Baltaduonis

Weißbrot

- balta duona.

2017 m. rugpjūčio 4 d.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina

Kukliansky rugpjūčio 3 d. LŽB tarybos posėdyje paskyrė Renaldą Vaisbrodą bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi.

Kaip informuojama pranešime spaudai, taryba šiam sprendimui pritarė.

R.Vaisbrodas (gim.1981m.) Vilniaus universitete apgynė Tarptautinės komunikacijos magistro laipsnį.

Jis yra dirbęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju užsienio politikai*.

Šiuo metu R. Vaisbrodas dirba Liberalų sąjūdžio

atsakinguoju sekretoriumi.

Politinę karjerą R. Vaisbrodas pradėjo Europos Parlamente

(kurio pirmininkas nebaigė jokios mokyklos), kur dirbo Europos liberalų ir demokratų aljanso frakcijos vadovo Guy

Verhofstadto

patarėju** (!!!)*** užsienio politikos klausimais.

Demokratinės Europos Sąjungos Naujokams -

filmukas:)

Ką gi čia dabar prirašė?

* 2016 birželio 20 d. 
Prezidentūrą palieka šalies vadovės vyriausiasis patarėjas, Užsienio politikos grupės vadovas Renaldas Vaisbrodas.

Vienerius metus prezidentės vyriausiuoju patarėju užsienio politikos klausimais dirbęs R.Vaisbrodas pareigas palieka savo noru, dėl asmeninių priežasčių****, nurodo Prezidentūra.

** Irgi ne artojas

*** 2014-01-03
Renaldai, ilgai gyvenai Belgijoje, Briuselyje, neseniai grįžai su šeima į Lietuvą. Ar įsivaizduoji, kad galėtum gyventi dar kokioje kitoje ES šalyje? Jei taip, kurioje ir kodėl? Jei ne, kodėl?

Galiu gyventi ten kur saugu ir gera mano šeimai. Tokių šalių daug Europoje ir tikrai nemažai už jos ribų. Globalizacijos amžiuje gyvenamoji vieta tėra gairelė nurodanti tavo lokaciją, o prisirišimas prie jos, mano galva, beprasmis. Tai nereiškia, kad nejaučiu gilių sentimentų Lietuvai. Atvirkščiai, esu šalies patriotas ir noriu susaistyti savo ateitį su šalies ateitimi. Bet tame nėra prieštaravimo, tame nėra išdavystės, tame nėra oportunizmo, tai mus supančios globalios realybės suponuoti pasirinkimai.

Ar galėtum sukurti Europai ketureilį?

Galėčiau.

Ją nešė, pametė, atrado,

istorija ja žaidė nuolatos.

Ji ne erdvė, ji ne pasaulis.

Idėja jau kitos kartos.

Ar galima kalbėti apie europietį, o ne lietuvį, portugalą, graiką, daną ir t.t.? Jei taip, tai kas mus daro europiečiais? O jei ne, kodėl? Ar mums labiau reikėtų save identifikuoti kaip europiečius, ar tvirčiau laikytis savo nacionalinio identiteto?

Tapatybės yra persipynusuis ir tarpusavyje nekonkuruojančios, mano galva. Aš jaučiuosi šiaulietis, lietuvis ir europietis ir nejaučiu jokio asmenybės susitrejinimo. Tai normalu. Tai nūdienos pasaulis. O mus europiečiais daro vertybės, kultūra, istorija.

**** Jau miglose?