2021-01-13

30 Metų Sausio 13-jai

 

Kovo 11-osios Akto signatarui Egidijui Bičkauskui 1991 metų sausį tarp Vilniaus ir Maskvos tekdavo skraidyti po kelis kartus per savaitę. Jis buvo liudininkas, kaip Kremlius ruošėsi agresijai prieš Lietuvą, ir bandė įspėti tuometį SSRS vadovą Michailą Gorbačiovą to nedaryti.

Buvęs Lietuvos nuolatinis atstovas SSRS, o vėliau ir Lietuvos diplomatinės misijos Rusijoje vadovas 65 metų E.Bičkauskas prisipažino, kad prieš Sausio 13-osios įvykius buvo nurodęs Lietuvos ambasadą Maskvoje saugantiems policininkams esant būtinybei šaudyti. Pats taip pat turėjo ginklą.

„Tai, kad prieš Lietuvą gali būti panaudota karinė jėga, nujaučiau kur kas anksčiau. Tik nenuspėjau, kokis išpuolis bus surengtas.

1991 metų sausio 12 dieną kaip Lietuvos nuolatinis atstovas SSRS Maskvoje dalyvavau Federacijos Tarybos posėdyje. Jį vedė M.Gorbačiovas. Jame dalyvavo visi tuometinių sąjunginių respublikų Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkai, tarp jų – ir vėliau Rusijos prezidentu tapęs Borisas Jelcinas. Buvo susirinkę įtakingiausi tuometinės sovietinės armijos generolai, KGB vadovybė.

Tame posėdyje buvo aptariama situacija Lietuvoje, kuri visiems atrodė itin sudėtinga. Jutau, kad tos kalbos, ypač generolų, reiškia ne ką kita, o rimtą įspėjimą, jog prieš Lietuvą gali būti panaudota jėga.

Kalbėjau ir aš. Po posėdžio dar priėjau prie M.Gorbačiovo ir pasakiau: „Jei manote, kad problemas Lietuvoje išspręsite panaudodamas jėgą, labai apsirinkate.“

Nors mūsų santykiai visada buvo pagarbūs, po šio perspėjimo jis mane, liaudiškai tariant, pasiuntė labai toli. Nors tų žodžių garsiai neištarė, iš lūpų supratau, ką jis man sako.

Po posėdžio Kremliuje nemaniau, kad jau kitą dieną po Vilnių važinės sovietiniai tankai, nes Federacijos Taryba buvo nutarusi į Lietuvą dar pasiųsti savo delegacija, kad ji išsiaiškintų, kas ten darosi.

..................

Sausio 7 dieną V.Landsbergio kabinete vyko posėdis, kuriame buvo tariamasi, ar vykti į Maskvą. 

Buvau vienintelis to posėdžio dalyvis, priešinęsis K.Prunskienės vizitui. Visi kiti vienu balsu tvirtino, jog ji privalo vykti, nes jau ir Vilniuje tvyrojo nuojauta, kad karinė jėga prieš Lietuvą bus panaudota.

– Kodėl jūs priešinotės tokiam K.Prunskienės vizitui? 

– Žinojau, kad tą pačią dieną Aukščiausiosios Tarybos posėdyje bus pateikta, esą K.Prunskienė nulėkė į Maskvą prašyti M.Gorbačiovo malonės ir panašiai. 

Kaip jau žinoma, sugrįžusi K.Prunskienė buvo priversta atsistatydinti. 

Liaudiškai tariant, ją „išdūrė“.

*


Viso labo 6-iems metams po Sausio 13-sios tepraėjus.




Komentarų nėra: