Šỹdas ‘tiulis uždengti veidui, vualis’, plg. vok. ž. sīde ‘šilkas’ (FrnW 979). Į vokiečių kalbą pateko iš liaudies lotynų kalbos, plg. lo. sēta ‘šilkas’ (Kluge 699; Pfeifer 121). Lie. šỹdas randamas kai kuriuose rašto paminkluose, vartojamas bendrinėje kalboje (N 517; KŽ 2403; LKŽ XIV 733; DŽ¹ 811). Raštų kalboje žodis vartojamas jau nuo XVII a., tačiau tuomet jo reikšmė buvo ‘permatomas, plonas audeklas’ (Lex 423; Q 292; MŽ 411; [K 426]). Šis skolinys yra ir latvių kalboje, plg. la. zĩde, zĩds ‘šilkas’, bendrinės žodis (Sehwers 165; ME IV 732; LVV 873). Beje, jį turi ir estai, plg. es. siit ‘šilkas’.
O kas tokie šilką
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą