Faksimilė (lot. fac simile – daryk panašų) yra tiksli originalaus parašo, rankraščio ar kitokio dokumento, taip pat knygos, žemėlapio, meno kūrinio kopija, gaunama spaudos, fotografijos ir kitais panašiais būdais [1].
Retų rankraščių, istorinių leidinių faksimilės dažniausiai buvo ir yra daromos išsaugojimo ateities kartoms bei mokslinių tyrimų tikslais. Ribotu tiražu jos gali būti išspausdinamos, pridedant srities specialistų komentarus, ir platinamos visuomenei.
– Kaip aiškinate tai, kad tai yra ranka rašytas? Ne jums vienam kilo nuostaba sužinojus, kad aktas ne faksimilė.
– Kiek žinau, R. Lopata yra sakęs, kad Lietuvos Tarybai buvo problemų su mašininkėmis. Lietuvos Tarybos protokoluose daug klaustukų yra. Nenorėčiau daugiau plėtoti tos temos, yra žmonės – A. Eidintas, R. Lopata, kurie archyvuose alkūnes pratrynė, o Z. Butkus ir Maskvoje, ir tame pačiame Berlyne buvęs. Istorikams pats faktas naujų, didelių dalykų nepriduria, vis tiek turinys tas pats, tai labiau simbolinis, moralinis dalykas.
Ir t.t.
Ir t.t.
fac simile
Kaip nusiluotyninę anglis iškasę anglakalbiai sako -
Mother, father and the bed
.....................little Fred.
Išgirsi, Fredi, faksimile pravardžiuojant - skelk pirmas:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą