1 temà sf. sing. (4) FrnW, Lkv, Arm; Eiš, Žrm žr. tamsa 1: Ve, jis dirbs lig temõs Bt. Nu aušros lig temõs ūžė mašina Užv.
ǁ Vienas pragėrė šimtą šeštokų, dar temelė netemo TDrIV117(Btrm). Kur mūs sesulę temẽlė temė, kur lelijėlę gaidžiai giedojo (d.) Mrs. Temelė temo, aš dar dirvelėj LTR(Rod). Išaušo aušraitė; sutemo temaitė, patekėjo šviesioji saulaitė LMD(Grz).
2 temà sf. (2) KŽ, TŽŽ
1. Š, Rtr, DŽ, LTEXI259 literatūros kūrinio, mokslo veikalo, straipsnio, nagrinėjimo, kalbos pagrindinė mintis, idėja: Nukrypti nuo tèmos NdŽ. Staiga pereiti prie kitos temos rš. Žmogus – nuo amžių sena ir kiekvieną kartą nauja tema J.Gruš. Gyvenimas – tai neišsemiama tema S.Čiurl. Kaukazo įspūdžių temomis parašiau labai nedaug, vos keletą trumpučių eilėraščių V.Myk-Put.
2. DŽ, TrpŽ mokiniams duodamo rašyti literatūrinio rašinio antraštės formuluotė: Mokykloje mokytojas kartą mums davė laisvą temą iš lietuvių kalbos A.Vencl.
3. MuzŽ, TrpŽ, LTEXI259 muz. pagrindinis kūrinio ar jo dalies motyvas, pagrindinė mintis: Temà su variacijomis DŽ.
4. TrpŽ lingv. žodžio ar formos kamienas.
5. rš lingv. žodžio kamieno galo balsis.
Tema
theme
From Old French tesme (French: thème), from Latin thema, from Ancient Greek θέμα (théma), from τίθημι (títhēmi, “I put, place”), reduplicative from Proto-Indo-European *dʰeh₁-(“to put, place, do”) (whence also English do).
Tem (czasem także jako tema lub temat, stgr. θέμα thema, l.mn. θέματα themata) – jednostka podziału administracyjnego w Cesarstwie Bizantyjskim; przez długi okres istnienia imperium główna jednostka organizacji militarnej państwa.
Matot - 7 Temos, o jei Kretą su Kipru priskaičiuoti - 9 Temos.
Έχω το θέμα μου (στίχοι)
|
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą