Ten nėra interneto, o per keturis televizijos kanalus, be komunistinių žinių, daugiau nieko nerodo.
Yra ši – komunistinė – pusė, bet yra ir kita. Kuboje žmonės laimingi, spalvingai apsirengę, gatvėse šoka, šnekasi vieni su kitais. Septintą ryto jau girdi, kaip kaimynai leidžia muziką. Ten beveik nėra nusikaltimų – žmonės jaučiasi saugūs.
Susipažinome su vietos menininkais, muzikantais ir su jais susitikome ne kartą. Vienas iš atlikėjų mane pristatė kaip draugę komunistę iš Lietuvos ir pagrojo mano labai mėgstamą dainą.
Tai vieta, kur norisi sugrįžti, nes tie žmonės labai džiaugiasi gyvenimu.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą