Užsieniečiams lenkų vaikus buvo draudžiama įsivaikinti iki 1970 metų, iki tol, kol šalies vadovu tapęs Edwardas
Gierekas (Belgija:)) nepaskelbė „atsivėrimo pasauliui“ politikos. Lenkija nuo tada ekonomikai plėtoti ėmė skolintis pinigų iš Vakarų, ėmė vilioti užsienio turistus.
KOKS ĮDOMUS SUTAPIMAS: KAIP TIK TADA, PO 1971-JŲ METŲ NIKSONO ŠOKO, PAAIŠKĖJO (NE VISIEMS, NE VISIEMS*), KAD TIE VAKARŲ PINIGAI YRA NIEKO VERTI:))
1971
Kūdikius įsivaikinti iš pradžių buvo leidžiama beveik išimtinai tik užsienyje gyvenantiems tautiečiams, tačiau 1982 metais visos Lenkijos ambasados ir konsulatai užsienyje ėmė reklamuoti naują vyriausybės potvarkį dėl įvaikinimo sąlygų supaprastinimo.
Profesorės teigimu, nelegali prekyba kūdikiais suvešėjo netrukus po to, kai 1980 metais įsisteigus nepriklausomai profsąjungai „Solidarumas“,
pirmai socialistinių šalių bloke, Vakarai susidomėjo Lenkija.
„Tuo metu situacija atrodė taip: iš vienos pusės, iš Vakarų, plaukė parama ir dovanos, o iš kitos – atsidėkojimas, t.y. leidimas įsivaikinti lenkų vaikus“, – tvirtina E.Holewinska-Lapinska.
„Už dovanotą įrangą ligoninei ar atvežtą kitokį gėrį mūsiškiai stengėsi atsidėkoti ir, jei vakariečiai pareikšdavo norą įsivaikinti kūdikį, tai buvo įvykdoma“, – tikino K.Koszlaga.
* Po 5 metų, Pitery, ant savo nuomojamo kambario, šalia metro „Vasileostrovskaja", sienos
pasikabinau šūkį iš vienos tuo metu perskaitytos knygos, šios knygos - per visą sieną:
NE VISIEMS, NE VISIEMS - TIK BEPROČIAMS!
:)))
:(((
Ir kino filmo „Mėlynoji Paukštė" afišą.
Ne tokią.
Didelę, Piterio dailininko pieštą.
Nežinojau tuo metu viso šito šlamšto, bet, matyt, nujaučiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą