2021-03-23

Grybas Galvose

 

Arba trečia Koronės Banga 3-kart trimis TriSpalviais Koronės VaiRusais

„papuoštame" Vilniaus Gedimino prospekte:)
O ApDairus'is Vilniaus Mer(in)as jau 2018-jų metų Kaziuko mugę

buvo COVID-19 VaiRusai's papuošęs:)))




O Jėzaus 



pasiėmę Jėzuitai įsikūrė mūsų Kazimiero karūną turinčiame sovietmečio Atėjizmo muziejumi

paverstoje mūsų Kazimiero buožinyčioje...





2 komentarai:

Dario Budrio rašė...

8). [116] Senoviniai mitai, senosios dainos ir pasakos – ne senolių lakios vaizduotės vaisius, o meniniu, garsiniu, vaizdiniu būdu perduo- damas mokymas, žinia apie praeitį, dabartį ir net ateitį, apie Pasaulio sutvėrimą ir Tvėrėjo įsakymus.
Plačiąja prasme ženklas – tai palikta žinia, jos perdavimas, jos ko- das. Ženklas turi apibrėžtą, konkrečią reikšmę ir ją perteikia tiesiogiai. Informatikoje žodis simbolis paprastai vartojamas kaip ženklo sinoni-

1 Skvarma – tai forma, pavidalas, prietaisas norimo pavidalo daiktui padaryti, modelis, pavyzdys, pagal kurį kas dirbama. Tas pačias reikšmes turi ir senžodžiai kvarma, skvarmas, kvarmas. Skvarmingas – kuris tam tikros formos; skvarmuoti – dėti į formą, formuoti. [2]
13

mas. Tačiau graikų kalbos daiktavardis symbolon pirmą kartą aptiktas ant senovės egiptiečių švininės lentelės, kurios būdavo tarsi savotiški asmens liudijimai. Pati lentelė buvo vadinama ir laikoma symbolon, ir tik vėlesniais laikais jos reikšmė buvo suteikta ženklui, t. y. tam, kas pavaizduota lentelėje. O graikų kalbos veiksmažodis symbollein varto- tas posakiuose, nusakančiuose slėpimą, dengimą. Taigi simboliu tapęs ženklas užšifruodavo, paslėpdavo atvirą posakio ar vaizdo prasmę, kad pašalietis negalėtų jo suprasti. Todėl simbolis visada yra pirminis ir turi tam tikros paslėptos prasmės. [55] Ne ženklas yra simbolikos šaltinis, o atvirkščiai – simbolis kaip toks suteikia ženklui atitinkamą universalią, archetipinę prasmę. [57] Simbolių vartojimas – tai būdas nukreipti žmo- gaus pasąmonės galias reikiama linkme. Įvaizdínio suvokimo reikšmė mūsų gyvenime dar per menkai suvokiama. Simbolio nepaaiškinsi protu, jo prasmėms atskleisti nepakanka logikos, jis išsiveržia už mokslo, už materialaus dėsnio ribų. Tai greičiau poezijos, muzikos, pasakos, dailės ar vaizduotės sritis. Simbolis atspindi dvasinę, dieviškąją tikrovę, jo uždavinys yra nukreipti žmogų už savęs, padėti pažinti tai, kas nepažinu, kalbėti apie tai, kas nesuvokiama, suvokiamomis formomis ir taip tapti anapusybės ir šiapusybės jungtimi. Simbolis turėtų vesti į anapusinę tikrovę, į transcendencijos pajautimą. [116]
Senieji simboliai nebuvo sugalvoti – jie atsirado iš šventumo po- tyrio, t. y. pagal savo kilmę yra religiniai, o iš religijos perėjo į mitus, ritualus, vėliau atgaivinti tradiciniame mene ir papročiuose. [47] Tačiau ilgainiui senieji simboliai neteko savo magiškos galios, žmogus prarado jautrųjį, nesuvoktą tapatumą su gamtos reiškiniais, tuo pačiu išnyko ir santykis, trapi jėga, kurią šis įvaizdínis ryšys kūrė. Visa tai atgaivinti yra vienas esminių uždavinių. Deja, materialistinė pasaulėžiūra tam neįgali. Neįkainojamos senųjų žinių lobyno saugyklos kol kas užrakintos. Jų raktus seniai esame pametę. Kita vertus, prieš išdrįsdami perimti senąją išmintį, turėtume pasikeisti patys. [18] O šiuolaikiniam žmogui tai turbūt ir yra sunkiausia. Pakeitus save, persikeitus, gal jau ir reikalo nebebūtų apie visus šiuos dalykus kalbėti. Viskas vėl taptų savaime aišku.
Tinkamo santykio tarp širdies ir proto praradimas – viena pagrin- dinių šiųdienio pasaulio bėdų ir ydų. Kažin, ar yra žemėje kas pavojin- gesnio už protingą beširdį. Neatrakins tiesos tasai, kuris vien logiškai įvertina, apmąsto, apsvarsto kiekvieną reiškinį, įvykį, sąvoką ar ženklą. Tik pasitelkus širdį, jausmą, pasąmonę, pajautą, įmanoma suvokti bent dalį senųjų simbolių prasmių.

Dario Budrio rašė...

https://m.youtube.com/watch?v=9XpmI--lsp8

Sergančių akys urbanizuotos defekto logika arba liberaliai konservuota šuniena