbta prieš 17 metų, pagal Lietuvos sutartį su Šventuoju Sostu. Tokius pat įsipareigojimus turi Lenkija ir Portugalija.

Šią šventę mini daugiau kaip trisdešimt pasaulio valstybių. Daugiausia tai katalikiškos šalys ir jų kolonijos Afrikoje ar Pietų Amerikoje.

Lietuvoje valstybinės religijos nėra, apie 80 procentų lietuvių deklaruoja* esantys katalikai, tačiau dauguma nepraktikuojantys, todėl šiandien tiesiog tinginiauja.

Tai parodykit tą Tinginiaujančios Lietuvos sutartį su Šventuoju Sostu!

Alles klar?

* Kitom kalbom - jokia ne Žolinė...

Čia jau mums Bibelio nešėjų padaryta išimtis, kaip ir su žalčiu.