Šiandien prie stalo kalbos žinovai mane paprotino, kad žodžiai "esu" ir "ėdu" - vienos kilmės, o žodis "valgyti" nuo "vilgyti":
- Ar atsimeni, kaip iki stipendijos trūkdavo?
Paklausiau pagalvojęs - o kodėl tebeėda gyvuliai ir dar
kai kas, o mes, kažkodėl, valgyt ėmėm, jei ir ėdėm kadaise?
Neatsakė.
Tai pargrįžęs žodynan pažiūrėjau.
pavilgas
pavilg|as audeklo ar marlės
gabalas, sumirkytas vaistais ir dedamas ant nesveikos vietos: Uždėk šaltąpavilgą.
Va tai tau.
Regis, kitaip pamenu.
Reikia rimtesnian žvilgtelt.
pãvilgas sm. (3b), pavìlgas (1)
1. žr. pavilga 1: Su sausom bulvėm neapseisi, reikia ir pavìlgo Vb. Pasiskerdėm kiaulę, dabar turėsim ir pavilgo Pn. Ką pavilgo dėsim į sriubą? Kt. Pavìlgas visai baigiasi, o ruduo dar toli, negreitai pradėsim avis pjauti Šl. Ubagas prie sausos duonos prašo pridėti ir pavilgo Kp. Valgys ir silkės uodegą kai didelis, kad tik nebegaus iš tėvo pavìlgo Skr. Kur tu čia tokiais metais apie pavilgą mislysi – kad tik duonos yra! Žg. | Miežių aš nesėju, žemė per slėsna, o kvietys – gaspadorystės pavilgas J.Balt.
2. padažas, mirkalas: Kas iš to, kad atnešė blynų, o pavìlgo jokio Sb. Visas pavilgas prie bulbių – ta košė iš garstyčių Lnkv.
3. vilgomasis skystis: Pašalinus ašarinę liauką, akiai pristinga pavilgo P.Aviž. Akių pãvilgas BŽ431.
4. med. audeklo ar marlės gabalas, sumirkytas vaistais, dedamas ant nesveikos vietos: Pavilgams vartojamas boro rūgšties tirpinys P.Aviž. ║ kompresas: Geriausia uždėti šaltą pavilgą rš.
pavìlgalas sm. (1) žr. pavilga 1: Pagnybom (papjovėm) gyvulėlį, ir turėsim pavìlgalo – nebereiks sausa duona gyventi Jnšk.
pavilgà sf. (3b)
1. Pln, Dr, Als, Kv valgio pradaras (mėsa, riebalai, pienas, kiaušiniai, sūris ir pan.): Pavilga yra taukas, mėsa ir pienas J. Grūdų, pavilgos ir visokios gėrybės buvo pilna klėtis Vaižg. Pryšininkė[je] visa pavilgà sukriauta Štk. Ana prasta gaspadinė, nemoka taupyties i pritrūksta pavilgõs Štk. Greitai lašinių nė pãvilgai nebibūs Slnt. Neėsk vieną pãvilgą, paskuo sausą duoną grauši Slnt. Prie svetimų žmonių gyvenant turbūt ne per daug tos pavilgos LzP. Vaikai suvalgo daugiau pavilgos negu didis žmogus Dov. Vienomis bulbėmis neišsimaitysiva, o pavilgos neturime kuomi nusipirkti Blv. Rudenį bi kokios pavilgõs gal sugreibti Kal. | Silosas karvei yr pavilgà (skanėstas) – kas duos priėsti Štk.
2. kuo kas pavilgoma: Sauso nėkas neklauso: pavilgyk bent kiek gerklę. – Dėku, dėku už pavilgą Kv.
Ir valgiui pradaras, ir padažas, ir gėrimas.
Prancūzai kažkokie.
Graikai...
Irgi
nebe.
Esu...
esmuõ sm. (3b)
1. Š, Mc žr. asmuo 1.
2. esmė: Ne laikas gvildenti esmuo to dalyko V.Kudir. Kam man tokia poezija, kur galvą laužyt reik, ik esmenį sučiuopsi? V.Kudir.
esmė̃ sf. (4) vidinis dalyko pagrindas, svarbuma: Viso to dalyko man esmė̃ terūpi J.Jabl. Tarybinis patriotizmas savo esme yra internacionalinis (sov.) sp. Kiekvienos esybės esmė̃ yra skirtinga FT. Aš pradedu kalbėti iš esmės Vaižg.
esùmas (neol.) sm. (2); rš buvimas.
,,,,,,,,,
esyba sf. žr. esybė 1: Klausyki! – kalbėjo vėl esyba, esanti krūmuose V.Piet.
.
...
.
...
.
ýpata (neol.) scom. (1) Š asmuo: Mano žmona – mokyta ypata rš.
..
asmuõ sm. (3b)
1. J, J.Jabl žmogus kaip atskiras individas: Asmeñs neliečiamybė DŽ2. Asmuõ yra laisvas ir protingas individas FT. Asmens adjutantai skiriami aukštiesiems kariuomenės viršininkams rš. Tarybų Sąjungos asmenyje visos laisvosios tautos mato savo ištikimą ir nesavanaudį draugą (sov.) sp. |
2. lingv. gramatinė
kategorija, rodanti, ar veiksmas eina iš kalbančiojo (pirmasis asmuo),
ar iš to, su kuriuo kalbama (antrasis asmuo), ar iš kurio kito
(trečiasis asmuo): Veiksmažodžio asmenis, skaičius ir laikus reiškiame tam tikromis galūnėmis J.Jabl.
.
◊ jurìdinis asmuõ; rš teis. organizacija ar įstaiga, turinti teisę valdyti turtą, sudaryti sutartis.