2012-03-26

Creation


Būtų gerai, jei šitaip kurtume.

Šitokią gi kūrybą lydi žodžių iškraipymas.

Vienas buvęs bendradarbis turėjo bėdų dėl jo pasakytos frazės "nemokėsi - neišlaikysi".

Mat, šis mokėjimas vėliau įgijo brolį.

Kaip ir kitos sąvokos bei žodžiai.

Kam sau drausti, jei galima apsidrausti.

Kam vargti su išeities paieškomis, jei galima pasiskolinti nesukant galvos, ar tiktai negebėsi išsimokėti?

Kam skolintojui ieškoti skolininko, jei yra skolų išieškotojai?

Užmokėti, išsimokėti, apsidrausti, išieškoti - lyg ir lietuviški, bet ne lietuviški žodžiai, kurių prasmė prieštarauja žodžio šakniai.

Užsimokėti - nereiškia mokėjimo, gebėjimo, tereikia turėti "šlamančių", bet kaip gautų.

Nemokumas nereiškia gebėjimų ar noro suprasti neturėjimo - reiškia tų, "šlamančiųjų" neturėjimą.

Kas, kad mokytojai kitko mokina savo mokinius - nebeišmano šių laikų senukai, atsiliko nuo realybės!

Apsidrausti irgi nereiškia sau drausti - vėlgi tai reiškia tų pačių "šlamančių" mokėjimą tiems, kurie neatsargiųjų ar nelaimingųjų padarytus nuostolius dengia atsargesniųjų ar laimingesniųjų sąskaita.

Išieškojimas irgi nereiškia ieškojimo, o tik spaudimą, prievartą, kurios dėka "daugelis skolininkų – nemokių, neturinčių savo vardu turto, išvykusių į užsienį, skolų išieškojimo procesas juda į priekį - pinigus atneša artimieji, giminės".

Svarstymo stadijoje Seimas nusprendė, kad bendra vartojimo kredito kainos norma negali viršyti 250 proc. per metus.

250 proc. - gal laukiniai 1990-ieji grįžta?

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Seimo narė Agnė Zuokienė, kurios iniciatyva ir nustatyta ši norma, ketvirtadienį jau siūlė nustatyti 450 proc. metinę kainos normą, nes esą antraip išnyks trumpalaikės 7-14 dienų vartojimo paskolos.

Tačiau Seimas nepritarė tokiam siūlymui.

O kam pritarė?

SMS paskolas bus galima dalinti.

Vartojimo kreditų dalytojams numatyta ir prievolė patikrinti kliento mokumą, dabar tai jie daro tik savanoriškai.

O kam tikrinti?

Šį įstatymą dar pernai parengė Vyriausybė pagal europinę direktyvą...

Lombardai, centriniai bankai, paskolos, greitosios paskolos.

Lėtosios paskolos.

Yra ir tokios, tik kitaip vadinamos.

A. Kubilius: „Galutinis sprendimas statyti Visagino atominę elektrinę – po trejų metų“.

13. Kalbos apie lėtąją paskolą 2012-03-26 18:18 IP: 80.240.9.72
"Pagal dabartinį grafiką, realus galutinis investavimo sprendimas turi būti priimtas iki 2015 metų kovo 31 dienos. Po koncesijos sutarties bus dar bent keletas derybinių etapų, deramasi dėl jo (investavimo sprendimo?) kaštų. Mes žinome, ką mes norime pasiekti, nuo derybų sėkmės ir priklausys galutiniai sprendimai."

Sprendžiant iš interjero nuotraukoje, pinigų koncesionieriai neturi - ką, beje, žino visi.

Sprendžiant iš sprendimo priėmimo spartos, eina kalba apie kalbas apie lėtąją paskolą, kažkodėl vadinamą investavimo sprendimu.

Šitos kalbos kainuoja - vieną milijardą (ir vėl milijardą) litų: "darbų vertė vertinama 280 mln. eurų (970 mln. litų), sakė premjeras. Šie darbai vyks iki 2015-ųjų balandžio."

Pirmasis straipsnelio sakinys: "Ar Visagine bus statoma nauja atominė elektrinė, paaiškės po trejų metų – 2015-ųjų kovo 31-ąją, pareiškė premjeras Andrius Kubilius pirmadienį Elektrėnuose".

Balandis ir 2015-tais atlėks Lietuvon, matyt, po kovo 31-sios.

Gal ne toks?

Taigi, už milijardą litų pasirengsime darbams, kurių, jei nuspręsime nestatyti elektrinės, nedirbsime?

Dėl milijardo tai nėr bėdos.

Milijardą pasiskolinsim, iš Kūrėjo.


Tik štai kokia bėda su šio Kūrėjo kūryba.

2 komentarai:

Vienuolis rašė...

Pamiršai pridurti, kad demokratijoje išlaidos vadinamos pajamomis, kalbos — darbais. Politikai rengia „darbo vizitus“, aferistams dar 970 milijonų atlenkiama irgi už kalbas, politikų vadinamas darbais.

Eugenijus Paliokas rašė...

Gal ne demokratijoj, gal demokrūtijoj...