Jau ketverius metus dirbu siuvykloje ir man dėl to ne gėda. Gaunu tiek pinigų, kiek negaučiau Lietuvoje dirbdama dviem etatais.
Parvažiavusi galiu ne tik pasidžiaugti Tėvyne, nežiūrėdama, kokios aukštos ledų arba kavos kainos, bet ir lauktuvių parvežti. Dirbame abu su vyru, todėl galiu padėti ir savo mamai. Didžiuojuosi, kad nenukišu jos į senelių namus vien todėl, kad negaliu pasamdyti slaugės, kuri kartais padėtų. Nes galiu.
Mano vaikai mokosi užsienyje, kur kitokia švietimo sistema. Ir kaip manote, kas jie bus? Jie bus pasaulio piliečiai. Išvykusi pamačiau tokį požiūrį į žmogų, koks ir turėtų būti, – pagarbų. Ten niekas nesimėto tuščiais žodžiais ir kiaurais kaltinimais.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą