Žemė liko dvarininkams, bet šie privalėjo leisti valstiečiams naudotis skirtine žeme už lažą ar piniginę duoklę. Duoklė už 1,09 ha lietuviškose gubernijose neturėjo viršyti 3 rublių, lažas – 23 vyro ir moters darbo dienų per metus.
Reformos vykdymui įkurtas Vyriausiasis valstiečių padėties sutvarkymo komitetas, veikęs iki 1882 m. birželio 6 d. Reforma pradėta nuostatinių raštų sudarymu, valstiečiams nustatytas skirtinės žemės dydis, prievolės už naudojimą. Žemės išpirkimo kaina žymiai viršijo rinkos kainą (20-90 %).
Po 1863 m. sukilimo Lietuvoje, Baltarusijoje ir Vakarų Ukrainoje įvesta privaloma išpirka (1863 m. kovo 13 d.), palengvintos išpirkimo sąlygos.
1882 metais teisę išpirkti žemę gavo ir laisvieji žmonės, 1886 m. – amžinieji činšininkai, 1901 m. – sentikiai.
Nutyli Vikipedija, kad prasidėjo bankų ir palūkininkų metas: paskolos išsiperkantiems žemę būrams (pakol Vytauto Landsbergio senelis Jonas Jablonskis jiems "valstiečių" pavadinimo nesugalvojo:))), o paskui ir sparčiai skurstančiai šlėktai/plikbajoriams...
Mileikowsky's father, Zvi, made a living from leasing anagricultural estate in a nearby village.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą