2011
Под Варшавой
Skaičiau kadaise tokią baiką.
Lošia caras su Arakčejevu kortom, o Mickevičius kieme palangę brazdina,
- Liuosybės! Liuosybės! -
rėkauna.
Carui nusibodo, metė kortas ant stalo, sako Arakčejevui:
- Eik, pažiūrėk, kas ten. Jei litvinas - Sibiran, jei paliokas - Paryžiun!
Pareina Arakčejevas nei šioks nei toks, sako carui:
- Mickevičius...
Taip Mickevičius atsidūrė Stambule.
Lošia caras su Arakčejevu kortom, o Mickevičius kieme palangę brazdina,
- Liuosybės! Liuosybės! -
rėkauna.
Carui nusibodo, metė kortas ant stalo, sako Arakčejevui:
- Eik, pažiūrėk, kas ten. Jei litvinas - Sibiran, jei paliokas - Paryžiun!
Pareina Arakčejevas nei šioks nei toks, sako carui:
- Mickevičius...
Taip Mickevičius atsidūrė Stambule.
Graikas, kolega.
Amerikietė, irgi kolegė.
Vokietė.
Australė.
Kaukazietė.
Kad visiem aiškiau būtų.
Šit kodėl visur svetimšalis...
Išsilakstė visi, ir šalies tos nebėr.
В местечке Вобольники, под Варшавой в костеле во время проповеди ксендза Клементиса, местный обыватель Палиокас бросил в ксендза шестифунтовый камень. Пролетев мимо головы ксендза, камень разбил алтарь. Полиция арестовала Палиокаса, вырвав его из рук разъяренных прихожан. В кармане у него был найден камень весом в 10 фунтов. Говорят, что Палиокас был недоволен проповедями ксендза.
Eretikas, matyt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą