Apie Kvedlinburgo analus

Apie Kvedlinburgo analus

Alfredas Bumbliauskas knygoje „Senosios Lietuvos Istorija 1009 -1795, R.Paknio leidykla, 2005“ Lietuvos istoriją pradeda skyreliu Europa atranda Lietuvą. Cituoju:
„XI a. pr. Vokiečių rašto šaltinyje - Kvedlinburgo analuose yra toks įrašas: "1009 metais šventasis Brunonas, [...] Rusijos ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų". Šiame sakinyje pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas... 1009 m. Lietuvai baigėsi bevardė epocha. Lietuva neatsitiktinai paminėta 1009 metais – tais metais į Lietuvą atvyko krikščionybės skleidėjas (drauge ir Šv. Romos imperatorių Otono III bei Henriko II politikos vykdytojas) vienuolis saksų grafo sūnus Brunonas Kverfurtietis (apie 974 – 1009 m.), apkrikštijo Lietuvos „karalių“ Netimerą, buvo nužudytas ir vėliau kanonizuotas. Šis įvykis ištraukė Lietuvą iš nežinomybės – šv. Brunono (Bonifaco) misijos ir kankinystės istorijos pateikia pirmąjį Lietuvos vaizdą. Galima teigti, jog Kolumbas atrado Ameriką, o šv. Brunonas – Lietuvą.“ (12 pusl.)
Lietuvoje buvo padarytas didžiulis triukšmas - Kvedlinburgo analuose rastas įrašas, kuriame paminėta Lietuva. Iš to net didelė šventė padaryta. Apie įrašo radimą štai ką reikia pasakyti - veikalo Н.М.Карамзин, История Госудрства Российслого, Тома II-III, издательство „Наука“, Москва, 1991 204 puslapyje yra parašyta: В летописи Кведлинбургской упоминается о Литве под 1009 годом: in confinio Russiae et Lituae etc. [на границе России и Литвы и проч.] (в Лейбниц. издании, стр. 287). Metraščio atradimo ir perskaitymo pirmenybė priklauso net ne N.Karamzinui. Jis cituoja vokiečių filosofą ir kalbininką Gotfridą Vilhelmą Leibnicą. N.Karamzino veikalas išleistas 1815 metais, perspausdintas 1991 metais. Taigi „atrasti“ Kvedlinburgo analus buvo vieni juokai.

Išliko vienintelis Meiseno Kunigaikščių mokyklos dėstytojo istoriko Georgo Fabricijaus (Georgo Goldschmidt'o) (1516-1571 m.) kartu su kt. Saksonijos archyvarais tarp 1546 ir 1571 m. surašytas nuorašas (saugomas Saksonijos žemės, valstybės ir universiteto bibliotekoje Drezdene; 1710 m. paskelbtas G. V. Leibnico, 1839 m. – G. H. Perco leidinyje „Monumenta Germaniae Historica“, t. 3).

Taigi, anot A.Bumbliausko, vokiečiai atrado Lietuvą ir suteikė jai vardą - šv. Brunonas atrado Lietuvą; 1009 m. Lietuvai baigėsi bevardė epocha. Pono A.Bumbliausko ir kompanijos teiginiai tokie – Lietuvos vardas atsirado, bet valstybės tuo vardu nebuvo. Tuo vardu vadinama valstybė buvo įkurta tik po 250 metų.

Nors šventasis Brunonas Lietuvos pasieny buvo pagonių į galvą trenktas, taigi, ir siena Lietuvos buvo.

Čia tai bent išradimas!!! Niekur pasaulyje dar nėra buvę, kad valstybės vardas rastųsi net 250 metų prieš ją įkuriant. Paprastai visos valstybės kiek jų buvo ir kiek jų yra vardus gauna tik susikūrusios, bet jokiu būdu ne anksčiau.
Akademikas Zigmas Zinkevičius teigia kitaip. Jis sako, kad Lietuvos vardą mūsų kaimynai slavai žinojo mažiausiai 500 metų anksčiau nei parašyti Kvedlinburgo analai. Reikalas yra toks – visose slavų kalbose visi ir rašo ir sako vienodai, t.y. „Litva“. Toks vienodas tarimas yra įmanomas tik vienu atveju – slavai Lietuvą žinojo dar prieš išsivaikščiodami, t.y. kol dar gyveno kartu. O slavai išsivaikščiojo ir įkūrė daug atskirų valstybių VI amžiuje. Nuo tada jų glaudus tarpusavio bendravimas nutrūko. Ir jų kalba kiekvienoje valstybėje kuo toliau tuo labiau ėmė skirtis. Zigmas Zinkevičius sako, jei slavai apie Lietuvą būtų sužinoję vėliau, t.y. kai jau buvo išsiskirstę ir įkūrę atskiras valstybes tuomet mūsų šalį vadintų ne vienu vardu „Litva“, o įvairiais vardais, nes lietuvišką žodį „Lietuva“ kiekvieni būtų prie savo kalbos pritaikę vis kitaip. Pritariu Z.Zinkevičiui, nes kitaip būti negali. Kaip slavai iškraipo lietuvių vardus pateikiu pavyzdį - visiems gerai žinomi vardai Jogaila ir Vytautas. Rusai sako „Ягайло“ ir „Витoвт“, o lenkai „Jagiełło“ ir „Witold“. Šitaip skirtingai iškraipo visus senuosius mūsų vardus. Taigi ir Lietuvos vardą būtų iškraipę skirtingai, jei apie Lietuvą būtų sužinoję po to kai jau buvo išsivaikščioję. Zigmas Zinkevičius yra visiškai teisus, o Alfredas Bumbliauskas ir ko - klastotojai.
Žinutę Kvedlinburgo analuose reikia suprasti visiškai kitaip negu ją aiškina A.Bumbliauskas. Pažiūrėkime kas per vienas buvo Brunonas Kverfurtietis. Jis buvo ne tik vienuolis, bet ir šv. Romos imperatorių Otono III bei Henriko II politikos vykdytojas. Jis į Lietuvą vyko ne tik krikštyti, bet ir valdyti – kas krikštija, tas ir valdo. Aišku bandė krikštyti ir reikalavo paklusnumo imperijai. Už tai gavo į galvą ir su 18 saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų. Įrašas Kvedlinburgo analuose vertingas tuo, kad mes turime pirmojo kryžiaus žygio į Lietuvą liudijimą. O kryžiaus žygis nėra joks Lietuvos atradimas ar vardo suteikimas.

Pranas Valickas

P.S. Tekstą kursyvu ir nuorodas parinkau aš, Eugenijus Paliokas.