Chemikui Zenonui

Zenonas Gazpromo ir bitkoinų verčių palyginimą šitaip įvertino:

Akivaizdu, kad mato vienetas šioje nelygybėje

47,60 > 45,97

jam neužkliuvo, nors dolerio burbulyne burbulų - ohoho kiek!

Jam neužkliuvo ir aukso kainą kovo mėnesį sumušusio bitkoino

bei dolerio

vertes vaizduojančių grafikų esminiai skirtumai.

Kodėl?

Mąstymo inercija?

Zenonas yra chemikas, mokslų daktaras.

Tai ir šnekam iš esmės apie tai, ką jis minėjo savo komentare: apie "fiziką" ir "materiją":

Materija filosofijoje paprastai turi materijos prasmę fizikoje* (medžiaga ir laukai). Nemažai filosofinių sistemų ją laiko objektyvia realybe, egzistuojančia nepriklausomai nuo mūsų ir veikiančią mūsų pojūčius.

Aristotelio filosofijoje materija dalyvauja materijos-formos perskyroje.^[1]

Materijos sąvoka yra kertinė materializmo filosofijoje.

Materija (fizika) – visa, kas veikia mūsų pojūčius ir iš tikro egzistuoja pasaulyje, Žemėje bei už jos ribų. Toks apibrėžimas yra kilęs iš dialektinio materializmo filosofijos.

Fizika teigia, kad materija egzistuoja laike ir erdvėje (erdvėlaikyje). Viena svarbiausių materijos savybių – jos kintamumas. Materija pasireiškia:

• medžiaginėje formoje (įvairūs kūnai)
• laukų formoje (gravitacinis, elektrinis, magnetinis, elektromagnetinis laukai).

Taip pat teigiama, kad materialūs yra ir tokie egzotiniai tyrimo objektai, kaip

• Nematomoji medžiaga
• Tamsioji energija

Taigi, materija pasireiškia:

• laukų formoje 

Na, o kad bitkoinai yra tokios prigimties, net ir labai mėgstantis "chimičinti"** chemikas nenuginčys.

* Filosofai fizikus mini, o chemikų nemini:(((

** A ką čia chimičinat?

Čia jau chemikams klausimėlis - kodėl būtent jų garbei toks žodelis?

A:))