Planuotas kyšis

Victory in Europe Day again:

2017-05-08
Kyšininkavimu Lietuvoje įtariamas Prancūzijos koncernas „Alstom“ Didžiosios Britanijos teismo nurodymu sumokėjo Lietuvai 11 mln. eurų kompensaciją, pirmadienį skelbia BNS.

Alfa.lt primena, kad viename didžiausių tarptautinių korupcijos skandalų klimpo ir įtakingi Lietuvos politikai. Su jais kartu į korupcijos liūną vis giliau smigo ir reikšmingos politinės partijos bei valstybinių korporacijų vadovai. Tyrimas vyko keliose šalyse. Jis leido pamatyti milijoninius kyšius

Įtariama, kad už „Alstom“ kontraktus su „Lietuvos energija“ dėl užsakymų Elektrėnų šiluminėje, Kruonio ir Kauno hidroakumuliacinėse elektrinėse kyšiai buvo mokami ne tik R. Juozaičiui ir P. Noreikai, bet ir juos kontroliuojančios Ūkio ministerijos vadovybės atstovams, tarp jų – tuometiniam ministrui V. Uspaskichui. Jis galėjo priimti daugiau kaip 5 mln. Lt (1,44 mln. Eur) kyšį, o visas planuotas kyšis galėjo siekti du ar tris kartus didesnę sumą.

2017-04-03
Viename didžiausių tarptautinių korupcijos skandalų klimpsta ir įtakingi Lietuvos politikai. Su jais kartu į korupcijos liūną vis giliau smenga ir reikšmingos politinės partijos bei valstybinių korporacijų vadovai. Tyrimas, vykstantis keliose šalyse, atmerkia akis ir ne tik leidžia pamatyti milijoninius kyšius, skirtus aukščiausiems šalies politikams, bet ir iškelia klausimą, ką pastarąjį dešimtmetį veikė mūsų šalies teisėsauga, kuri apie tokio pobūdžio nusikaltimus sužino iš užsienio pareigūnų. Negana to, panašu, kad, įtarimams pasitvirtinus, Lietuvai tokių nusikaltimų kaina gali būti gerokai didesnė nei tik korupcijos padaryta finansinė žala.

Jungtinės Karalystės Sunkaus sukčiavimo tarnyba (angl. Serious Fraud Office – SFO) baigė ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje tarptautinės korporacijos „Alstom“, dirbančios energetikos ir susisiekimo infrastruktūros srityse, padalinys „Alstom Power LTD“ ir jų atstovai Nicholasas Paulas Reynaldsas bei Johanesas Villi Venskus patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad nuo 2002 m. vasario iki 2010 m. kovo mokėjo didelės vertės kyšius mainais į tuometės „Lietuvos energijos“ užsakymus. Spalio mėnesį Londone prasidės šios bylos teisminis nagrinėjimas.

Informaciją apie galimus korupcinius „Alstom“ kompanijos atstovų nusikaltimus, tarp jų ir Lietuvoje, Jungtinei Karalystei perdavė Šveicarijos generalinė prokuratūra.

Įtariama, kad už „Alstom“ kontraktus su „Lietuvos energija“ dėl užsakymų Elektrėnų šiluminėje, Kruonio ir Kauno hidroakumuliacinėse elektrinėse kyšiai buvo mokami ne tik R. Juozaičiui ir P. Noreikai, bet ir juos kontroliuojančios Ūkio ministerijos vadovybės atstovams, tarp jų – tuometiniam ministrui V. Uspaskichui. Jis galėjo priimti daugiau kaip 5 mln. Lt (1,44 mln. Eur) kyšį, o visas planuotas kyšis galėjo siekti du ar tris kartus didesnę sumą.

„Neatsitiktinai dabar yra apklausiamas V. Uspaskichas kaip tuometinis ūkio ministras, nes yra pagrindo manyti, kad jis galėjo būti įsipynęs į tą tarptautinę kyšininkavimo sistemą, o tiek, kiek jisai žiūrėjo į politiką kaip į verslą, tai akivaizdu, manęs nestebina tai, kad jis yra apklausiamas šitoje byloje“, – sako Seimo narys, buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.

V. Uspaskicho Darbo partijos valdymo laikotarpį lydėjo didžiulė politinė korupcija. Darbo partija net turėjo juodąją buhalteriją. Neseniai Aukščiausiasis Teismas nuteisė V. Uspaskichą simboline bauda, o partija išvengė atsakomybės dėl senaties. Ne vienas verslininkas skundžiasi buvęs priverstas duoti kyšius, ypač norėję gauti europinę paramą.

Teigiama, kad šį tyrimą atidžiai stebi Paryžiuje veikianti speciali darbo grupė kovai su papirkimais tarptautiniuose verslo sandoriuose, o bylos numarinimas gali užkirsti kelią Lietuvos narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD).

Čia tie, kuriems, stodami į EuroKongą,

esą,

įsipareigojom parduoti savo žemę.

Beje:

31% акций Alstom принадлежит французскому строительному гиганту Bouygues, 60 % — институциональным инвесторам, 7,5 % — частным акционерам, 1,5 % — сотрудникам^[2].

Tipiškais instituciniais investuotojais būna bankai, draudimo bendrovės, pensijų ir alternatyvaus investavimo bei investiciniai fondai.