2016-12-10

Šnipis, Šnipiškės ir Piromontas

šnìpis (plg. vok. Schnippe) sm. (2)
1. NdŽ, Als, Ms smailus kampas, žambas.
2. Kos55, NdŽ iškyšulys, ragas: Gyveno žemės šnipė[je], į Uksinę marę įsikišusiame S.Dauk.
3. NdŽ, Brs indo latakėlis, snapas: Puodukas be šnipio – negaliu gerai išpilti vandenį Yl.
4. NdŽ, Škn žr. 1 šnipas 4: Bet kelis kartus išlenda dar saulutė iš po žemės lyg kepurės šnipis, paskui visai nebesirodo Blv.
5. Skd, Šts smailus išsikišimas, dantelis. ║ snapo pavidalo iškirpimas: Pasiūk mun čia su tokiu šnipiù Ms.
6. ppr. pl. NdŽ pjūklo dantis.
7. žr. 1 šnipas 1: Anas (šuo) sa šnipiù apsuosto visa LzŽ.
◊ sàvo šnìpį kìšti rūpintis svetimais reikalais: O ko tu kišaĩ sàvo šnìpį kur nereikia?! Jnš.


ךnìpis sm. sing. (2) žr. šnypkė 1: Duok šnìpį užuostyti Šts.


ךnýpkė (vok. dial. schnîfke) sf. (1) DŽ
1. NdŽ, Šv, Slv, I.Simon uostomasis tabakas: Duok šnýpkės patraukt Skr. Gausi kitą bernelį pypkę rūkantį ir šnypkẽlę traukiantį (d.) Gr.
2. sprigtas: Šnypkė po nosia Q361.


Šnipiškės – buvęs Vilniaus priemiestis, pavadintas turtuolio pirklio Šnipio (šnipas:(() vardu, kuriam didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas buvo padovanojęs už Neries upės didelius žemės plotus.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo suformuotos dvi istorinės Šnipiškių dalys – Skansenas ir Piromontas, 1993 m. įrašytos į Kultūros vertybių registrą.[2]


Piromontas – 1 ha užimanti Vilniaus miesto Šnipiškių rajono dalis prie A. Juozapavičiaus, Rinktinės, Šeimyniškių ir Sluckų gatvių. Saugoma valstybės kaip urbanistinė ir architektūrinė vertybė, Kultūros vertybių registro kodas 33608.
Vilniaus aktuose Šnipiškės minimos XVI a. 

1536 m. karaliaus Žygimanto I patvarkymu, buvo pastatytas pirmasis tiltas per Nerį


XVI a. susiformavo pagrindinės Šnipiškių priemiesčio gatvės – Ukmergės ir Kalvarijų. Iki XIX a. II p. Šnipiškės vystėsi menkai. 1875 m. sudarytas Vilniaus miesto perspektyvinis planas, kuriame buvo numatyta Vilniaus miesto plėtra šiaurės kryptimi, o tuo metu teritoriją šalia dabartinio Žaliojo tilto, Kalvarijų ir A. Juozapavičiaus gatvių sankryžoje, vadinamą Piromontu dėl joje XVIII a. buvusių Vitebsko vaivados Piro (kur jis, kur jis, kur jis, kur jis?) statytų rūmų griuvėsių, nuspręsta užstatyti mūriniais gyvenamaisiais namais. [1] 



In 19th-20th century, Šnipiškės was a suburban settlement, named after a rich merchant Šnipis, who was gifted these plots of land from Grand Duke Vytautas.
In the past, Šnipiškės had a synagogue and a working cemetery.

Aiškiai ir įtikinamai - XIX-XX amžiuos būta priemiesčio, pavadinto pagal turtuolį Šnipį (įdomu, kokios tautybės buvo tas turtingasis pirklys (:((() Šnipis, taip įtikinamai pademonstravęs Bibelio tiesą: kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium...:))kuriam dovanojo žemes Vytautas, o anksčiau ten buvusi sinagoga ir kapinės.


Šnipiškių sinagoga arba Piramonto sinagoga – istorinė žydų sinagoga ŠnipiškėseVilniuje.

Sinagoga stovėjo netoli upės kranto, tarp dabartinių Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės ir Radisson Blu viešbučio. Netoli sinagogos buvo ir žydų kapinės. Dabartinėje kapinių teritorijoje stovi Vilniaus sporto rūmai.

Pataikyk gi šitaip... 

Sinagogos stovėjimo vietoj Naujasis Vilniaus Centras atsirado, o žydų kapinių, kaip tuoj sužinosim, caro laikais uždarytų, o sovietmečiu sunaikintų, vietoje Vilniaus Sporto Rūmai stovi.

The oldest and the largest Jewish cemetery was established in the 15th century in Šnipiškės suburb, now in Žirmūnai elderate, across the Neris River from the Gediminas Tower. In Vilna Jewish culture, the cemetery was known as Piramont. It was closed by the Tsarist authorities in 1831. It was destroyed by the Soviet authorities in 1949–50* during the construction of Žalgiris Stadium. The Palace of Concerts and Sports (Lithuanian: Koncertų ir sporto rūmai) was built in 1971 right in the middle of the former cemetery. 

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tikrai buvo pradėti statyti buvusių žydų kapinių vietoje, 1965 metais.
* Koks sutapimas - 1655 08 08  Vilniaus gynėjų milžinkapis nukastas lygiai tuo pačiu metu, 1950-taisiais, ir buvo jis kaip tik Piromonte.

Šaknis mont- kalną, kalvą, piliakalnį ir reiškia, lygiai kaip Belmonte, o betgi (čia minimoPiro tarp Vitebsko vaivadų nėra.

Štai kas yra:

Pióro Stanisław h. Bończa (zm. ok. 1775), starosta żydejkański i rumszyski, faworyt carowej Elżbiety, generalny komisarz wojsk rosyjskich w Polsce. Pochodził z osiadłej na Litwie linii rodu ze wsi Pióry Wielkie i Pióry-Pytki w ziemi łukowskiej. Był synem Waleriana, strażnika żmudzkiego (zm. 1750). Głosował może w r. 1733 na Augusta III. Mylony bywa ze Stanisławem Piórą, skarbnikiem i rotmistrzem witebskim, posłem na elekcję 1764 r.

Stanisław Pióro (paklausykim).

Ar tikrai manot, kad "starosta żydejkański i rumszyski" Piuro, kurio rūmai "pametė" jo vardą ir
pavirto Raduškevičiaus rūmais, buvo pakankama priežastis "visą prietiltinę dalį vadint Piuromontu", kuris vėlgi "išvirto/pavirto" Piromontu?

Abejotinas, labai netgi "pritemptas" aiškinimas...

O Adomas Honoris Kirkoras, po Vilnių vaikščiodamas,
Piromonte nepastebi žydų kapinių.

O milžinkapį prie Žaliojo tilto
daug kas 
pastebi.
... o tuo metu teritoriją šalia dabartinio Žaliojo tilto, Kalvarijų ir A. Juozapavičiaus gatvių
gatvių sankryžoje (Žaliąjį tiltą iš Vilniaus centro pusės dešiniąjan Neries krantan pervažiavę ir dabar pakalnėj atsiduriam), vadinamą Piromontu...

1812-ieji:

На правом берегу Вилии, недалеко от Зелёного моста, возвышался небольшой дворец Пирамонт (улица Пирамонтская, ныне А.Юозапавичяус).


Пиро- (от др.-греч. πῦρ — огонь).

Dr. Romo Batūros žodžiais, kaip tik toj vietoj buvę vienintelio to meto Vilniuje, dar Žygimanto Senojo
laikais pastatyto, Nerį kertančio Žaliojo tilto gynybai skirti LDK artileriniai įtvirtinimai, o ir 1655 08 08 mūšyje patrankos šaudė kaip reikiant. 
Laiku pašaudėm Piromonte.

Priklauso ...

Komentarų nėra: