Akli pilotai

Keleiviai jau lėktuve, ateina pilotai, abudu su juodais akiniais, kaukšėdami baltom lazdelėm į keleivių krėslus abipus praėjimo.

Pradingsta už pilotų kabinos durų.

Po kelių minučių ima ūžt lėktuvo turbinos, vėliau užkaukia, ir laineris ima bėgėtis pakilimo taku.

Keleivių žvilgsniai iliuminatoriuos, lėktuvas vis lekia žeme, tuoj baigsis pakilimo takas, keleiviai nebeišlaiko ir šaukia:

- Aaaaaaaaaaaaaaaaaaa!

Pirmasis pilotas traukia šturvalą į save, lėktuvas atsiplėšia nuo žemės.

Antrasis  pilotas pastebi:

- Vis tik, tai pavojinga - o jei jie nesurėks?

Central Bankers Say They Are Flying Blind.

Tuščias stalas ir trys Bliakberiai.

Ar politikai apskritai suvokia, kas vyksta?

Kai kas gal suvokia.

Gal netgi ne gal.

O mes ar suvokiam, kad prisižaidėm?

O gal kvadriljonus mokysimės?

Spiritus

Ite, missa est.

Atleisk man, Viešpatie!

misà sf. (4)

1. SD20, R, K nuopilas nuo salyklo alui, salyklo ekstraktas: Saldi putra alų dirbant, t. y. alus, pratekintas par volę iš kubilo, o ne užduotas raugu, vadinas misa J. Ot gardi misa, kaip tikras alus! Sv. Duok misos paragauti – pasakysiu, ar geras bus alus Vb. Ar jau susalo misa? Brž. Sumalė smulkiai salyklą, tai nė viedro misõs nepritekinom Šmn. Jau misà pradeda putotis – tuoj ažrūgs Vžns. Mìsą menčia VĮ. Prastas alus, mažai rūgęs – misa atsiduoda Pšl. Pridėk apynių misõn daugiau, tai alus bus stipresnis An. Misa užvėso, galės alų užduoti Krkl. Užduok misą – gali ataušti Pmp.Užeik, kaimynėli, pamylėsiu miselè Ps. Ma[n] alutį bedarant, vaikai misą paliejo JD358. ^ Saldus kaip misà Jnš. Nuo tokios misõs niekas nevėpsos Vžns. Perėmė ap[v]yniai misą (ir kantriam žmogui pritrūksta kantrybės) ST593.

2. iš ruginių miltų padarytas rūgštus gėrimas, gira, rūgštymas, rūgštelė: Ar neturi misõs atsigert? Dkk. Sako, misà, misà, o man ir galva nešasi (pasigėriau) Vdš. Rūgštūs tavo burokai – misõs per daug dėjai Kkl. Inpilk duonon misõs, kad išrūgtų Ds. Tai kas čia mūsų da sriuba: misõs išvirei, smetonos pridėjai, ir sriuba Sl.

3. nerūgusios vynuogių ar šiaip vaisių sultys, paruoštos vynui gaminti: Vyno misà R259, KII70.

4. MitI229 medumi ar sirupu pasaldintas vanduo: Tada misa midui jau yra gatava, juo ji saldesnė yra, juo geresnis ir stipresnis bus  midusS.Dauk.
.

Spiritus sanctus.

Spiritus.

spirit (n.)

 mid-13c., "animating or vital principle in man and animals," from Old French espirit, from Latin spiritus "soul, courage, vigor, breath," related to spirare "to breathe," from PIE *(s)peis- "to blow" (cf. Old Church Slavonic pisto "to play on the flute").

Original usage in English mainly from passages in Vulgate, where the Latin word translates Greek pneuma and Hebrew ruah. Distinction between "soul" and "spirit" (as "seat of emotions") became current in Christian terminology (e.g. Greek psykhe vs. pneuma, Latin anima vs. spiritus) but "is without significance for earlier periods" [Buck]. Latin spiritus, usually in classical Latin "breath," replaces animus in the sense "spirit" in the imperial period and appears in Christian writings as the usual equivalent of Greek pneuma.

Meaning "supernatural being" is attested from c.1300 (see ghost); that of "essential principle of something" (in a non-theological sense, e.g. Spirit of St. Louis) is attested from 1690, common after 1800. Plural form spirits "volatile substance" is an alchemical idea, first attested 1610; sense narrowed to "strong alcoholic liquor" by 1670s. This also is the sense in spirit level (1768).

Original usage in English mainly from passages in Vulgate...

See vulgar

Latin word translates Greek pneuma and Hebrew ruah.

sense narrowed to "strong alcoholic liquor" by 1670s

Likvidu...  
.

Vertimo atnešėjai nesupainios.

O mes?

Ite, misa est!

Alus bažnyčioj...

Prie ko čia reformatoriai? 
 
Spirytus!

Pavilgas

Šiandien prie stalo kalbos žinovai mane paprotino, kad žodžiai "esu" ir "ėdu" - vienos kilmės, o žodis "valgyti" nuo "vilgyti":

- Ar atsimeni, kaip iki stipendijos trūkdavo?

Paklausiau pagalvojęs - o kodėl tebeėda gyvuliai ir dar kai kas, o mes, kažkodėl, valgyt ėmėm, jei ir ėdėm kadaise?

Neatsakė.

Tai pargrįžęs žodynan pažiūrėjau.

pavilgas
pavilg|as audeklo ar marlės gabalas, sumirkytas vaistais ir dedamas ant nesveikos vietos: Uždėk šaltąpavilgą.

Va tai tau.

Regis, kitaip pamenu.

Reikia rimtesnian žvilgtelt.

pãvilgas sm. (3^b), pavìlgas (1)

1. žr. pavilga 1: Su sausom bulvėm neapseisi, reikia ir pavìlgo Vb. Pasiskerdėm kiaulę, dabar turėsim ir pavilgo Pn. Ką pavilgo dėsim į sriubą? Kt. Pavìlgas visai baigiasi, o ruduo dar toli, negreitai pradėsim avis pjauti Šl. Ubagas prie sausos duonos prašo pridėti ir pavilgo Kp. Valgys ir silkės uodegą kai didelis, kad tik nebegaus iš tėvo pavìlgo Skr. Kur tu čia tokiais metais apie pavilgą mislysi – kad tik duonos yra! Žg. | Miežių aš nesėju, žemė per slėsna, o kvietys – gaspadorystės pavilgas J.Balt.

2. padažas, mirkalas: Kas iš to, kad atnešė blynų, o pavìlgo jokio Sb. Visas pavilgas prie bulbių – ta košė iš garstyčių Lnkv.

3. vilgomasis skystis: Pašalinus ašarinę liauką, akiai pristinga pavilgo P.Aviž. Akių pãvilgas BŽ431.

4. med. audeklo ar marlės gabalas, sumirkytas vaistais, dedamas ant nesveikos vietos: Pavilgams vartojamas boro rūgšties tirpinys P.Aviž. ║ kompresas: Geriausia uždėti šaltą pavilgą rš.

pavìlgalas sm. (1) žr. pavilga 1: Pagnybom (papjovėm) gyvulėlį, ir turėsim pavìlgalo – nebereiks sausa duona gyventi Jnšk.

pavilgà sf. (3^b)

1. Pln, Dr, Als, Kv valgio pradaras (mėsa, riebalai, pienas, kiaušiniai, sūris ir pan.): Pavilga yra taukas, mėsa ir pienas J. Grūdų, pavilgos ir visokios gėrybės buvo pilna klėtis Vaižg. Pryšininkė[je] visa pavilgà sukriauta Štk. Ana prasta gaspadinė, nemoka taupyties i pritrūksta pavilgõs Štk. Greitai lašinių nė pãvilgai nebibūs Slnt. Neėsk vieną pãvilgą, paskuo sausą duoną grauši Slnt. Prie svetimų žmonių gyvenant turbūt ne per daug tos pavilgos LzP. Vaikai suvalgo daugiau pavilgos negu didis žmogus Dov. Vienomis bulbėmis neišsimaitysiva, o pavilgos neturime kuomi nusipirkti Blv. Rudenį bi kokios pavilgõs gal sugreibti Kal. | Silosas karvei yr pavilgà (skanėstas) – kas duos priėsti Štk.

2. kuo kas pavilgoma: Sauso nėkas neklauso: pavilgyk bent kiek gerklę. – Dėku, dėku už pavilgą Kv.

Ir valgiui pradaras, ir padažas, ir gėrimas.

Prancūzai kažkokie.

Graikai...

Irgi nebe.

Esu...

esmuõ sm. (3^b)

1. Š, Mc žr. asmuo 1.

2. esmė: Ne laikas gvildenti esmuo to dalyko V.Kudir. Kam man tokia poezija, kur galvą laužyt reik, ik esmenį sučiuopsi? V.Kudir.

esmė̃ sf. (4) vidinis dalyko pagrindas, svarbuma: Viso to dalyko man esmė̃ terūpi J.Jabl. Tarybinis patriotizmas savo esme yra internacionalinis (sov.) sp. Kiekvienos esybės esmė̃ yra skirtinga FT. Aš pradedu kalbėti iš esmės Vaižg.

esùmas (neol.) sm. (2); rš buvimas. 

,,,,,,,,,

Neol.

esyba sf. žr. esybė 1: Klausyki! – kalbėjo vėl esyba, esanti krūmuose V.Piet.
.

...
.

Teesie...

Ite, missa est. 

...
.

Oсобый.
.

ýpata (neol.) scom. (1) Š asmuo: Mano žmona – mokyta ypata rš.
..

asmuõ sm. (3^b)
1. J, J.Jabl žmogus kaip atskiras individas: Asmeñs neliečiamybė DŽ². Asmuõ yra laisvas ir protingas individas FT. Asmens adjutantai skiriami aukštiesiems kariuomenės viršininkams rš. Tarybų Sąjungos asmenyje visos laisvosios tautos mato savo ištikimą ir nesavanaudį draugą (sov.) sp. |

2. lingv. gramatinė kategorija, rodanti, ar veiksmas eina iš kalbančiojo (pirmasis asmuo), ar iš to, su kuriuo kalbama (antrasis asmuo), ar iš kurio kito (trečiasis asmuo): Veiksmažodžio asmenis, skaičius ir laikus reiškiame tam tikromis galūnėmis J.Jabl.
.

◊ jurìdinis asmuõ; rš teis. organizacija ar įstaiga, turinti teisę valdyti turtą, sudaryti sutartis.

.
Patikimas asmuo.