Maršalo planas – pagalbos Europai Šaltojo karo metu programa, kurią po Antrojo pasaulinio karo pristatė JAV generolas ir politikas Džordžas K. Maršalas (1953 m. apdovanotas Nobelio premija).
Planas apėmė 15 Europos valstybių ir Turkiją, o nuo 1949 m. ir VFR. SSRS jį atmetė, neleisdama juo pasinaudoti satelitinėms valstybėms. Maršalo planas padėjo atstatyti Vakarų valstybių ūkį. JAV reikalavo, kad šalys, gaunančios ekonominę paramą, bendradarbiautų per bendrą organizaciją, kuri skirstys ir administruos pagalbą. Taip 1948 m. buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo asociacija. Ji turėjo tikslą centralizuoti ir planingai reaguliuoti ekonomiką.
Geriečiai amerikonai.
Suteikė pagalbą.
O čia kas dabar?
Sovietų Sąjunga, Suomija ir kitos Šiaurės Europos valstybės ekonominės pagalbos atsisakė.
???
Su sovietais - tai aišku, bet kodėl Suomija ir kitos Šiaurės Europos valstybės?
Žuvėdai turėtų būti nekvaili...
Thanks to money flowing out of the country through the Marshall Plan, US defense-spending and Americans buying foreign goods, the number of U.S. dollars in circulation soon exceeded the amount of gold backing them up.
By the early 1960s, an ounce of gold could be exchanged for $40 in London, even though the price in the U.S. was $35. This difference showed that investors knew the dollar was overvalued and that time was running out.
There was a solution to the Triffin dilemma for the U.S.: reduce the number of dollars in circulation by cutting the deficit and raising interest rates to attract dollars back into the country. Both these tactics, however, would drag the U.S. economy into recession, a prospect new President John F. Kennedy found intolerable, although he did sign an executive order allowing the US Treasury "to issue silver certificates against any silver bullion, silver, or standard silver dollars in the Treasury." This would create competition to the Federal Reserve Notes (dollars) that were over-valued.
Federalinis Rezervas tokių varžytuvių nenorėjo.
The dollar glut is a term for the accumulation of United States dollars outside of the United States, contrasted with the dollar gap that lead to the creation of the Marshall Plan following World War II.
Va čia - kaip tik tai, kas patiko tam Federaliniam Rezervui!
Štai tau ir Marshall'o Plano pagalba.
Išbarstė dolerius po visą pasaulį.
Dykai?
Dabar jų dykai nedalina.
Davė darbo amerikonams, o kitus pasodino "ant dolerio adatos".
Pasielgė kaip narkotikų platintojai.
Kai priprato, tada engė savo "dolerinius narkomanus", žr. Dollar shortages and the Marshall Plan.
Dollar glut?
Vai vai!
Štai kodėl 2/3 JAV ekonomikos sudaro vartojimas!
Pasaulis dirba, o anie valgo.
Kas užmoka?
Дилемма Триффина
В начале 1960-х годов Триффин сформулировал ключевое противоречие Бреттон-Вудской системы:
Для того чтобы обеспечить центральные банки других стран необходимым количеством долларов для формирования национальных валютных резервов, необходимо, чтобы в США постоянно наблюдался дефицит платежного баланса. Но дефицит платежного баланса подрывает доверие к доллару и снижает его ценность в качестве резервного актива.
Еще одна интерпретация этого противоречия:
Эмиссия ключевой валюты должна соответствовать золотому запасу страны-эмитента. Чрезмерная эмиссия, не обеспеченная золотым запасом, может подорвать обратимость ключевой валюты в золото, что вызовет кризис доверия к ней. Но ключевая валюта должна выпускаться в количествах, достаточных для того, чтобы обеспечить увеличение международной денежной массы для обслуживания возрастающего количества международных сделок. Поэтому её эмиссия должна происходить не взирая на размер ограниченного золотого запаса страны-эмитента.
Впоследствии это противоречие получило название Дилеммы Триффина (англ. Triffin Dilemma)
Šmaikščiausia šitoj paradokso istorijoj yra tai, kad gudruolio gudrybė pateikiama it geradario geradarybė.
Atseit, rūpinosi visu pasauliu, ir todėl sulindo į skolas.
Nors, žinoma, negalima sakyti, kad JAV žmonių ta gudrybė.
Anokia čia gudrybė sulįsti į skolas.
Ta gudrybė tų, kurie pasisavino jų valiutą.
O puikusis Google Vertėjas - šmaikštus.
Nieko nuostabaus: šalies, kurios 2/3 ekonomikos sudaro vartojimas, pinigas - irgi apsirijėlis.
Patikėti visai nesunku.
On March 23, 2009, in a speech named "Reform the International Monetary System", Zhou Xiaochuan, the governor of the People's Bank of China explicitly named the Triffin Dilemma as the root cause of the economic disorder, and proposed strengthening existing global currency controls, through the IMF, as a solution. This would involve a gradual move away from the US dollar as a reserve currency, and towards the use of SDRs (IMF Special Drawing Rights) as a global reserve currency.
Ponas, o gal draugas, Zhou Xiaochuan pasakė teisybę.
Pasakė tai, kas ir anksčiau buvo aišku:
JAV dolerius - pasaulio rezervinę valiutą - iš nieko kuria ir skolina Federalinis rezervų bankas, kuris nuo 1913 metų yra privačiose rankose. Jo savininkams užteko 20-ties metų šaliai nujodyti. Iš Didžiosios depresijos išlįsta tik po II Pasaulinio karo, Marshall'o plano dėka visiems pasaulio gyventojams įkišus į kišenes po pluoštą žalių.
Vėliau teko pinigų prasimaniusius aktyviai kviesti į biržas - palošti, juk pinigų prigaminta ir priskolinta tiek daug, kad pinigų proceso valdytojams teko sukti galvas, kur juos utilizuoti.
Birža tam puikiai tiko.
Birža buvo paskutinis pinigų burbulas.
Pinigų era baigiasi.
to Siaip sau,
2008 10 20 16:43
Finansų sistema yra burbulas iš prigimties.
Komerciniai bankai TARIAMAI uždirba pelną dėl tos paprastos priežasties, kad į savo turtą įtraukia gautas ir suteiktas paskolas.
SKOLOS NĖRA TURTAS.
Centrinis bankas, nors formaliai ir skaičiuoja pelną (kaip tai daro Lietuvos bankas), tėra suinteresuotas vieninteliu dalyku: kad jis galėtų IŠ NIEKO KURTI IR UŽ PALŪKANAS SKOLINTI JOKIOMIS VERTYBĖMIS NEPADENGTUS PINIGUS.
Palūkanoms mokėti reikalingi nauji pinigai, kurie padirbami ir paskolinami. Todėl pinigų kiekis nenumaldomai, eksponentiškai, auga. Augimą lydi infliacija. Pinigų burbulas pučiasi tol, kol sprogsta.
Kiek tų burbulų prisproginėjo XX amžiuje, patys žinote.
Ko vertas dar nesprogęs dolerio burbulas, galit pamatyti čia:
http://www.fargo-history.com/other/prices.htm,
palyginę šiandienos ir šimto metų senumo JAV kainas.
Dar vienas nesprogęs burbulas - pinigų sostinėje, Londono The City.
Tikrojoje UK sostinėje.
Britų svaro sterlingų vardas toks todėl, kad atsiradimo metu jo vertė buvo lygi vieno svaro svorio Sterling kokybės sidabro lydinio vertei.
(Pažiūrėkit, kaip tai šiandien slepiama nuo visuomenės, žr. antrą Name pastraipą).
Dabar jo vardas turėtų būti TRYS GRAMAI STERLINGŲ.
TRYS GRAMAI STERLINGŲ - toks šiandien MAŽOSIOS ANGLIJOS valiutos vardas.
Doleris - pasaulio rezervinė valiuta. Jo burbulas išsipūtė ir sprogs.
Mes esame to proceso liudininkai.
PASAULIS TURĖS NAUJĄ TARPUSAVIO ATSISKAITYMŲ SISTEMĄ.
Tai čia lygiai prieš metus šitaip.
Ir ką tu pasakysi?
In the most profound financial change in recent Middle East history, Gulf Arabs are planning – along with China, Russia, Japan and France – to end dollar dealings for oil, moving instead to a basket of currencies including the Japanese yen and Chinese yuan, the euro, gold and a new, unified currency planned for nations in the Gulf Co-operation Council, including Saudi Arabia, Abu Dhabi, Kuwait and Qatar.
Secret meetings have already been held by finance ministers and central bank governors in Russia, China, Japan and Brazil to work on the scheme, which will mean that oil will no longer be priced in dollars.
Pasaulis vietoje nestovi.
Dirba, galvoja, keičiasi.
Sutinku, kad šitos šalys, kurių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai slapta susitikinėja, yra išalkę.
Bet tokių - daug.
Palikę palūkininkavimu grįstą finansinę sistemą, neužilgo turėtume naują apsirijėlį.
Žinoma, mums reikia naujos tarpusavio atsiskaitymų sistemos.
Bet be apsirijėlio.
2009-10-09
2009-10-06
Viešosios tvarkos skyrius
Kai patyriau betvarkę Belgijoj, Tėvynėj atrodė tvarka.
Dabar pagalvoju, kad, vienok, mano šuva "Eaux Ruge" kempinge niekam neužkliuvo.
Užkliuvo per stambūs banknotai.
O Tėvynėj - viskas atvirkščiai...
Prieš mėnesį, rugsėjo ketvirtadienį, paskaitęs savo paskaitas, sėdau ant dviračio ir su abiem šunim išsiruošiau ežeran maudytis. Bet, prie pirmos sankryžos pastabdęs, išgirdau gergždžiant galinius stabdžius - sudilo stabdžių kaladėlės. Dviračių parduotuvė netoli - Laisvės prospekte, tai ir pasileidau ten. Diena saulėta, nuotaika puiki, lekiam trise parduotuvėn.
Smagiai lekiam, šunys skuodžia veja.
Išgirstu iš paskos artėjantį automobilį su aliarmo signalais, į kuriuos nekreipiu dėmesio - kelio jam neužstojam, netrukdom. Vienok, skersinėje gatvelėje, kurią turėjom kirsti, mums skersai kelio stoja "švyturiuota" mašina, iš kurios išlipa du nematytom uniformom pasirėdę vyrai.
Sustabdo mane, prisistato - Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai. Paaiškina, kad sustabdė mane todėl, kad šunys be pavadėlių.
Nusistebiu ir paaiškinau jiems, kad šitokia mūsų kompanija niekam netrukdo, ji neužkliuvo Europoje, kurios daugybę miestų - Budapeštą, Zagrebą, Ciurichą - pravažiavau dviračiu šuniškoj kompanijoj, kad savo bendražygius šitaip veduosi todėl, kad jie yra gero būdo, protingi ir paklusnūs, ir bėgioti mėgsta.
Pareigūnai mane, beklausydami, nufotografuoja, išsitraukia bloknotą ir, ant savo automobilio stogo pasiguldę, ima rašyti protokolą.
Mane nufotografuoja - tai ir aš juos, mat maudytis važiuoju su kuprine, kurioje, be glaudžių, rasi visko visiems, ir nenumatytiems, atvejams. Ir fotoaparatas ten yra.
Šiaip sau tada nufotografuoju - o ko jie mane fotografuoja?
Paskui apsidairau ir klausiu:
- Juk jūs iš Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, tiesa? Sakykit, kodėl jums neužkliūva šitas šiukšlinas brūzgynas Laisvės prospekte?
- Kodėl jums nekliūna šie virvagaliai?
Į šituos du klausimus Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai neatsakė.
Ar galima šitaip gatvėje pastatyti automobilį atlapom durim, jų tada nepaklausiau.
Klausiau toliau:
- Kodėl šitokiam peizaže būtent mano veja skuodžiantys skalikai užkliuvo?
- Jie galėjo ką nors išgąsdinti, - sako pareigūnas.
- Tai dėl to reikėjo mus vytis su aliarmo signalais, it nusikaltėlius? Patys gąsdinat!
Vėl atsakymo nėra, tik paaiškinimas, kad turiu pasirašyti protokolą ir spalio 6 dieną atvykti Vilniaus savivaldybės Administracinės komisijos posėdin.
Pasirašiau, ir mus paleido.
Tada nukakau kur buvau susiruošęs ir pasikeičiau stabdžius.
Ir nuvažiavau maudytis.
Ir išsimaudžiau.
Kad, kaip sakytų teisininkai, pareigūnai galimai pažeidė tas pačias taisykles, kurias apkaltino pažeidus mane, pasiskaičiau vėliau, pamatęs šitų taisyklių 33.1 punktą.
Gąsdino pareigūnai mano gyvūnus savo aliarmais, blokuodami kelią!
Net aš krūptelėjau, iš nuostabos.
Mes, žmonės - pripratę, mus gąsdinti galima.
O gyvūnų - ne, negalima.
O šiandien buvau toje komisijoje.
Kaip tik paspėjau nurodytu laiku, 14:30, vėl po paskaitų.
Paskaitų nukelti šįsyk nereikėjo.
Komisija buvo iš keturių asmenų. Pradėjo skaityti protokolą, parodė mano ir šunų nuotrauką.
Kadangi jos neturiu, o faktą, kad šunys buvo be pavadėlių, pripažįstu, rodau jums tokį patį LR ATPK 110 str. 1 d. pažeidimą, tik padarytą arčiau Vilniaus savivaldybės - mašinų stovėjimo aikštelėje prie "Forum Palace".
Į mano pastabą, kad Europos šalyse tie patys šunys be pavadėlių niekam nekliuvo, o pietų šalyse, tarkim, Kroatijoje ar Prancūzijoje, juos šeimininkai, pamatę, kad palieku prie durų, netgi pakviesdavo užeiti į parduotuves, komisijos pirmininkas reagavo griežtai:
- Pripažįstate Vilniaus miesto tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr.1-630 patvirtintas taisykles?
Kur gi ne!
- Ar teisingai elgiasi Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, nepastebėdami betvarkės aplinkui, bet už mano pinigus su aliarmo signalais besivaikydami mane it kokį nusikaltėlį? - paklausiau.
- Jūs matote tik kitų nusižengimus, tik ne savo? - apsuko klausimą komisijos pirmininkas.
Nors, kiek suprantu, tai mano privilegija šitaip paklausti, o ne baudžiančiosios pusės, tiesa, komisijos pirmininke?
Tuo mano apklausa baigėsi, nes komisija pradėjo tartis, už ką bausti - už važiavimą dviračiu (gal nuotraukoje su dviračiu buvau ant šaligatvio?) ir už "be pavadėlio" ar tik už "be pavadėlio".
Nespėjau komisijai papasakoti, kad aš viešąją tvarką ir už mūsų pinigus išlaikomo Viešosios tvarkos skyriaus veiklą suprantu kitaip.
Ir Viešosios tvarkos skyriaus funkcijų sąrašas kitokį supratimą numato, paskaitykit 17 punktą (Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbą reglamentuojančio neradau, bet gal jis ne itin skiriasi nuo tokio paties Vilniaus rajono savivaldybės skyriaus?).
Pavyzdžiui, kaip Vilniaus miesto ribose esančių gausių gamtos prieglobsčių bent minimalią priežiūrą.
Tarkime, dviračių tako, einančio į Žaliuosius ežerus, pabaigoje kadaise buvusių šiukšlių konteinerių sugrąžinimą. Gal netgi persirengimo kabinų pastatymą?
Na, biotualetai tokiose vietose mūsuose, t.y., Europos Sąjungoje, matyt, yra tik utopija...
Savivaldybė šito nedaro, verčiau rūpinasi svetimu "Vichy" vardu pavadinto vandens parko reikalais.
Kodėl?
Ar nepamirštat nubausti to vandens pramogų parko, Vilniaus savivaldybės Administracine komisija??
Mane nubaudė tik už "be pavadėlio".
Dviejų šimtų litų bauda.
Infliacija?
Prieš pustrečių metų už "spjaudymąsi, keikimąsi, stumdymąsi ir spardymąsi" "gavau" tik šimtą litų.
Už likusią šimtinę tada gal elektros šoką priskaičiavo?
O dabar nepakratė, užtatai ir "paėmė" brangiau?
Užtat paliko lygiai tą pačią galimybę - apskųsti.
Administraciniam teismui.
Po anos epopėjos tas kelias manęs visiškai nežavi.
Nė kiek nežavi, ponai ir ponios iš Vilniaus savivaldybės Administracinės komisijos.
Tiesiai jums sakau - mano nuomone, nubaudėte mane maksimalia leistina bausme neadekvačiai: jokios grėsmės niekam nekėliau, sustabdė mane jūsų pareigūnai pirmąsyk, nei aiškinti, nei perspėti nebandė, o kaip elgėsi Vilniaus savivaldybės komisija, galit pasiskaityti josios nutarime.
Ta proga Vilniaus savivaldybei, kurios Viešosios tvarkos skyrius demonstruoja tokias griežtos visuotinės tvarkos nuostatas, galiu pranešti (gal jie šito nežino?), kad pasaulyje tokia tvarka (strict total order) yra neįmanoma.
Pasiskaitykit, pareigūnai, prieš puldami visus rikiuoti vienon rikiuotėn!
Pasaulio harmonija, žmogaus ir gamtos bei visko, kas gyva, darna, kuria kadaise garsėjo mūsų kraštas, yra įmanoma.
Bet ne griežtoji visuotinė tvarka.
Regis, vakariečių pareigūnai šitai šiandien geriau supranta už mūsiškius.
Ir dar.
Mūsų savivaldybės pareigūnai!
Manau, kad žinau, kodėl jūs taip nuoširdžiai stengiatės prižiūrėti viešąją tvarką išimtinai nuobaudomis.
Štai kodėl:
Yra nustatyti du Valstybės kontrolės audito apimties apribojimai. Valstybės kontrolė neturi teisės atlikti Lietuvos banko finansinio audito. Šalies savivaldybių auditas apsiriboja valstybės lėšų, pervestų į savivaldybių biudžetus, auditu.
Kas pasirūpino šitokios idėjos - pakirsti mūsų kadaise kaip demokratinę kurtą valdžios sistemą - pačiame viršuje ir per vidurį, netoli mūsų, įgyvendinimu?
Nežinau, bet tai išsiaiškinti ir tokią padėtį pataisyti, manau, būtina.
Nes dabar neturime savivaldos, kurios siekėme, dabar mus valdo kiti, ne mes patys.
Tai va, savivaldybės pareigūnai, manau, kad būtent todėl šitaip, išsijuosę, ir baudžiat mus.
Nes niekas nekontroliuoja jūsų.
Patys sau ataskaitas rašote.
Ir tose sau rašytose ataskaitose pripažįstate kad mažiausiai 42,7% gautų pinigų išleidžiate sau, savo algoms, žr. antrą lentelę šeštame puslapyje.
Ar ne per brangiai jūs mums atsieinate?
Gal mes šiais puikiais visuotinės kompiuterizacijos laikais ir patys galime nuspręsti , ką Vilniaus bendruomenei daryti - tramvajų už milijardą pasidirbti, kad smagiai lėktų, ar, pavyzdžiui, šiukšlyną išsikuopti?
O prekių ir paslaugų už 30,2% mums pirkote ar sau?
Valstybės kontrolė nekontroliuoja jūsų, nes tai draudžia įstatymas.
Mes nekontroliuojame jūsų dėl savo pasyvumo.
Nematom ir nežiūrim, kur dedate mano du šimtus litų ir kitų Lietuvos piliečių, paskelbtų pažeidėjais, šimtus, iš kurių susidaro tūkstančiai, o, sprendžiant pagal tai, kad net mėnesį turėjau "laukti eilėje", kol paskirsit baudą, gal ir milijonai litų?
Tai ir nesidrovit lupti baudas iš mūsų.
Nes išleidžiate tuos pinigus taip, kaip jums patinka.
Paneikit!
Draugo sūnus mokosi Kembridže, tai pasakojo jam, tėvui, kad negalima Kembridžo bendrabučiuose laikyti šunų.
Tai Baironas, kai mokėsi ten, laikė mešką.
Siunčiate mane skųstis Administraciniam teismui?
Apsukot sąvokas ir iš mūsų atstovų pasivertėt mūsų baudėjais?
Kam patys skųsitės, ponios ir ponai iš savivaldybės, šitokiais būdais "palaikantys viešąją tvarką", kai prisišauksit Tyrannosaurus Rex, be apynasrio ir be pavadėlio?
Dabar pagalvoju, kad, vienok, mano šuva "Eaux Ruge" kempinge niekam neužkliuvo.
Užkliuvo per stambūs banknotai.
O Tėvynėj - viskas atvirkščiai...
Prieš mėnesį, rugsėjo ketvirtadienį, paskaitęs savo paskaitas, sėdau ant dviračio ir su abiem šunim išsiruošiau ežeran maudytis. Bet, prie pirmos sankryžos pastabdęs, išgirdau gergždžiant galinius stabdžius - sudilo stabdžių kaladėlės. Dviračių parduotuvė netoli - Laisvės prospekte, tai ir pasileidau ten. Diena saulėta, nuotaika puiki, lekiam trise parduotuvėn.
Smagiai lekiam, šunys skuodžia veja.
Išgirstu iš paskos artėjantį automobilį su aliarmo signalais, į kuriuos nekreipiu dėmesio - kelio jam neužstojam, netrukdom. Vienok, skersinėje gatvelėje, kurią turėjom kirsti, mums skersai kelio stoja "švyturiuota" mašina, iš kurios išlipa du nematytom uniformom pasirėdę vyrai.
Sustabdo mane, prisistato - Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai. Paaiškina, kad sustabdė mane todėl, kad šunys be pavadėlių.
Nusistebiu ir paaiškinau jiems, kad šitokia mūsų kompanija niekam netrukdo, ji neužkliuvo Europoje, kurios daugybę miestų - Budapeštą, Zagrebą, Ciurichą - pravažiavau dviračiu šuniškoj kompanijoj, kad savo bendražygius šitaip veduosi todėl, kad jie yra gero būdo, protingi ir paklusnūs, ir bėgioti mėgsta.
Pareigūnai mane, beklausydami, nufotografuoja, išsitraukia bloknotą ir, ant savo automobilio stogo pasiguldę, ima rašyti protokolą.
Mane nufotografuoja - tai ir aš juos, mat maudytis važiuoju su kuprine, kurioje, be glaudžių, rasi visko visiems, ir nenumatytiems, atvejams. Ir fotoaparatas ten yra.
Šiaip sau tada nufotografuoju - o ko jie mane fotografuoja?
Paskui apsidairau ir klausiu:
- Juk jūs iš Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, tiesa? Sakykit, kodėl jums neužkliūva šitas šiukšlinas brūzgynas Laisvės prospekte?
- Kodėl jums nekliūna šie virvagaliai?
Į šituos du klausimus Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai neatsakė.
Ar galima šitaip gatvėje pastatyti automobilį atlapom durim, jų tada nepaklausiau.
Klausiau toliau:
- Kodėl šitokiam peizaže būtent mano veja skuodžiantys skalikai užkliuvo?
- Jie galėjo ką nors išgąsdinti, - sako pareigūnas.
- Tai dėl to reikėjo mus vytis su aliarmo signalais, it nusikaltėlius? Patys gąsdinat!
Vėl atsakymo nėra, tik paaiškinimas, kad turiu pasirašyti protokolą ir spalio 6 dieną atvykti Vilniaus savivaldybės Administracinės komisijos posėdin.
Pasirašiau, ir mus paleido.
Tada nukakau kur buvau susiruošęs ir pasikeičiau stabdžius.
Ir nuvažiavau maudytis.
Ir išsimaudžiau.
Kad, kaip sakytų teisininkai, pareigūnai galimai pažeidė tas pačias taisykles, kurias apkaltino pažeidus mane, pasiskaičiau vėliau, pamatęs šitų taisyklių 33.1 punktą.
Gąsdino pareigūnai mano gyvūnus savo aliarmais, blokuodami kelią!
Net aš krūptelėjau, iš nuostabos.
Mes, žmonės - pripratę, mus gąsdinti galima.
O gyvūnų - ne, negalima.
O šiandien buvau toje komisijoje.
Kaip tik paspėjau nurodytu laiku, 14:30, vėl po paskaitų.
Paskaitų nukelti šįsyk nereikėjo.
Komisija buvo iš keturių asmenų. Pradėjo skaityti protokolą, parodė mano ir šunų nuotrauką.
Kadangi jos neturiu, o faktą, kad šunys buvo be pavadėlių, pripažįstu, rodau jums tokį patį LR ATPK 110 str. 1 d. pažeidimą, tik padarytą arčiau Vilniaus savivaldybės - mašinų stovėjimo aikštelėje prie "Forum Palace".
Į mano pastabą, kad Europos šalyse tie patys šunys be pavadėlių niekam nekliuvo, o pietų šalyse, tarkim, Kroatijoje ar Prancūzijoje, juos šeimininkai, pamatę, kad palieku prie durų, netgi pakviesdavo užeiti į parduotuves, komisijos pirmininkas reagavo griežtai:
- Pripažįstate Vilniaus miesto tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr.1-630 patvirtintas taisykles?
Kur gi ne!
- Ar teisingai elgiasi Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, nepastebėdami betvarkės aplinkui, bet už mano pinigus su aliarmo signalais besivaikydami mane it kokį nusikaltėlį? - paklausiau.
- Jūs matote tik kitų nusižengimus, tik ne savo? - apsuko klausimą komisijos pirmininkas.
Nors, kiek suprantu, tai mano privilegija šitaip paklausti, o ne baudžiančiosios pusės, tiesa, komisijos pirmininke?
Tuo mano apklausa baigėsi, nes komisija pradėjo tartis, už ką bausti - už važiavimą dviračiu (gal nuotraukoje su dviračiu buvau ant šaligatvio?) ir už "be pavadėlio" ar tik už "be pavadėlio".
Nespėjau komisijai papasakoti, kad aš viešąją tvarką ir už mūsų pinigus išlaikomo Viešosios tvarkos skyriaus veiklą suprantu kitaip.
Ir Viešosios tvarkos skyriaus funkcijų sąrašas kitokį supratimą numato, paskaitykit 17 punktą (Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbą reglamentuojančio neradau, bet gal jis ne itin skiriasi nuo tokio paties Vilniaus rajono savivaldybės skyriaus?).
Pavyzdžiui, kaip Vilniaus miesto ribose esančių gausių gamtos prieglobsčių bent minimalią priežiūrą.
Tarkime, dviračių tako, einančio į Žaliuosius ežerus, pabaigoje kadaise buvusių šiukšlių konteinerių sugrąžinimą. Gal netgi persirengimo kabinų pastatymą?
Na, biotualetai tokiose vietose mūsuose, t.y., Europos Sąjungoje, matyt, yra tik utopija...
Savivaldybė šito nedaro, verčiau rūpinasi svetimu "Vichy" vardu pavadinto vandens parko reikalais.
Kodėl?
Ar nepamirštat nubausti to vandens pramogų parko, Vilniaus savivaldybės Administracine komisija??
Mane nubaudė tik už "be pavadėlio".
Dviejų šimtų litų bauda.
Infliacija?
Prieš pustrečių metų už "spjaudymąsi, keikimąsi, stumdymąsi ir spardymąsi" "gavau" tik šimtą litų.
Už likusią šimtinę tada gal elektros šoką priskaičiavo?
O dabar nepakratė, užtatai ir "paėmė" brangiau?
Užtat paliko lygiai tą pačią galimybę - apskųsti.
Administraciniam teismui.
Po anos epopėjos tas kelias manęs visiškai nežavi.
Nė kiek nežavi, ponai ir ponios iš Vilniaus savivaldybės Administracinės komisijos.
Tiesiai jums sakau - mano nuomone, nubaudėte mane maksimalia leistina bausme neadekvačiai: jokios grėsmės niekam nekėliau, sustabdė mane jūsų pareigūnai pirmąsyk, nei aiškinti, nei perspėti nebandė, o kaip elgėsi Vilniaus savivaldybės komisija, galit pasiskaityti josios nutarime.
Ta proga Vilniaus savivaldybei, kurios Viešosios tvarkos skyrius demonstruoja tokias griežtos visuotinės tvarkos nuostatas, galiu pranešti (gal jie šito nežino?), kad pasaulyje tokia tvarka (strict total order) yra neįmanoma.
Pasiskaitykit, pareigūnai, prieš puldami visus rikiuoti vienon rikiuotėn!
Pasaulio harmonija, žmogaus ir gamtos bei visko, kas gyva, darna, kuria kadaise garsėjo mūsų kraštas, yra įmanoma.
Bet ne griežtoji visuotinė tvarka.
Regis, vakariečių pareigūnai šitai šiandien geriau supranta už mūsiškius.
Ir dar.
Mūsų savivaldybės pareigūnai!
Manau, kad žinau, kodėl jūs taip nuoširdžiai stengiatės prižiūrėti viešąją tvarką išimtinai nuobaudomis.
Štai kodėl:
Yra nustatyti du Valstybės kontrolės audito apimties apribojimai. Valstybės kontrolė neturi teisės atlikti Lietuvos banko finansinio audito. Šalies savivaldybių auditas apsiriboja valstybės lėšų, pervestų į savivaldybių biudžetus, auditu.
Kas pasirūpino šitokios idėjos - pakirsti mūsų kadaise kaip demokratinę kurtą valdžios sistemą - pačiame viršuje ir per vidurį, netoli mūsų, įgyvendinimu?
Nežinau, bet tai išsiaiškinti ir tokią padėtį pataisyti, manau, būtina.
Nes dabar neturime savivaldos, kurios siekėme, dabar mus valdo kiti, ne mes patys.
Tai va, savivaldybės pareigūnai, manau, kad būtent todėl šitaip, išsijuosę, ir baudžiat mus.
Nes niekas nekontroliuoja jūsų.
Patys sau ataskaitas rašote.
Ir tose sau rašytose ataskaitose pripažįstate kad mažiausiai 42,7% gautų pinigų išleidžiate sau, savo algoms, žr. antrą lentelę šeštame puslapyje.
Ar ne per brangiai jūs mums atsieinate?
Gal mes šiais puikiais visuotinės kompiuterizacijos laikais ir patys galime nuspręsti , ką Vilniaus bendruomenei daryti - tramvajų už milijardą pasidirbti, kad smagiai lėktų, ar, pavyzdžiui, šiukšlyną išsikuopti?
O prekių ir paslaugų už 30,2% mums pirkote ar sau?
Valstybės kontrolė nekontroliuoja jūsų, nes tai draudžia įstatymas.
Mes nekontroliuojame jūsų dėl savo pasyvumo.
Nematom ir nežiūrim, kur dedate mano du šimtus litų ir kitų Lietuvos piliečių, paskelbtų pažeidėjais, šimtus, iš kurių susidaro tūkstančiai, o, sprendžiant pagal tai, kad net mėnesį turėjau "laukti eilėje", kol paskirsit baudą, gal ir milijonai litų?
Tai ir nesidrovit lupti baudas iš mūsų.
Nes išleidžiate tuos pinigus taip, kaip jums patinka.
Paneikit!
Draugo sūnus mokosi Kembridže, tai pasakojo jam, tėvui, kad negalima Kembridžo bendrabučiuose laikyti šunų.
Tai Baironas, kai mokėsi ten, laikė mešką.
Siunčiate mane skųstis Administraciniam teismui?
Apsukot sąvokas ir iš mūsų atstovų pasivertėt mūsų baudėjais?
Kam patys skųsitės, ponios ir ponai iš savivaldybės, šitokiais būdais "palaikantys viešąją tvarką", kai prisišauksit Tyrannosaurus Rex, be apynasrio ir be pavadėlio?
2009-10-01
Didžiosios apgavystės
Tiksliųjų mokslų atstovas
2009-10-01 21:20:56
Buvau tame seminare. Nes ir anksčiau užklysdavau į www.lietuvos.net.
Cistersų pavadinimą cisternais nemanau esant tokiu esminiu dalyku, kad apie jį dusyk šnekėtų Tomas Baranauskas.
Istorikų priekaištą tiksliųjų mokslų atstovams už "lindimą į jų daržą" vertinu kaip silpnumo išraišką. Pas tiksliųjų mokslų atstovus gali ateiti bet kas, jei tik jis pateikia įdomią idėją ar teoriją. Jie gali tokį "sukirsti", bet ne prašydami nurodyti šaltinius, o parodydami atradėjo klaidas ir teorijos prieštaravimus.
Istorikai remiasi "šaltiniais" - popieriuje rašytais teiginiais. Kad kiek, būtų rėmęsi Uspaskich diplomu.
Tiksliųjų mokslų atstovai tokių apribojimų neturi.
Tuos taip istorikų gerbiamus šaltinius rašė mūsų užkariautojų ir pavergėjų raštininkai. Nuo kurių popierių mūsų Lietuvos istorikai niekaip negali pakelti galvos ir apsidairyti aplinkui. Aš daugiau sužinojau apie Lietuvos istoriją rusiškų ir baltarusiškų internetinių istorijos forumų puslapiuose negu iš mūsų istorikų lūpų.
Tiksliųjų mokslų atstovai mato prieštaravimus ir stengiasi juos pašalinti. Šiandien interneto dėka atsiranda galimybė apjungti įvairias žinias - geografijos, kalbotyros, genetikos, istorijos, siekiant suprasti mūsų kilmę, esmę, dvasią, praeitį, suvokti dabartį ir nutiesti ateities gaires.
Aivaras seminare ir siūlė prie apvalaus stalo susėsti skirtingų istorijos šakų ir skirtingų mokslo sričių žinovams. Tomas Baranauskas čia apie tai nė neužsimena, bevelyja puikuotis savo munduru.
Aivaro seminare išsakyta idėja man priimtinesnė už mūsų istorikų peršamą "realybę" todėl, kad:
1. Ji paaiškina, iš kur pas mūsų protėvius radosi stiprybė atremti visos Vakarų Europos kariauną, siųstą po popiežiaus vėliava.
2. Neuždaro mūsų šiandieninės Lietuvos teritorijoje ir jos apylinkėse, kaip tai daro istorikai.
3. Vienija mus su kaimynais, o ne atskiria, kaip tai daro istorikai. (Matyt, istorikai čia dirba reikalo "skaldyk ir valdyk" išmanytojų ir kultivuotojų naudai).
4. Neuždaro mūsų laike, kaip Tomas Baranauskas, atkirsdamas: sarmatai - tai iranėnai, ne mes, mes atsiradome vėliau arba buvome ne ten, stepėse, o miškuose. (Ta proga gyvas mūsų ryšio su šumerais įrodymas: dar šiandien kaime tebegyvas žodis "kapa", reiškiantis 60. Šumerai naudojo šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą, po jų babiloniečiai, ji sustingo mūsų laikrodyje. O mes ją tebenaudojam - bobutės turgun kiaušinius kapom tebeskaičiuoja. Gal mes su babiloniečiais bei šumerais ne tiek toli vieni nuo kitų buvom, tik popieriuje lotyniškai tai neparašyta?)
5. Atskleidžia mus vienijančią idėją, mūsų dvasią.
Pigūs paaiškinimai kad suomiški žodžiai kuningas (karalius), kirvis (kirvis), laivas (laivas) tėra ugrofinų skoliniai iš mūsų, man netinka. Man labiau patinka aiškinimas, kad kokie hunai iš dabartinės Kinijos šiaurės (ten tebėra ugrofinų kalbom kalbančių genčių) kadaise ėjo dabartinės Rusijos šiaure per Uralo kalnus (pilna ten ugrofinų) iki dabartinės Suomijos ir Estijos, iškapojo vyrus, moterims įtaisė vaikų, pakol sustojo pietuose dabartinėj Vengrijoj. Tai neprieštarauja genetikos duomenims.
O kunigaikščius mūsų istorikai temėgsta todėl, kad mūsų kuningo titulą vakariečiai su visa popiežiaus palaiminta kariauna nusinešė vakaruosna ir mūsiškiams istorikams neatiduoda. Ten jis ir tebėra kaip konung, koenig ar king. O mums jie paliko kunigą. Ir karūną. Kurią po to atėmė.
Tai mūsų istorikai nuolankiai ir linksi: Mindaugas - karalius. O Gediminas ir Vytautas - ne, ne karaliai. Nors save jie laiškuose vadino karaliais, o vakariečiai tam nė kiek neprieštaravo. Mindaugas taigi karūną nuo popiežiaus turėjo, sako istorikai, o Vytauto karūną negeri lenkai pavogė. O kad Anglijos karalienė neprašė iš popiežiaus karūnos, savo nuosavą užsidėjo, mūsų istorikams neužkliūna. Toji yra karalienė, sako istorikai, o Gediminas - ne. O kad po 20 metų po Mindaugo karūnavimo popiežiaus karūnos nešėjai pakorė Herkų Mantą, mūsų istorikai geriau išvis patyli. Gal nenori šventės pagadinti? Gražios šventės - tūkstančio metų sukakties nuo paminavojimo, kaip mes tokį popiežiaus misionierių nugalabijom?
Politikams dirba istorikai. Tiems, kas jiems regalijas dalina.
Mus, vakariečių pravardžiuojamus pagonimis, rusai vadino jazyčnikais. Gal kad kalbą mes saugojom. Mūsų kalba ir yra visraktis, o ne primarginti popieriai.
P.S. Šiandien dviejų sutiktų vokiečių klausiau, ar moka jie "senovės vokiečių" žodį "kuninggaz".
Ne, nemoka.
Anksčiau Vilniuje laiškaneše dirbanti vokietė, to paties klausta, atsakė man:
- Jūsų tas žodis. Juk kunigaikštis!
O mes neprieštaraujame kai dabartiniai mūsų valdovai sako mums: Finnish kuningas "king," O.C.S. kunegu "prince" (Rus. knyaz, Boh. knez), Lith. kunigas "clergyman" are loans from Gmc.
Tylim susigūžę.
Gėda pelėda!
Tiksliųjų mokslų atstovas apie rytus ir vakarus
2009-10-02 11:39:09
... As is known, most western European words designating the notion of “slave” derive from the Latin word sclavus, originally meaning “Slavic”: not only English slave, but also German Sklave, Dutch slaaf, Danish slave, Swedish slaaf, Welsh slaf, Breton sklav, French esclave, Spanish esclavo, Portuguese escravo, Italian schiavo, Albanian skllaf, Modern Greek sklavos, etc. The word has also entered Spanish Arabic, where it has become saklabi or siklabi, plural sakaliba, with the meaning of “eunuch”. In Italy, Lat. sclavus has developed into schiavo in the dialect of Florence, which eventually has become standard Italian. But in Northern Italian dialects, in particular in the dialects of Veneto, through regular phonetic developments, sclavus ‘Slav’ as well as ‘slave’ has become first sciavo, then sciao, and finally ciao, the Italian informal greeting, now internationally known.
Interestingly, the same development, but completely independent of the Northern Italian one, took place in South Eastern Italian dialects, where schiau has the same origin and the same meaning as ciao. Notice that South Eastern Italy was also an area of very early Slavic influence, through importation of slaves (cp. Aebischer 1936, 487).
As to the semantic change from the notion of “slave” to a simple greeting, it can be easily explained by comparing the very similar development by which in certain parts of central Europe the word servus, originally meaning “servant”, has become a common greeting.
Why is all of this important for the traditional theory of the ethnogenesis of the Slavs? Because of the passage from the meaning of ‘Slav’ to the notion of ‘slave’, and its great historical significance. Let us see this in greater detail.
There is a whole collection of medieval sources, which would take too long to list, but which have been systematically studied by the three fundamental studies on the history of Lat. sclavus (Aebischer 1936, Verlinden 1943, 1955), which shows that the earliest attestations of the word sclavus date back to the Early Middle Ages: precisely when the Slavs, in the traditional scenario, should undertake their ‘great migration’ (In other words, when Avars in 567 brought a great number of slave Slavs to Pannonia. Possible start of association Slav=slave. Start of Slavic settlements in Pannonia, recorded in Slavic annals as "When Slavs were sitting by Danube". Slavs start slowly extending their settlements in Pannonia and out of Pannonia. Wolfram 1987,70.-Translator's note).
Indeed we find the meaning ‘slave’ associated to the word sklavos sklavus generally used in Byzantine Greek and Late Latin documents of the 10th century of our era, and most philologists and historians who have discussed the problem are inclined to read “slave” instead of “Slav” in many earlier attestations. Still earlier, the first attestations of the word in the sense of “Slavic” can also be found in Greek, in the 6th century of our era. According to Vasmer himself, for example, the attestation of sclavos in Agathias (6th century) already has the meaning of “slave” (Aebischer 1936, 485).
How do scholars explain the semantic development from “Slavic” to “slave”? All historical sources irrefutably show that the Slavic area was the main reservoir of slaves in the whole period of Early Middle Ages, beginning probably in the 6th century, and with a peak around the 10th. This preference for slaves of Slavic origin – so strong as to make Slavs the slaves by anthonomasia – has been easily explained: in that period Slavic people were the only ones who were still pagan, and this detail is most important as it explains why, by choosing them, early medieval slave traders – mostly Venetian, Genoese and Jewish – did not violate the new principles of the “Societas christiana”, introduced by Pope Gregory the Great at the end of the 6th century, according to which baptized people must be excluded from slavery. So we obtain a safe dating for the word sclavus, in the sense of “slave”, which will be approximately the period between the sixth and tenth centuries.
Google: Interdisciplinary and linguistic evidence for Palaeolithic continuity of Indo-European, Uralic and Altaic populations in Eurasia, with an excursus on Slavic ethnogenesis
http://en.wikipedia.org/wiki/Mario_Alinei
Čia jau ne Lubianka ir ne Baltarusija, kaip kai kurie kaltina, tiesa?
Gal čia ir yra tikroji vergijos istorija, likusi ne negyvame popieriuje, o gyvoje kalboje?
Kodėl mūsų žodis "išromyti" turi tą pačią šaknį kaip Roma, o "kastruoti" kaip lotynų "castrum" (fort)? Atsitiktinai?
Kodėl rusai sako "jedriona matj"? Gal todėl kad Viduržemio jūrą kroatai (slavai) vadina "Jadransko more"?
Štai branduolys - "jadro".
Ar labai išmintinga yra ieškoti šito branduolio valdytojų raštų, parašytų mirusia kalba, ir laikyti juos tiesos šaltiniais?
Ar gal pravarčiau apsidairyti aplinkui?
Pažiūrėkim, paklausykim ir nepatingėkim, paskaitykim.
Reikia pagaliau patiems tvirtai atsistoti ant žemės.
Pasilieku prie savo nuomonės.
Manau, kad Klaudijaus Ptolemėjaus laikais tiek jo Germanijoje, tiek Sarmatijoje Lietuvos vardas buvo gyvas, reiškė senojo tikėjimo kraštą, kuris ėmė mažėti, trauktis, vėl, jau kitokiu pavidalu, įsigalint Romai, iš kurios kalaviju buvo nešama krikščionybė, kol, stengiantis atsispirti tai invazijai, tapo tuo, ką vadiname LDK.
Paskaitykit Karol Modzelewski knygą "Barbarų Europa" ir daugybėje jos vietų Germanijoje, t.y., Vakarų Europoje, pirmaisiais krikščionybės amžiais rasite minimus paslaptingus litus, kurie buvo ne vergai, bet ir ne laisvieji žmonės. Manau, kad tai buvo mūsų protėviai, nepanorę išduoti savąjį tikėjimą ir Pasaulio supratimą.
Ši Lietuva per tūkstantmečius mažėjo ir mažėjo.
Toliau trauktis nebėra kur.
2009-10-01 21:20:56
Buvau tame seminare. Nes ir anksčiau užklysdavau į www.lietuvos.net.
Cistersų pavadinimą cisternais nemanau esant tokiu esminiu dalyku, kad apie jį dusyk šnekėtų Tomas Baranauskas.
Istorikų priekaištą tiksliųjų mokslų atstovams už "lindimą į jų daržą" vertinu kaip silpnumo išraišką. Pas tiksliųjų mokslų atstovus gali ateiti bet kas, jei tik jis pateikia įdomią idėją ar teoriją. Jie gali tokį "sukirsti", bet ne prašydami nurodyti šaltinius, o parodydami atradėjo klaidas ir teorijos prieštaravimus.
Istorikai remiasi "šaltiniais" - popieriuje rašytais teiginiais. Kad kiek, būtų rėmęsi Uspaskich diplomu.
Tiksliųjų mokslų atstovai tokių apribojimų neturi.
Tuos taip istorikų gerbiamus šaltinius rašė mūsų užkariautojų ir pavergėjų raštininkai. Nuo kurių popierių mūsų Lietuvos istorikai niekaip negali pakelti galvos ir apsidairyti aplinkui. Aš daugiau sužinojau apie Lietuvos istoriją rusiškų ir baltarusiškų internetinių istorijos forumų puslapiuose negu iš mūsų istorikų lūpų.
Tiksliųjų mokslų atstovai mato prieštaravimus ir stengiasi juos pašalinti. Šiandien interneto dėka atsiranda galimybė apjungti įvairias žinias - geografijos, kalbotyros, genetikos, istorijos, siekiant suprasti mūsų kilmę, esmę, dvasią, praeitį, suvokti dabartį ir nutiesti ateities gaires.
Aivaras seminare ir siūlė prie apvalaus stalo susėsti skirtingų istorijos šakų ir skirtingų mokslo sričių žinovams. Tomas Baranauskas čia apie tai nė neužsimena, bevelyja puikuotis savo munduru.
Aivaro seminare išsakyta idėja man priimtinesnė už mūsų istorikų peršamą "realybę" todėl, kad:
1. Ji paaiškina, iš kur pas mūsų protėvius radosi stiprybė atremti visos Vakarų Europos kariauną, siųstą po popiežiaus vėliava.
2. Neuždaro mūsų šiandieninės Lietuvos teritorijoje ir jos apylinkėse, kaip tai daro istorikai.
3. Vienija mus su kaimynais, o ne atskiria, kaip tai daro istorikai. (Matyt, istorikai čia dirba reikalo "skaldyk ir valdyk" išmanytojų ir kultivuotojų naudai).
4. Neuždaro mūsų laike, kaip Tomas Baranauskas, atkirsdamas: sarmatai - tai iranėnai, ne mes, mes atsiradome vėliau arba buvome ne ten, stepėse, o miškuose. (Ta proga gyvas mūsų ryšio su šumerais įrodymas: dar šiandien kaime tebegyvas žodis "kapa", reiškiantis 60. Šumerai naudojo šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą, po jų babiloniečiai, ji sustingo mūsų laikrodyje. O mes ją tebenaudojam - bobutės turgun kiaušinius kapom tebeskaičiuoja. Gal mes su babiloniečiais bei šumerais ne tiek toli vieni nuo kitų buvom, tik popieriuje lotyniškai tai neparašyta?)
5. Atskleidžia mus vienijančią idėją, mūsų dvasią.
Pigūs paaiškinimai kad suomiški žodžiai kuningas (karalius), kirvis (kirvis), laivas (laivas) tėra ugrofinų skoliniai iš mūsų, man netinka. Man labiau patinka aiškinimas, kad kokie hunai iš dabartinės Kinijos šiaurės (ten tebėra ugrofinų kalbom kalbančių genčių) kadaise ėjo dabartinės Rusijos šiaure per Uralo kalnus (pilna ten ugrofinų) iki dabartinės Suomijos ir Estijos, iškapojo vyrus, moterims įtaisė vaikų, pakol sustojo pietuose dabartinėj Vengrijoj. Tai neprieštarauja genetikos duomenims.
O kunigaikščius mūsų istorikai temėgsta todėl, kad mūsų kuningo titulą vakariečiai su visa popiežiaus palaiminta kariauna nusinešė vakaruosna ir mūsiškiams istorikams neatiduoda. Ten jis ir tebėra kaip konung, koenig ar king. O mums jie paliko kunigą. Ir karūną. Kurią po to atėmė.
Tai mūsų istorikai nuolankiai ir linksi: Mindaugas - karalius. O Gediminas ir Vytautas - ne, ne karaliai. Nors save jie laiškuose vadino karaliais, o vakariečiai tam nė kiek neprieštaravo. Mindaugas taigi karūną nuo popiežiaus turėjo, sako istorikai, o Vytauto karūną negeri lenkai pavogė. O kad Anglijos karalienė neprašė iš popiežiaus karūnos, savo nuosavą užsidėjo, mūsų istorikams neužkliūna. Toji yra karalienė, sako istorikai, o Gediminas - ne. O kad po 20 metų po Mindaugo karūnavimo popiežiaus karūnos nešėjai pakorė Herkų Mantą, mūsų istorikai geriau išvis patyli. Gal nenori šventės pagadinti? Gražios šventės - tūkstančio metų sukakties nuo paminavojimo, kaip mes tokį popiežiaus misionierių nugalabijom?
Politikams dirba istorikai. Tiems, kas jiems regalijas dalina.
Mus, vakariečių pravardžiuojamus pagonimis, rusai vadino jazyčnikais. Gal kad kalbą mes saugojom. Mūsų kalba ir yra visraktis, o ne primarginti popieriai.
P.S. Šiandien dviejų sutiktų vokiečių klausiau, ar moka jie "senovės vokiečių" žodį "kuninggaz".
Ne, nemoka.
Anksčiau Vilniuje laiškaneše dirbanti vokietė, to paties klausta, atsakė man:
- Jūsų tas žodis. Juk kunigaikštis!
O mes neprieštaraujame kai dabartiniai mūsų valdovai sako mums: Finnish kuningas "king," O.C.S. kunegu "prince" (Rus. knyaz, Boh. knez), Lith. kunigas "clergyman" are loans from Gmc.
Tylim susigūžę.
Gėda pelėda!
Tiksliųjų mokslų atstovas apie rytus ir vakarus
2009-10-02 11:39:09
... As is known, most western European words designating the notion of “slave” derive from the Latin word sclavus, originally meaning “Slavic”: not only English slave, but also German Sklave, Dutch slaaf, Danish slave, Swedish slaaf, Welsh slaf, Breton sklav, French esclave, Spanish esclavo, Portuguese escravo, Italian schiavo, Albanian skllaf, Modern Greek sklavos, etc. The word has also entered Spanish Arabic, where it has become saklabi or siklabi, plural sakaliba, with the meaning of “eunuch”. In Italy, Lat. sclavus has developed into schiavo in the dialect of Florence, which eventually has become standard Italian. But in Northern Italian dialects, in particular in the dialects of Veneto, through regular phonetic developments, sclavus ‘Slav’ as well as ‘slave’ has become first sciavo, then sciao, and finally ciao, the Italian informal greeting, now internationally known.
Interestingly, the same development, but completely independent of the Northern Italian one, took place in South Eastern Italian dialects, where schiau has the same origin and the same meaning as ciao. Notice that South Eastern Italy was also an area of very early Slavic influence, through importation of slaves (cp. Aebischer 1936, 487).
As to the semantic change from the notion of “slave” to a simple greeting, it can be easily explained by comparing the very similar development by which in certain parts of central Europe the word servus, originally meaning “servant”, has become a common greeting.
Why is all of this important for the traditional theory of the ethnogenesis of the Slavs? Because of the passage from the meaning of ‘Slav’ to the notion of ‘slave’, and its great historical significance. Let us see this in greater detail.
There is a whole collection of medieval sources, which would take too long to list, but which have been systematically studied by the three fundamental studies on the history of Lat. sclavus (Aebischer 1936, Verlinden 1943, 1955), which shows that the earliest attestations of the word sclavus date back to the Early Middle Ages: precisely when the Slavs, in the traditional scenario, should undertake their ‘great migration’ (In other words, when Avars in 567 brought a great number of slave Slavs to Pannonia. Possible start of association Slav=slave. Start of Slavic settlements in Pannonia, recorded in Slavic annals as "When Slavs were sitting by Danube". Slavs start slowly extending their settlements in Pannonia and out of Pannonia. Wolfram 1987,70.-Translator's note).
Indeed we find the meaning ‘slave’ associated to the word sklavos sklavus generally used in Byzantine Greek and Late Latin documents of the 10th century of our era, and most philologists and historians who have discussed the problem are inclined to read “slave” instead of “Slav” in many earlier attestations. Still earlier, the first attestations of the word in the sense of “Slavic” can also be found in Greek, in the 6th century of our era. According to Vasmer himself, for example, the attestation of sclavos in Agathias (6th century) already has the meaning of “slave” (Aebischer 1936, 485).
How do scholars explain the semantic development from “Slavic” to “slave”? All historical sources irrefutably show that the Slavic area was the main reservoir of slaves in the whole period of Early Middle Ages, beginning probably in the 6th century, and with a peak around the 10th. This preference for slaves of Slavic origin – so strong as to make Slavs the slaves by anthonomasia – has been easily explained: in that period Slavic people were the only ones who were still pagan, and this detail is most important as it explains why, by choosing them, early medieval slave traders – mostly Venetian, Genoese and Jewish – did not violate the new principles of the “Societas christiana”, introduced by Pope Gregory the Great at the end of the 6th century, according to which baptized people must be excluded from slavery. So we obtain a safe dating for the word sclavus, in the sense of “slave”, which will be approximately the period between the sixth and tenth centuries.
Google: Interdisciplinary and linguistic evidence for Palaeolithic continuity of Indo-European, Uralic and Altaic populations in Eurasia, with an excursus on Slavic ethnogenesis
http://en.wikipedia.org/wiki/Mario_Alinei
Čia jau ne Lubianka ir ne Baltarusija, kaip kai kurie kaltina, tiesa?
Gal čia ir yra tikroji vergijos istorija, likusi ne negyvame popieriuje, o gyvoje kalboje?
Kodėl mūsų žodis "išromyti" turi tą pačią šaknį kaip Roma, o "kastruoti" kaip lotynų "castrum" (fort)? Atsitiktinai?
Kodėl rusai sako "jedriona matj"? Gal todėl kad Viduržemio jūrą kroatai (slavai) vadina "Jadransko more"?
Štai branduolys - "jadro".
Ar labai išmintinga yra ieškoti šito branduolio valdytojų raštų, parašytų mirusia kalba, ir laikyti juos tiesos šaltiniais?
Ar gal pravarčiau apsidairyti aplinkui?
Pažiūrėkim, paklausykim ir nepatingėkim, paskaitykim.
Reikia pagaliau patiems tvirtai atsistoti ant žemės.
Pasilieku prie savo nuomonės.
Manau, kad Klaudijaus Ptolemėjaus laikais tiek jo Germanijoje, tiek Sarmatijoje Lietuvos vardas buvo gyvas, reiškė senojo tikėjimo kraštą, kuris ėmė mažėti, trauktis, vėl, jau kitokiu pavidalu, įsigalint Romai, iš kurios kalaviju buvo nešama krikščionybė, kol, stengiantis atsispirti tai invazijai, tapo tuo, ką vadiname LDK.
Paskaitykit Karol Modzelewski knygą "Barbarų Europa" ir daugybėje jos vietų Germanijoje, t.y., Vakarų Europoje, pirmaisiais krikščionybės amžiais rasite minimus paslaptingus litus, kurie buvo ne vergai, bet ir ne laisvieji žmonės. Manau, kad tai buvo mūsų protėviai, nepanorę išduoti savąjį tikėjimą ir Pasaulio supratimą.
Ši Lietuva per tūkstantmečius mažėjo ir mažėjo.
Toliau trauktis nebėra kur.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
