Beigelis vietoj baronkos

Šių dalykų kažkada Vilniuje buvo turbūt ne mažiau, nei Londone ar Niujorke. Paskui jų neliko, ir juos pakeitė rusiški riestainiai, kurių riestainiais niekas nevadino – barankos arba baronkos. Tačiau žydiški riestainiai, beigeliai (Klaipėdos krašte, sako, dar kartais sakė bageliai), angliškai vadinami bagels arba beigels, yra vienas populiariusių Vakarų maistų. Tai, kad Lietuvoje jų iki šiol nekepė ir nepardavinėjo, buvo viena Didžiųjų Gyvenimo Neteisybių – panašiai, kaip ir tai, kad Lietuvoje ligi šiol nėra Burger King mėsainių restorano, Krispy Kreme spurgų ir amerikietiško skonio dantų pastos

Tačiau niekas negali sustabdyti pažangos! 

Jei galėjome įteisinti žemės pardavimą užsieniečiams, galėjome nuimti nuo Žaliojo tilto balvonus, tai ir žydiškus beigelius kada nors turėjome turėti, ir tas „kada nors“ yra jau dabar.

Tik kad ta pažanga - visiškai ne iš Londono ar Niujorko...

Bajgiel (niem. Bügel – pałąk, od biegen – wyginać^[1]) – żydowskie pieczywo wypiekane od XVII wieku^[2]. Często bywa mylony zobwarzankiem^[3].

Bajgiel został wymyślony w Europie Środkowej, prawdopodobnie w Krakowie, jak wskazuje dokument z 1610 wzmiankujący bajgle jako prezenty dawane kobietom po urodzeniu dziecka. Inne, częste wyjaśnienie pochodzenia bajgla głosi, że przybył on do Polski jako prezent zWiednia, na cześć zwycięstwa króla Jana Sobieskiego nad Turkami w 1683^[4].

Ok. 1900 emigranci żydowscy przenieśli bajgle na Manhattan. 

Smacznego, panie!

Szczególnie dziury od bajgla.

×beĩgelis (plg. žydų beigl) sm. (1)

1. Vkš riestainis: Tėvas vaikams lauktuvių po du beĩgeliu nupirko Kltn. ^ Susirietęs kaip beĩgelis Skr.

2. kiek supuolęs rupių miltų ragaišis: Išsikepėm tokio beigelio, – nežinojom, kad svečių turėsim Grž.

3. Kv, Rt pavalkų pynė, kamantų pavalkai.

Pavalkai?

Negąsdinkit, antisemitai.

Beigelis!

Kur jau tos baronkos...

×baronkà sf. (2) 1. Pn žr. 1 baranka 1: Parnešė iš Kalvarijos visiem vaikam po barõnką Klvr. 2. iš žabų nupintas rutuliukas, užmaunamas ant ašies, kad ratas jos negraužtų: Pirma tai ratas garkšėjo, dabar užmoviau baronką, ir nebegarkši Ps. 3. Dbk riestainiu susukta grįžtė lazdelinėms akėčioms dirbti. ◊ į barõnką suriẽsti priveikti: Suriẽs jis tave į barõnką Srv. O ką?

          baranka

Reikšmė:

krosnies (kepamieji) ardeliai, gardelė

Straipsnelis:

Lie. baranka ‘krosnies (kepamieji) ardeliai, gardelė’ (iš Bretkūno) – nežinia, ką turėjo galvoje P. Skardžius, šalia teprirašydamas be reikšmė br. баранка – jei tas pats žodis kaip ir r. баранка (nuo XVII a. skolinta iš baltarusių ar lenkų), s. br. (а)баранокъ (nuo XVII a. antr. pusės), dab. абаранак ‘riestainis’, iš jo tiktų kildinti vien tarm. baránka ‘riestainis’; Bretkūno žodžio šaltiniu veikiausiai reikėtų laikyti priesagos -ка leksikalizuotą deminutyvą iš s. br. борона ‘akėčios’; dėl reikšmės plg. r. (tarm.) борона ‘medžių grotos (po šienu), grėdas’, br. (tarm.) абаронкi ‘grįžtės (susuktos vytys) akėčvirbaliams įtvirtinti’, баранка ‘lazdyno vytis arklo dalims sutvirtinti’.

Šaltinis:

Urbutis 1991 (1992), 12