Židinys

Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Ieškomas žodis 
Ieškoti fragmento  

Paskiausiai ieškota: židinys.

Rezultatai

Antraštė:

židinỹs

Straipsnelis:

žr. žievė

Šaltinis:

Lanszweert 1984, 4

Antraštė:

židinys

Straipsnelis:

Lie. židinys iš v. žiesti šaknies; žiesti giminiškas s. sl. zĭdati ‘statyti’ ir t. t. žr. ugniavietė

Šaltinis:

Buck 1949, 475

Antraštė:

židinỹs

Straipsnelis:

žr. žiesti

Šaltinis:

Мартынов 1983, 89

Antraštė:

židinỹs

Straipsnelis:

žr. žiesti

Šaltinis:

Мартынов 2003, 86

Antraštė:

židinỹs

Reikšmė:

(Feuer)herd, Feuerstelle, offener Kamin

Straipsnelis:

žr. dýžti

Šaltinis:

Smoczyński 2003, 449–452

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

židinỹs sm. (3b) J.Jabl, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Ln; M, L 1. G122, Kos33(Žv), LL62, ŠT91,100, Pn, Btg statinys patalpoje ugniai atvirai kūrenti: Krosnies prototipas – iš akmenų sukrautas ar į žemę įleistas židinys maistui gaminti, patalpoms šildyti, moliniams indams degti – buvo vartojamas jau paleolite LTEVI204. Gyvenamuose namuose [baltai] įrengdavo atvirus, iš akmenų sukrautus židinius rš. Židinỹs vadinos seniau, da i aš atmenu: dūmai eidavo į kambarį, nebuvo nė mados virt teip kaip daba Rd. Išvykdama iš savo namų, moteris atlikdavo apeigas, kad su namų dievais bei namų židiniu išsiskirtų geruoju rš. Gabija – namų židinio ugnies dievybė rš. Jos veidas kiek parausta, lyg židinio liepsnos nupliekstas V.Bub. | Nidos neolito gyvenvietėje rastas aukojimo židinys rš. Elektrinis židinys rš. | prk.: Nieko nėra pasaulyje patikimesnio už žemę ir nuosavą namų židinį rš. Sereikienė norėjo šildytis prie savo dukters šeimos židinio V.Aln. Išlyginsim kelius, užsėsime laukus, gimtasis židinys bus vėl jaukus S.Nėr. ^ Gyvenimas be meilės lyg židinys koks be ugnies, išblėsęs J.Marcin. 2. Kos182(Krš), J.Jabl(Vl, Ln), K.Būg, LKAI44(Šl, Vv), Pin vieta prieždos šone pelenams bei žarijoms sužerti: Iš pečiaus žarijas išžėręs, sužeria ant ži̇̀dinio J. Ugnis, ant ži̇̀dinio sužerta, blėstenti pradeda JI218. Pelenus į ži̇̀dinį sužeria, žarijas Grnk. Į ži̇̀dinį sukasa žarijas Sdb. Židinỹs būdavo an prieždos sužerti žarijom Šmn. Seniau tokia buvo priepečka ir kampe buvo židinỹs Ppr. Kaip ir praeitą naktį, pasidėjo jos (budėtojos) ant stalo grabnyčios galelį, žinoma, dėl visa ko, įpūtė prieždoje židinį – reikalui esant žvakei uždegti A.Vien. ^ Čigonas židiny sėdžia (puodas) LTR. 3. prk. ko susidarymo, susikaupimo vieta, centras: Pelesa – centras, židinỹs, didžiausias [lietuvių] sodžius Pls. Žemaičių sukilimo metu V[iduklėje] buvo susidaręs pirmas sukilėlių židinys LEXXXIII517. Vilniuje įsikūrė lietuvių atgimimo židinys A.Sm. Buvo laikai, kai bažnyčia ir vienuolynas būdavo vienintelis šviesos židinys A.Janul. Piliakalniai būdavo kultūros židiniai rš. Žemės drebėjimo židinys GTŽ98. | Savarankiški vietiniai židiniai užsidegė, pakurti „Aušros“, „Varpo“, Kudirkos, Vaičaičio, Maironio žarijomis P.Klim. 4. balta dėmė miško žemėje: Vakar buvo pilna žemė židinių̃, tai jau bus grybų Dbč. 5. med. ligos proceso centras: Infekcijos židinỹs (organizme) MedŽ378. [Insulto] simptomų pobūdis priklauso nuo užkimštos kraujagyslės ir patologinio židinio lokalizacijos smegenyse LTEIV476. Aplink dirginimo židinį paprastai būna slopinimo židinys V.Laš. ǁ ligos reiškimosi centras: Choleros ir maro nuolatiniai susirgimo židiniai yra Indijoje LEV515. 6. Mš, SkŽ356, FzŽ396, PolŽ1292 fiz. spindulių susikirtimo centras: Lygiagrečių spindulių pluoštas, praėjęs pro lęšį, susikerta viename taške – židinyje rš. מidà sf. (2) APhI137, FrnW, žydà (2) KŽ žr. dzida: Vyresnybė partraukė kazokus, kurių ilgos žibančios, ašrios ir smarkios žỹdos išgandino žemaičius BM330(Šv). ×dzidà (l. dzida, brus. дзiдa) sf. (2), dzydà (2) ietis, durtuvas: Tep susikirto, net dzi̇̀dos sulūžo Mrk. Pamatė ateinant su dzydà Sv. Žalnieriai su dzỹdom nujoja Slk. ^ Tiesus kap dzidà Gž. .